Kalėdų senelis slapukas 2014 ir svarainių džemas

PRIEŠISTORĖ

Kaip ir pernai, dalyvauju slaptų Kalėdų akcijoje (vėl labai ačiū Viktorijai!). Ir, o koks sutapimas, šiemet dovaną gavau lygiai tą pačią gruodžio 16-ąją, tik jau iš Rasos voratinklio (labai ačiū Rasai! O aš slapuku buvau Ingai iš Omnomnom.lt, tik pasidalintos nuotraukos su dovanėle neradau, bet bent jau gavau laišką: "labai ačiū už tikrai skanią/smagią/įdomią dovaną ir spyrius užpakalin atviruke. Šypsenų ir jaukių švenčių! :)"). Ir vėl DPD kurjeris bando mane rasti namuose tuo pačiu metu kaip ir pernai, bet mielai sutinka siuntinuką pristatyti į mano esamą lokalizaciją (šįkart kaimynų nebevargina), kur vidury darbo dienos keliu savo kvalifikaciją. Kursai tądien baisiai nuobodūs pasirodė, o ypač po paslaptingo juodo paketo gavimo :) Ir vėl nuo pusės darbo dienos "nusirašiau" (iš po pernykščio "nusirašymo" dirbu vis dar ten pat :) geri tie mano darbdaviai bent jau kol kas...). Ir kas gi kas gi kas gi ten...?! Viskas nuotraukoj kuo puikiausiai matos gi:

Su tokiom dovanom, mano manymu, prašauti neįmanoma. Bent jau MAN tai labai viskas tiko ir patiko (labai labai ačiū dar kartą!):

• Natūralus naminis muilas (negaliu ramiai praeit pro tokius dalykus...) iš saponifikuotų (kas yra, kaip supratau, kai iš riebalų šarmais muilą padaro) kokosų, alyvuogių, rapsų, palmių aliejų, augalinio glicerino, vandens bei natūralių eterinių aliejų, ir dar su burnočio sėklom (nu labai viskas į temą - gi dovana maisto tinklaraštininkei), kurios atlieka šveistuko rolę šįkart. Iki šiol žinojau tik, kad burnočio sėklų aliejus yra labai kupinas naudingų dalykų, o čia, matyt, dar panaudota ir kas iš po aliejaus lieka. Ir dar dėžutė iš perdirbto kartono. Ir dar užrašas ant perdirbto popieriaus. Nu labai prie širdies man tokie dalykai.
• Labai teminės ir kvapnios bei gi skanios arbatos: žalioji "Žiemos pasaka" - su cukrinėm snaigėm, obuolių gabaliukais, migdolų drožlėm bei rožių žiedlapiais - kvepia pyragu, bet ne cinamoniniu, ačiū dievui, o tiksliau Rasai :) ir juodoji "Kaukių balius" - su kakavos pupelių bei baltojo šokolado gabaliukais, o taip pat rožiniais ir čili pipirais (!) - kvepia šokoladu ir dar kažkuo. Ir ne, ne per aštri, bent jau į pirmą puodelį gal daug pipiriukų nepateko. Žodžiu, arbatos - tiesiog labai. Ir man jų niekad nebūna per daug, o šįkart net labai laiku, nes jau taip baiginėjasi ir taip nepapildyta per visus tuos šventinius ir metų užbaigimo rūpesčius.
• Rasos naminis svarainių džemas (koks gi Tavasis receptas??? gal kažkas tokio, tik be obuolių?) - irgi labai prie širdies, nes svarainiams aš, kaip žinia, neabejinga ir kiekvieną rudenį jiems duoklę ir dėmesį atiduodu, kad vėliau galėčiau pasikrauti vitamino C. Šiemet bandžiau pirmą kartą ir džemo virtis, tik neblenderiavau, kaip suvirė, taip palikau, tai buvo ką pakramtyti. Bandymas patiko ir labai gailėjaus, kad išsiviriau tik du miniatiūrinius stiklainėlius, kurie išgaravo ir žiemos nesulaukę. O vat ir vėl koks sutapimas - atsargos pasipildė Rasos džemu, tokiu visai, sakyčiau, vientisu marmeliaaaadu :) Labai skanu - net ir vaikas kabliuoja, o jam uogienės nelabai...

Tai vat, rankas nusiploviau-nusišveičiau (su muilu!), arbatos (iškart abiejų po puodą!) užsiplikiau, ragauju džemą šaukščiukais ir visa laiminga rašau :) O kol Rasa pasidalins savo svarainių džemo versija, dalinuosi savąja - kad ir ne sezonas, bet vis tiek į temą :)

RECEPTAS (toks labiau principas nei tikslus receptas...)

• svarainių;
• cukraus;
• vanilės.

Svarainius išvaduoti nuo sėklyčių, supjaustyti skiltelėmis, užpilti cukrumi ir leisti išsiskirti sultims (procesas detaliau aprašytas prie svarainių sirupo recepto). Didžiąją dalį sirupo nupilti ir, supilsčius į butelius, pasistatyti į šaldytuvą vėlesniam vitamino C resursų papildymui, o likusią dalį su visais svarainiais pilti į puodą (sirupo turi būti tiek, kad padengtų puodo dugną ir dar šiek tiek), pridėti maždaug pusės svarainių svorio cukraus, vanilės ir virti vis pamaišant 30 min. Supilstyti į švariai išplautus ir iškaitintus (žodžiu, pasterizuotus ar kaip ten...) stiklainėlius, gerai užsukti ir laukti žiemos. Arba ne. Skanaus!

REZULTATAS

Tortas "Marakešas"

PRIEŠISTORĖ

Mandarinų sezonas prasidėjo. Nors tortas buvo skirtas tėčio gimtadieniui, bet jaučiu, kad ir Kalėdoms kepsiu - labai patiko. Toks gan gaivus, nepasakyčiau, kad sunkus, nors ir su maskarpone, ir su grietinėle, ir lakštai su daug sviesto, bet mandarinai ir jų želė viską sutvarko, subalansuoja. Tortas 23 cm formoje gavosi aukštokas, reikėjo kraštus paaukštinti, bet atpjovus gabaliuką niekas niekur nevirto ir nelūžo, viskas buvo stabilu. Tiesa, grietinėlės mažinau ir viskas vis tiek labai gerai gavosi, kitą kartą irgi taip pat daryčiau, kaip čia surašau. Už receptą ačiū Sonatinai.

RECEPTAS (23-24 cm formai)

Lakštams:

• 200 g sviesto ar margarino (kambario temperatūros);
• 200 g cukraus;
• 2 kiaušiniai (kambario temperatūros);
• 250 g miltų (+ gausiai kočiojant);
• ½ a. š. kepimo miltelių;
• žiupsnelis druskos;
• 2 mandarinų (arba 1 citrinos) nutarkuota žievelė.

Mandarinų želė:

• 500 g mandarinų sulčių (iš 10-12 mandarinų);
• 100 g cukraus + 30 ml vandens;
• 20 g želatinos + 100 ml vandens.

Kremui:

• 250 g maskarponės (kambario temperatūros);
• 600 g plakamosios grietinėlės (gerai atšaldytos);
• 3 v. š. cukraus;
• 5-6 mandarinai be žievelių ir odelių/plėvelių arba 1 nedidelė skardinė konservuotų mandarinų (aišku, su šviežiais mandarinais skaniau, bet vargas, kol nuimi tas visas odeles, kas nėra labai būtina, tačiau be jų valgosi maloniau, viskas atrodo vientisiau).

Sulaistymui:

• 100 ml vandens + 1 a. š. cukraus (arba visas skystis nuo konservuotų mandarinų).

Torto lakštams sviestą išplakti su cukrumi iki purumo. Po vieną mušti kiaušinį ir vis gerai išplakti. Miltus sumaišyti su druska bei kepimo milteliais ir suberti į tešlą, viską gerai išmaišyti. Gaunasi lipni, minkšta, dar šaukštu maišoma tešla. Dėti į maišelį ar maistinę plėvelę ir pašaldyti valandą šaldytuve ar pusvalandį šaldiklyje.

Atšalusią tešlą padalinti į keturias dalis. Tiesiai ant kepimo popieriaus gausiai pabarstyti miltų ir iškočioti ploną maždaug 23 cm skersmens lakštą. Kepti 200 °C temperatūros orkaitėje 10-12 min. Iškepus kraštus gražiai apipjaustyti pagal tortinės dugną. Palikti visiškai ataušti. Taip pat pasielgti su likusiomis trim tešlos dalimis.

Želatiną užpilti jai skirtu vandeniu ir palikti išbrinkti. Cukrų su jam skirtu vandeniu pakaitinti, kol cukrus visiškai ištirps. Supilti išbrinkintą želatiną ir dar pakaitinti maišant, kad ištirptų ir želatina, bet neužvirinti. Nukaisti, supilti į mandarinų sultis ir išmaišyti. Palikti atvėsti ir kišti į šaldiklį, kad pradėtų stingti (naudojant Dr. Oetker želatiną tas man gaunasi labai greitai, tik reikia nepražiopsoti, kad želė būtų kabinama šaukštais, bet dar galima būtų sėkmingai paskirstyti ant grietinėlės ir maskarponės kremo).

Grietinėlę plakti su cukrumi, kol pradės tirštėti. Tada sudėti maskarponę ir toliau plakti iki standumo. Įmaišyti mandarinų gabaliukus.

Torto formai nuimamais kraštais iškloti dugną kepimo popieriumi, išsikirpti kiek platesnę nei kraštai kepimo popieriaus juostą, keliose vietose ištepti kremu ir prilipinti prie formos kraštų. Dėti vieną lakštą, sulaistyti sirupu, išvirtu iš vandens ir cukraus, paskirstyti ketvirtadalį kremo, ant jo paskirstyti trečdalį bestingstančios želė. Tą patį pakartoti dar du kartus, o ant paskutinio sulaistyto lakšto dėti tik kremo. Palikti šaldytuve per naktį ar bent 4-5 valandom. Skanaus!

REZULTATAS (už foto labai ačiū Loretai)

Brandintos tešlos meduoliukai

PRIEŠISTORĖ

Nori nenori (o kas nenori?!), ima ir pradeda kažkaip sparčiau artėti Kalėdos. Ir man labai smagu jų laukimą pradėti kokių nors brandinamų kepinių gamyba. Jau trečius metus iš eilės maišau šitų jaukių skanių meduoliukų tešlą (receptą radau Neringos bloge). Jos brandinimui reikalinga vieta šaldytuve ar kokioj kitoj šaltoj vietoj ir kantrybė, aišku, nes prireiks net kelių savaičių (bent jau kokių keturių mažiausiai, o penkių tikrai užtenka, bet galima ir ilgiau laikyti). Po tiek laiko tešla sukietėja ir labai lengvai kočiojasi (iš pradžių būna tiršta, sunkiai, bet su šaukštu išmaišoma ir kočioti neišeina). Tik dėl dedamų riešutų, razinų ir smulkintų apelsino žievelių sunkoka spausti formeles, bet valgant norisi, kad tų skanėstų dar daugiau meduoliuose būtų. Noriu pastebėti, kad netinka jiems visokios įmantrios formelės, nes išsipučia ir nelieka viso gražumo. Kuo paprastesnės (žvaigždutės, mėnuliukai, širdutės, skrituliukai, dar kokia paprasta eglutė), tuo geriau. Reikia pasistengti ir neperkepti, tada meduoliai būna minkšti (nors sako, kad jei jau gavosi kietoki, tai suminkštinimui galima palaikyti dėžutėje su keliomis obuolio skiltelėmis).

RECEPTAS  (gaunasi labai nemažai, kokiems šešiems draugams apdovanoti tikrai užteks)

• 500 g medaus;
• 300 g cukraus;
• 250 g sviesto;
• 150 g graikinių riešutų;
• 4 v. š. apelsinų cukatų (arba peiliu smulkintos apelsinų žievelės nuo 4 nedidelių apelsinų);
• 100 g razinų;
• 4 kiaušiniai;
• 125 g pieno;
• 15 g (3 a. š. be kaupo) sodos;
• 1 kg miltų;
• 1 v. š. kakavos;
• ½ a. š. druskos;
• 5-6 a. š. prieskonių mišinio meduoliams (arba po 2 a. š. cinamono ir malto dž. imbiero bei po ½ a. š. maltų juodųjų pipirų, gvazdikėlių ir kardamono).

Meduolių aptepimui:

• 1 kiaušinis;
• 2-3 v. š. pieno.

Medų, cukrų ir sviestą kaitinti ant silpnos ugnies vis pamaišant, kol viskas ištirps ir susimaišys į vientisą masę. Nukelti nuo ugnies, suberti smulkintus riešutus, apelsino žieveles, verdančiu vandeniu perlietas ir nuvarvintas razinas.

Kiaušinius lengvai išplakti. Piene išmaišyti sodą, supilti į kiaušinių plakinį. Persijotus miltus išmaišyti su kakava, druska ir prieskoniais. Dalį miltų berti į kiaušinių plakinį, gerai išmaišyti. Supilti medaus, cukraus ir sviesto masę, vėl gerai išmaišyti. Berti likusius miltus ir vėl gerai viską permaišyti.

Tešlą uždengti lininiu audiniu ir palikti šaltai (pvz., šaldytuve ar vėsesniame sandėliuke) 4-6 savaitėms (galima ir ilgiau) brandintis (iš lipnios gaunasi lengvai kočiojama).

Subrandintą tešlą iškočioti ant šiek tiek pamiltuoto paviršiaus iki ½ cm storio, spausti nesudėtingas formeles, dėti į kepimo popieriumi ištiestas skardas, patepti kiaušinio ir pieno plakiniu ir kepti 160-170 °C temperatūros orkaitėje apie 10 min. Skanaus!

REZULTATAS

Moliūgų ir varškės apkepas

PRIEŠISTORĖ

Jau su tais moliūgais šiemet... Kažkaip jie pas mane dauginasi :) Vos vieną didžiulį sudorojau, atsirado dar du. Ir po to dar du. Ir reikia manyti, dar ne pabaiga. Bet aš tuo tik džiaugiuosi. Juo labiau, kad atradau dar vieną gerą receptą nidosreceptai.lt bloge. Apkepas labai skanus šiltas su natūraliu jogurtu ar grietine, o atšalęs vos ne kaip pyragas valgosi. Reikia, tiesiog būtina receptą išsisaugoti ir pasidalinti :)

RECEPTAS  (keturiems tai tikrai; manoji forma 19×23 cm)

Moliūgų masei:

• 500 g moliūgų tyrės (kuri gaminama taip: maždaug 1 kg moliūgo su žieve, bet be sėklų, supjaustyti stambiais gabalais, sudėti į kepimo indą ar skardą, pašlakstyti aliejumi ir kepti 190 °C temperatūros orkaitėje maždaug 30-40 min. (o gali prireikti ir valandos - priklauso nuo moliūgo rūšies) arba kol visai suminkštės. Tada žieves nupjaustyti, o moliūgą pertrinti, kad gautųsi vientisa, glotni masė. Galima dar sietelį iškloti marle, supilti tą masę ir palikti, kad kuo daugiau išvarvėtų skysčio ir tyrė būtų labai moliūgiška. Moliūgų tyrę galima iškart naudoti, gali kelias dienas šaldytuve pastovėti, galima ir užšaldyti);
• 2 kiaušiniai;
• 3 v. š. manų kruopų;
• 3 v. š. cukraus;
• žiupsnelis druskos;
• ½ apelsino nutarkuota žievelė.

Varškės masei:

• 500 g varškės;
• 2 kiaušiniai;
• 3 v. š. manų kruopų (jei varškės masė atrodo labai skysta, įdėti dar vieną šaukštą manų, o jei labai tiršta - dar vieną kiaušinį);
• 3 v. š. cukraus;
• žiupsnelis druskos;
• ½ apelsino nutarkuota žievelė;
• vanilės;
• sauja džiovintų spanguolių ar razinų.

Moliūgo masei skirtus produktus išplakti. Kitame inde išplakti varškės masei skirtus produktus, įmaišyti karštu vandeniu perlietas džiovintas spanguoles ar razinas. Kepimo indą patepti riebalais, pilti trečdalį moliūgų masės, tada šaukštu išdėlioti pusę varškės, vėl pilti trečdalį moliūgų, tada keliauja antra pusė varškės ir užbaigti likusiu trečdaliu moliūgų. Kepti 1 val. 180 °C orkaitėje. Skanaus!

REZULTATAS

Trinta keptų moliūgų sriuba

PRIEŠISTORĖ

Moliūgų metas :) Dalinuosi pačiu greičiausiu ir skaniausiu man būdu juos prasmingai "sunaikinti" :) Jau nebežinau, kiek kartų šį sezoną gaminau... Dažnai net iki sriubos reikalas neprieina - keptus moliūgų kubelius skanu valgyti tiesiog užsibarsčius sūriu ar net be nieko. Smagiausia tai, kad net ir su nelabai gražiai oranžiniu (kažkaip man ir geltonų neretai pasitaiko) moliūgu gaunasi skaniai. Ir vaikas labai mėgsta - kartais net ir pakartoti paprašo! Receptas beveik visas iš knygos "Beatos virtuvė". Kam labai norisi, galima praturtinti patiekiant kepintais vištienos gabaliukais ar skrudintais baltos duonos kubeliais (juos galima kepinti orkaitėje užbarsčius sūriu).

RECEPTAS (trims)

• 700 g moliūgo (nulupto, be sėklų, supjaustyto kokiais 3 cm gabalėliais);
• 4 skiltelės česnako;
• 1 svogūnas;
• 4 v. š. alyvuogių aliejaus (su kitokiu ne taip skanu bus);
• kelios čiobrelių šakelės (tinka ir džiovinti);
• keli šalavijų lapeliai (tinka ir džiovinti; nėra labai būtini, bet man atradimas kaip su moliūgais skanu!);
• druskos;
• maltų juodųjų pipirų;
• 350-400 ml daržovių ar vištienos sultinio;
• 50 ml grietinėlės (tinka ir liesesnė);
• parmezano tipo sūrio (pvz., "Džiugo") užsibarstyti patiekiant (nebūtina).

Moliūgo kubelius, nuluptus nesmulkintus česnakus, nuluptą ir į keturias dalis padalintą svogūną pašlakstyti alyvuogių aliejumi, dėti čiobrelių, šalavijų, berti druskos, juodųjų pipirų ir gerai viską permaišyti. Viską krauti į kepimo indą ir paskleisti vienu sluoksniu (nieko baisaus, jei koks vienas kitas gabaliukas užlips ir aukščiau ant kitų), šauti į 190 °C temperatūros orkaitę ir kepti apie 30 min (arba kol moliūgai suminkštės).

Tada viską suversti į puodą, užpilti sultiniu, kad vos apsemtų ir dar pavirti 5-10 min, kad viskas galutinai suminkštėtų. Čiobrelių šakeles ir šalavijų lapelius ištraukti, o sriubą pertrinti per sietelį ar sublenderiuoti. Pilti grietinėlę ir viską užvirinti. Patiekiant užbarstyti tarkuoto sūrio. Skanaus!

REZULTATAS

Labai skanu ir tiesiog kepti moliūgai, "netransformuoti" į sriubą:

Cidonijų sūris (Membrillo)

PRIEŠISTORĖ

Pirmą kartą paragavau cidonijų (liaudyje turbūt dažniau aivomis vadinamų) Rygoje prieš 5 metus, draugams rusams prekybos centre užrodžius "tikruosius svarainius" (prieš tai lengva forma mus lietuvius per dantį pratraukę, kad mes kažkokius neūžaugas vartojame). Nėra ką ir sakyti - susižavėjimo nepaliko, nes cidonijų, kaip ir svarainių, niekas kaip kokių obuolių neima žalių ir nevalgo... Kvepia labai skaniai, bet valgant sutraukia gomurį, nors nepasakyčiau, kad labai rūgštu. Žodžiu, dėl mano žinių trūkumo ir nesusiprotėjimo paskaitinėti internete cidonijos anuomet kelio į mano širdį nesurado. Iki šiemet. Miela bendradarbė Dalia (ačiū jai) parūpino nemenką maišiuką šio gėrio. Kaip tik prieš porą dienų knygoje "Sezoninė virtuvė" skaičiau prie svarainių sūrio recepto, kad Ispanijoje panašus desertas gaminamas iš cidonijų (angl. quince) ir vadinamas membrillo. Tai bent jau vieną dalyką žinojau, ką iš šito nedažnai gaunamo dalyko pasigaminsiu.

Kaip delfi.lt rašo, cidonijos natūraliai auga Persijos šiaurinėje dalyje, Kaspijos jūros pakrantėse, Šiaurės Graikijoje, Kipre, Kaukaze, Kryme. Auginamos ir Ukrainoje, Moldovoje, Turkmėnijoje. Lietuvoje, pasirodo, irgi nemažai kas augina, bet turbūt dėl kažkada buvusios mados, o dabar jau nebežino, ką su cidonijom veikti. O vaisiai gerai laikosi iki pat pavasario, tai jei kas turit ir nebežinot, kur kišti - mielai priglausiu, nes jau ir pyragą kepiau, ir dar noriu, nes siaubingai skanus gavosi. Sirupiuką irgi galima pasidaryti taip pat, kaip iš svarainių (ir apskritai su cidonijom galima elgtis kaip su svarainiais), ir sako, kad jose vitamino C yra 10 kartų daugiau nei obuolių ir kriaušių sultyse.

RECEPTAS

• cidonijos,
• cukrus (tiek, kiek gaminimo eigoje gausis cidonijų tyrės),
• citrinos sultys (500 g tyrės - 2 v. š. sulčių, bet bėra būtina);
• prieskoniai (vanilė, cinamonas, citrinos, apelsino žievelės ar net juodieji pipirai ir t. t., bet nebūtina, nes ir taip cidonijos aromatingos).

Cidonijas gerai nuplauti (būna net tokiu pūkeliu pasidengusios), nulupti, supjaustyti ketvirčiais, išimti sėklas. Užpilti vandeniu ir virti 30-40 min. (gali prireikti ir valandos), kol suminkštėja (cidonijos gražiai parausta). Vandenį nupilti. Išvirusias cidonijas pertrinti per sietelį ar virtuviniu kombainu. Pamatuoti tyrės kiekį (g ar ml - gaunasi panašiai). Pamatuoti tiek pat cukraus, kurį su tyre pilti į nesvylantį, storu dugnu puodą ir virti 1-1½ val. ant nedidelės ugnies vis pamaišant iki "Raudonosios jūros" efekto, t. y. perskyrus masę šaukštu, ji atgal turi nebesueiti (o jei labai nėra kantrybės iki sūrio, tai pavirus bent kokį gerą pusvalandį, supilstyti į iškaitintus stiklainėlius ir bus nuostabus džemas).

Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi, krauti cidonijų masę ir gražiai išlyginti (storis neturėtų būti daugiau 3 cm). Galima krauti ir į silikonines keksiukų formeles. Atvėsinti. Tada dar 1 val. džiovinti 50-65 °C temperatūros orkaitėje (man net ir be to džiovinimo visiškai atvėsusi masė buvo pjaustoma; dalį dar džiovinau ilgiau ant radiatoriaus, tai supjausčius gavosi tokie kaip saldainiukai - paviršius kiek pasicukravęs, kietesnis nei viduje). Atvėsinus vynioti į kepimo popierių, dėti į užspaudžiamą maišelį ir šaldytuve galima laikyti iki metų. Skanaus!

P. S. prie cidonijų sūrio (ar pastos/džemo) labai rekomenduojamas brandintas avių pieno sūris Manchego. Specialiai ieškojau ir didžiam nustebimui radau! Kaina nemenka... Aišku, susivalgė skaniai, bet kad būčiau nukritus nuo kėdės dėl super duper būtent to sūrio derėjimo su cidonijų sūriu, tai negaliu pasakyti. Sėkmingai tiktų ir kitokie brandinti sūriai, kad ir koks nors mūsų Prūsija ar švelnesnis parmezano tipo sūris.

REZULTATAS

Ruginė duona su džiovintais vaisiais ir riešutais (su raugu)

PRIEŠISTORĖ

Paprasta išsikepti, gan prabangi dėl sudėties (bet labai užtat gardi), vien tik ruginių miltų duonelė su džiovintais vaisiais ir riešutais, paskaninta ruginiu salyklu - mano kol kas mylimiausia po ruginės medaus duonos. Parduotuvėse kaina nėra patraukli, namie irgi nelabai jau smarkiai pigiau gaunasi, bet sava nuosava milijoną kartų mielesnė, skanesnė, sveikesnė ir visokia kitokia -esnė, o gal ir visa -iausia :) Pirmas mano duonos receptas iš galvos ir praktikos :)))

RECEPTAS

• 500 g rupių ruginių miltų;
• 200 g ruginio raugo (išsamiai apie ruginį raugą galima paskaityti malsena.lt);
• 2 v. š. ruginio salyklo (nebūtina, bet man dėl jo labai skani ir graži tamsi duona);
• 2 v. š. cukraus (arba medaus);
• 1 kupinas a. š. druskos;
• ~400 ml vandens (gali prireikti kiek daugiau ar mažiau, priklausomai nuo raugo tirštumo, o taip pat turbūt ir pačių miltų);
• 150 g džiovintų vaisių (naudoju abrikosus, slyvas, datules, razinas);
• 100 g riešutų (man skaniausi lazdyno);
• 2 v. š. įvairių sėklų (sezamo, linų sėmenų, saulėgrąžų) viršui pabarstyti (nebūtina).

Salyklą užplikyti 92-95 °C vandeniu, gerai išmaišyti ir palikti atvėsti. Berti miltus, pilti raugą, dėti cukrų, druską. Vandens reikia tiek, kad dar būtų įmanoma maišyti su šaukštu, bet jau sunkiai, tešla nuo šaukšto niekur nedrimba. Galima dar ir rankom viską gerai permaišyti, permaigyti, paminkyti. Dėti karštu vandeniu perlietus ir pasmulkintus džiovintus vaisius, taip pat ir riešutus. Dar kartą permaišyti, kad jie tolygiai pasiskirstytų tešloje. Duonos kepimo formą ištepti riebalais (tepu margarinu, nes prie aliejum išteptos formos man dažnai duona prilimpa), pabarstyti miltais, krauti tešlą, šlapiu šaukštu išlydinti paviršių, pabarstyti sėklom, uždengti rankšluostėliu ar dėti į paprastą permatomą maišelį ir palikti rūgti bei kilti 5-6 val. (gali prireikti ir ilgiau, jei patalpoj vėsoka) - turi gerokai padaugėti tešlos tūrio, beveik užpildyti standartinę duonos/kekso kepimo formą. Tada kišti į 200 °C karščio orkaitę ir kepti apie 1 val. 15 min. Iškepus apipurkšti vandeniu, suvynioti į drėgną rankšluostėlį ir palikti atvėsti. Skanaus!

REZULTATAS

Lavašo suktinukai su vištiena

PRIEŠISTORĖ

Vieno mažučio gimtadieny (ačiū Nojui už kvietimą) pirmą kartą ragavau lavašo suktinukų su vištiena ir braškėm - likau sužavėta (su lašiša ar kumpiu - skanu, bet jau kiek pabodę), tai progai pasitaikius ir pati pabandžiau. Jau nebežinau, ar gavos tas pats, bet savuoju variantu irgi likau patenkinta.

RECEPTAS (~24 lavašiukai)

• 1 lavašas (70x40 cm);
• 400 g lydyto sūrelio;
• salotų;
• 600 g vištienos filė;
• maltos dž. saldžios raudonosios paprikos;
• kario miltelių;
• pipirų;
• druskos;
• aliejaus kepimui;
• braškių ant viršaus (arba konservuotų ananasų į vidų).

Vištieną supjaustyti mažais gabaliukais, pabarstyti prieskoniai ir apkepinti nedideliame kiekyje aliejaus (galima ir orkaitėje).

Lavašą ištepti lydytu sūreliu (šiek tiek pasilieku sutepimui vyniojant, kad geriau viskas suliptų), dėlioti salotų lapus, paskirstyti vištieną (ir smulkintus ananaso gabaliukus, jei naudojami) ir viską tvirtai susukti. Suvynioti į maistinę plėvelę ir palikti bent 5-6 val. (geriausiai - per naktį) šaldytuve.

Pjaustyti maždaug poros cm griežinėliais, viršų puošti braškių puselėmis. Skanaus!

REZULTATAS

Naminiai žuvies piršteliai

PRIEŠISTORĖ

Jau neatsimenu, kada paskutinį kartą pirkau šaldytus žuvies pirštelius, bet būdavo, kad užsinoriu, ypač studentavimo laikais :) Dabar vėl užplaukė noras po paskutinės ne itin malonios patirties valgant ant griliaus keptą lydeką. Žuvis man labaaai patinka, bet jau tos ašakos... rrr... Tą patį kartą gavau ir šviežios lydekos parsivežti namo (ačiū mielai Renatai ir poniai Nijolei, ir josios vyrui :)). Mhm. Laimingai lydeka įsitaisė šaldiklyje. Bet susikaupiau pagaliau ką nors iš jos pasigaminti, nors kitaip, nei smarkiai maltos, aš jos neįsivaizdavau valganti :) Atplaukė atvilnijo mintis apie žuvies pirštelius. Ojojoi, nesitikėjau tokio gero rezultato (gi be jokių ten skonių stipriklių...). Ir žuvis smarkiai jaučiasi, kad ir maišyta su bulvėm. Gaminsiu dar ne kartą. Juo labiau, kad ir mano mažas valgė! Idėja - iš receptai.lt, tik kukurūzų nedėjau (kai kepsiu kotletų forma, tai tada ir pabandysiu, bet tikiu, kad skanu turėtų būti).

RECEPTAS (~25 nemaži piršteliai)

• 400 g virtos (pvz., piene, bet nebūtinai) lydekos ar kitos mėgstamos žuvies (svoris jau išvirtos, išdarinėtos, be kaulų, be odos, grynos gražiausios žuvytės - 1 ne per didžiausia lydeka);
• 400 g virtų (pvz., daržovių sultinyje, bet nebūtinai) bulvių;
• 2 kiaušiniai;
• 1-2 v. š. miltų (priklauso nuo bulvių miltingumo);
• druskos, maltų pipirų (naudojau baltuosius, bet tinka ir juodieji, aišku), džiovintų ar šviežių petražolių;
• maltų džiūvėsėlių apvoliojimui;
• aliejaus kepimui.

Virtą žuvį ir bulves sumalti. Įmaišyti kiaušinius, miltus, prieskonius. Formuoti pirštelius, volioti džiūvėsėliuose ir kepti iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus. Skanaus! Pvz., su naminiu pomidorų padažu. Galima pamaišyti ir su naminiu majonezu. Arba tiesiog su pomidorais.

REZULTATAS

Kepti varškėčiai su morkom

PRIEŠISTORĖ

Pirmą kartą tokių varškėčių esu ragavusi gal prieš 20 metų - vaikystės draugės brolis turėjo draugę rusaitę, kuri vieną kartą mus ir pavaišino kažkuo tokiu nesuprantamu (morkos ir varškė?!), bet labai skaniu. Tada man maisto gaminimas dar buvo tolimas dalykas, receptų neužsirašinėjau, nekaupiau, bet varškėtukų skonis ir vaizdas įstrigo ilgam. Ir va, išplaukė atsiminimai, ir va, pasigaminau, ir va, kaip skaniai suvalgėm :) Rekomenduoju.

RECEPTAS (~20 varškėčių)

• 500 g 9% varškės;
• 1 didelė morka;
• 2 dideli arba 3 maži kiaušiniai;
• 2 v. š. cukraus;
• vanilinio cukraus;
• žiupsnelis druskos;
• žiupsnelis cinamono;
• 200 g (~8 v. š.) miltų;
• aliejaus kepimui.

Varškę sumaišyti su smulkia burokine (ta kur smulkesnė nei burokinė, bet stambesnė nei bulvėm skirta) tarka tarkuota morka, kiaušiniais, cukrumi, vaniliniu cukrumi, druska ir cinamonu. Berti miltus ir gerai išmaišyti. Drėgnomis rankomis formuoti varškėtukus ir kepti ant ne per didžiausios ugnies. Skanaus!

REZULTATAS

Kokosinė panna cotta

PRIEŠISTORĖ

Tai turbūt vienas greičiausių, paprasčiausių, gaiviausių desertų. Ne veltui klasika... Esu išbandžius visokių variantų, bet va su kokosų pienu tik dabar prisiruošiau ir graži proga pasitaikė: miela Mama, su Tavo diena! ♥ Linkėjimai ir kitom mamom ;)

RECEPTAS (3-4 porcijos)

• 200 ml kokosų pieno;
• 200 ml riebios grietinėlės;
• 2 v. š. cukraus;
• ½ vanilės ankšties;
• 10 g (3 a. š. be kaupo) želatinos (sustingusi panna cotta turi gautis lengva, minkšta, vos laikanti formą);
• 70 ml vandens želatinos brinkinimui;
• 1 mangas;
• kokoso drožlių papuošimui.

Želatiną užpilti šaltu vandeniu ir palikti išbrinkti (tarkim, pusvalandžiui).

Užkaisti kokosų pieną, grietinėlę, cukrų, išilgai perpjautą vanilės ankštį ir išskobtas iš jos sėklytes. Kai beveik užvirs, supilti išbrinkintą želatiną, ir dar kaitinti maišant, kol neliks želatinos grūdelių (bet neleisti užvirti!). Nukelti nuo ugnies, perkošti ir išpilstyti į norimas formeles. Leisti ataušti ir palikti šaldytuve sustingimui (darau iš vakaro, tai ryte tikrai būna sustingę).

Patiekiant ant viršaus užpilti trinto mango (arba smulkiai smulkiai pjaustyto šviežio ananaso), puošti kokoso drožlėm. Skanaus!

REZULTATAS

Cukinijų ir bulvių blynai su rūkyta lašiša

PRIEŠISTORĖ

Jau kaip man patinka šitie blynai... Kad ir kaip būčiau privalgius, kiekvieną kartą prisikaupia pilna burna seilių, vos tik pagalvoju apie juos. Galima apsieiti ir be lašišos, bet jau bus paprastesni blynai. Galima kepti ir vien tik iš cukinijų arba vien tik iš bulvių. Būtina nepamiršti kmynų, o varškė tokio lyg purumo, lengvumo prideda. Jau nebežinau, kiek kartų kepiau ir dar kepsiu kepsiu, ir visiems rekomenduosiu. Receptą sulipdžiau iš dviejų Beatos knygų (pirmosios "Beatos virtuvė" ir antrosios "Metai Beatos virtuvėje").

RECEPTAS (man gaunasi 12 blynų - užteka trims)

• ½ nedidelės cukinijos (~150 g);
• 2 bulvės;
• ½ svogūno;
• 150 g varškės;
• 2 kiaušiniai;
• 2 v. š. miltų;
• druskos; maltų juodųjų pipirų;
• kmynų; dž. raudonėlio; šviežių krapų;
• 100 g rūkytos lašišos;
• aliejaus kepimui.

Cukiniją ir nuskustas bulves sutarkuoti burokine ar ta smulkesne (bet ne bulvių) tarka. Svogūnus smulkiai supjaustyti ir dėti prie cukinijų su bulvėm. Krauti varškės, mušti kiaušinius, berti miltus, druską ir prieskonius bei gerai išmaišyti. Į įkaitintą keptuvę su aliejumi krauti po šaukštą blynų masės, dėlioti lašišos gabaliukų ir dar ant viršaus uždėti blynų masės tiek, kad užklotų lašišą. Leisti gerai pakepti, atsargiai apversti ir dar pakepti keletą minučių. Skanaus! Su grietine, aišku :)

REZULTATAS

Varškės keksas

PRIEŠISTORĖ

Oi, va šitas tai labai patiko! Iš tikrųjų nieko labai nesitikėjau, nes neturėjau kreminės varškės, o terliotis betrindama tingėjau (vai vai kaip negražu...). Dar vienas labai nekaip mane paveikęs dalykas - orkaitės nekaitimas (tai kaip ir gyvenimo pabaiga...?! :)), o viskas keksui jau suruošta, beliko tik iškepti... Paskambinus 8 žmonėms iš eilės ir taip neradus pasiruošusios priimti mano kekso kepimui orkaitės (nėr ko norėti prieššventinį Gegužės 1-osios vakarą - visi svečiuose, su svečiais, laukia svečių, ruošiasi į svečius), susimąsčiau apie siunčiamus ženklus :D Besukaliodama orkaitės rankenėlę pastebėjau, kad veikia grilius! Iššūkis :) Kepam po griliumi :) Vietoj 40 min. kepimas užsitęsė iki ("tik") 2 val. BET rezultatas tikrai maloniai nustebino! Galvojau, kad bus kažkas panašaus į varškės apkepą, bet gavosi drėgnas (tačiau tikrai iškepęs), įdomios korėtos tekstūros (spėju, kad nuo sodos ir varškės reakcijos, kol buvau orkaitės paieškose, o gal taip ir turėjo būti) ir labai skanus, bent porą dienų gerai išsilaikantis ir neprarandantis savo drėgmės keksas. Būtinai kartosiu ir normaliomis sąlygomis. Už receptą ačiū Forellei.

RECEPTAS (kepiau tokioj 22 cm su skyle silikoninėj formoj)

• 150 g sviesto (kambario temperatūros);
• 150 g cukraus;
• vanilinio cukraus;
• 4 kiaušiniai (arba 3 dideli, o aš dėjau 5 nedidukus);
• 300 g kreminės varškės (“President”, “Mūsų švelnioji” arba paprasta labai gerai pertrinta);
• 300 g miltų (kadangi naudojau paprastą "Bariūnų" 9% varškę, kurios su niekuo netryniau, matyt, ji nėra tokia šlapia, kaip kokia "President" kreminė, tai miltų vos 200 g pavyko sudėti);
• 1 ½ a. š. sodos (tikrai nesijaučia, nereikia baimintis);
• 200 g džiovintų vaisių, uogų (naudojau rome mirkytas razinas, dž. spanguoles, abrikosus, datules, slyvas ir apelsinų cukatas);
• cukraus pudros apibarstymui.

Sviestą gerai ištrinti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Po vieną mušti kiaušinius ir vis gerai išplakti. Sudėti varškę ir išmaišyti. Įsijoti miltus, sumaišytus su soda, ir viską gerai atsargiai permaišyti. Sudėti džiovintus vaisius. Kekso kepimo formą ištepti riebalais, sukrauti tešlą ir kepti 30-40 min. 180 °C orkaitėje. Skanaus!

REZULTATAS

Ruginė duona su sėklomis (su raugu)

PRIEŠISTORĖ

Labai paprasta, drėgna (bet ne šlapia) ir labai skani 100% ruginė duonutė su įvairiomis sėklomis (iš Beatos Kepinių knygos). Kildinimui naudojamas raugas, jokių mielių, kas leidžia duonai išlikti šviežiai kelias dienas.

RECEPTAS

• 400 g ruginių viso grūdo miltų;
• 200 g aktyvaus (iš vakaro "pamaitinto") raugo (išsamiai apie ruginį raugą galima paskaityti malsena.lt);
• 1 a. š. druskos;
• 1 v. š. kmynų;
• 100 g įvairių sėklų (dėjau po 2 v. š. saulėgrąžų, linų sėmenų, sezamo ir moliūgų sėklų);
• ~300 ml nešalto vandens.

Miltus, raugą, druską, kmynus, sėklas ir vandenį gerai išmaišyti (man su šaukštu dar išėjo išmaišyti, bet jau dribt tai nuo jo niekas nebegebėjo dribti). Šlapiomis rankomis suformuoti kepaliuką riebalais išteptoje ir miltais pabarstytoje formoje (galima dar ir viršų pabarstyti sėklomis) ir uždengtą (dedu su visa forma į celofaninį maišelį) palikti šiltai kilti bent 6-8 val. Kepti 200 °C orkaitėje 40 min. ir dar 20 min. sumažinus iki 180 °C. Iškepusį kepaliuką apipurkšti vandeniu ir palikti atvėsti uždengus rankšluostėliu. Skanaus!

REZULTATAS

Varškinė pascha su kondensuotu pienu

PRIEŠISTORĖ

Nepraėjo ir šios Velykos (ir Atvelykis) be nemūsiško, bet vis tiek man labai patinkančio skanumyno, tepamo ant Velykų bobos riekės ar kabliuojamo tiesiog šaukšteliais. Šiemet vėl pasirinkau naują receptą be trynių, kurie tradiciškai yra dedami, ir kadangi nebuvo laiko laikyti paschą nusivarvėjimui, kas paprastai irgi yra daroma, dėjau šiek tiek želatinos - irgi labai geras variantas gaunasi. Daugiau variantų galima rasti čia.

RECEPTAS

• 200-250 g kreminės varškės (naudojau "President");
• 2 v. š. (~50 g) saldaus kondensuoto pieno;
• 2 v. š. (~50 g) grietinės;
• 25 g sviesto;
• 50 g plakamosios grietinėlės;
• 1 a. š. cukraus;
• vanilinio cukraus;
• 1 a. š. (4 g) želatinos;
• 35 ml vandens;
• 100-150 g įvairių dž. vaisių, uogų, riešutų (šįkart naudojau razinas, spanguoles, abrikosus, rojaus obuoliukus, datules, slyvas, apelsinų cukatas, migdolus ir pistacijas).

Želatiną užpilti šaltu vandeniu ir palikti išbrinkti.

Varškę sumaišyti su kondensuotu pienu, grietine bei tirpintu sviestu. Gerai atšaldytą grietinėlę išplakti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Įmaišyti į varškę.

Išbrinkusią želatiną pakaitinti, kol visiškai ištirps. Kelis šaukštus varškės masės įmaišyti į želatinos tirpalą, gerai išmaišyti ir viską supilti atgal į varškę. Išmaišyti. Suberti smulkintus riešutus, džiovintus vaisius, uogas. Masę galima stingdyti maistine plėvele išklotoje formoje ar tiesiog kokiame nors dubenėlyje. Palaikyti šaltai bent 4 valandas. Skanaus!

REZULTATAS

Velykų boba 2014

PRIEŠISTORĖ

Kažkaip jau taip gaunasi, kad velykines bobas sėkmingai išsikepu tik per Atvelykį. Šiemet ieškojau recepto, kur būtų naudojami visi kiaušiniai, o ne tik tryniai. Radau. Pas Dianą. Nors jos pačios buvo įvertinta tik 8 iš 10, bet mane tenkino visais 10 iš 10. Jau kelintą kartą įsitikinu, kad labai svarbu bobos neperkepti. Ir dar būtinai rekomenduoju pasigaminti kokią nors varškinę paschą užsitepti ant skaniosios "bulkos" (šiemet išbandžiau su kondensuotu pienu). Bet ir be paschos ji man laaabai skani, tiesiog su pienu... MmmMMMMmm.

RECEPTAS

• 5 kiaušiniai;
• 6 v. š. (~90 g) pieno;
• 170 g margarino ar sviesto (originale 250 g, bet kad tiek tik turėjau ir vis tiek labai viskas gerai gavos);
• 100 g cukraus;
• ½ a. š. druskos;
• 500 g miltų;
• 20 g šviežių mielių (7 g sausų);
• 150 g razinų (originale 100 g, bet man labai patinka prikrauti daug; dėjau razinas, dž. spanguoles ir apelsinų cukatas);
• 4-6 v. š. romo (nebūtina, bet labai pagyvina bobos skonį rome mirkytos razinos);
• riebalų formai ištepti;
• migdolų plokštelių (pamiršau nusipirkti, tai formos dugną barsčiau ruduoju cukrumi).

Razinas perlieti karštu vandeniu. Tada užpilti romu, permaišyti ir palikti pamirkti (galima ir per naktį).

Tešlai skirtus produktus nurodyta eilės tvarka sudėti į duonkepę (skysčiai nebūtinai šilti, margarinas ar sviestas supjaustytas mažais kubeliais), pasirinkti tešlos minkymo programą (manojoje Bomann CB 593 - programa Nr. 8 Teig) ir eiti užsiiminėti kitais reikalais :)

Arba kaip rašo Diana: "Dubenyje cukrų ir šiltą pieną maišyti su mielėmis, kol jos išsileidžia (šviežias mieles ištrinti su dalimi skysčio ir uždengus šiltai palaikyti 15 min., kol atsiras burbuliukai). Miltus su druska suberti į mieles ir išmaišyti. Vieną po kito į tešlą įmaišyti kiaušinius. Rankiniu plaktuvu tešla minkoma, kol pasidaro tampri ir atšoka nuo dubens sienelių. Sviestas supjaustomas gabaliukais, sudedamas į tešlą ir minkoma, kol tešla tampa vienalytė. Dubuo su tešla uždengiamas ir paliekamas 1½ valandos šiltai, kad tešla padvigubėtų."

Razinas nuvarvinti ir įminkyti į tešlą.

Bobos (ar kekso, tą su skyle) formą ištepti riebalais, pabarstyti migdolų plokštelėm (ar/ir ruduoju cukrumi), krauti tešlą ir vėl kildinti 45 min. Kepti 175 °C apie 50 min. Ištraukus leisti šiek tiek pravėsti ir tada išversti iš formos ant grotelių visiškai ataušti. Skanaus!

REZULTATAS

Kiaušininis likeris

PRIEŠISTORĖ

Makaluojam jau Velykas? :) Beje, kiaušininius visokius tokius alkoholius mėgsta kai kur pilstyti ir kalėdiniu laikotarpiu, pasirodo... Man tai tinka visaip kaip visada kada. Gaunasi kaip koks skystas "širšių medus" ar kaip ten vadinasi gogolis-mogolis su spiričiuku? Receptas iš Sezoninės virtuvės.

RECEPTAS (0,8 l)

• 5 tryniai;
• 100 g rudojo cukraus;
• 200 g (½ skardinės) saldaus kondensuoto pieno;
• ½ l degtinės (pilu mažiau - ragauti pagal poreikius :));
• 1 a. š. vanilinio cukraus;
• žiupsnelis tarkuoto/malto muskato riešuto (nebūtina).

Trynius gerai išplakti su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir muskato riešutu. Supilti kondensuotą pieną ir išplakti. Supilti degtinę ir vėl išplakti. Supilstyti į butelius ir pastatyti šaltai porai dienų subręsti. Šaldytuve galima laikyti 2-3 savaites. Prieš ragaujant, reiktų palaikyti kambario temperatūroje, nes tik ištrauktas būna tirštokas. Skanaus!

REZULTATAS

Aguonų tortas su maskarpone

PRIEŠISTORĖ

Galiu pasakyti, kad aš lengvai pamišusi dėl aguonų. Tai šitas tortas yra toooooks man skanus! Kažkas nerealaus. Drėgnas, vientisas, labai aguoninis. Iš keturių mano mažojo berniuko 4-ojo gimtadienio tortų šitas buvo du kartus. Ir progai pasitaikius vėl kepsiu ne kartą. Už receptą ačiū Daliai iš 7 virtienių (o gal raviolių) :) Tik proporcijas pasireguliavau pagal save.

RECEPTAS (21 cm skersmens tortinei)

Labai aguoniniams biskvitams:

• 150 g aguonų (+ vandens užpylimui);
• 4 kiaušiniai;
• 130 g cukraus;
• 2 v. š. manų kruopų;
• 1 v. š. džiūvėsėlių (dar dėjau 2 v. š. migdolų miltų; originale nėra, bet man masė skystoka be jų gaunasi, bet tas turbūt priklauso nuo sugebėjimo gerai nusunkti vandenį nuo išmirkusių aguonų);
• ¼ a. š. kepimo miltelių.

Biskvitų sulaistymui:

• 25 ml apelsinų likerio ar sirupo (arba romo ar dar kokio skanaus skystalo, ar tiesiog vandens su cukrumi);
• 1 v. š. vandens.

Kremui:

• 250 g maskarponės (ar rikotos, ar kreminės varškės);
• 150 g plakamosios grietinėlės;
• 2 v. š. cukraus;
• vanilinio cukraus;
• 2 v. š. citrinos sulčių.

Aguonas užpilti verdančiu vandeniu ir palikti bent valandai išbrinkti. Po to vandenį nupilti, aguonas gerai sumalti.
Trynius atskirti nuo baltymų ir gerai iki baltumo išplakti su cukrumi, kad tūris gerokai padidėtų. Įmaišyti aguonas, manų kruopas, džiūvėsėlius, kepimo miltelius. Baltymus išplakti iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į aguonų masę. Kepti 175 °C temperatūros orkaitėje 45 min. Iškepus visiškai ataušinti. Perpjauti į 3 dalis.
Biskvitų sulaistymui apelsinų likerį sumaišyti su vandeniu.
Kremui kambario temperatūros maskarponę išplakti su citrinos sultimis, paprastu ir vaniliniu cukrumi. Gerai atšaldytą grietinėlę išplakti iki standumo ir atsargiai įmaišyti į maskarponę.
Į kepimo popieriumi išklotą tortinę (atsegamais kraštais) dėti vieną biskvitą, sulaistyti sirupu, krauti trečdalį kremo (porą šaukštų pasilikti torto kraštų aptepimui), vėl biskvitas, sulaistymas, kremas ir dar kartą viskas tas pats. Leisti susistovėti bent per naktį. Skanaus!

REZULTATAS

Obuolių sultyse troškinta kiauliena

PRIEŠISTORĖ

Jau nesuskaičiuojamą kiekį kartų šitą troškinį gaminau. Labai paprasta ir skanu. Net ir su vištiena ar kalakutiena gerai gaunasi. Labai rekomenduoju pabandyti nebandžiusiems, jei tokių yra :) Receptas iš Beatos repertuaro, tik jau nebeatsimenu tiksliai, iš kurios vietos, bet greičiausiai iš TV laidų, turbūt ir kokiam kalendoriuje buvo. Jei jau neturiu obuolių sulčių, tai įtarkuoju porą obuolių (ir kmynai tada labai tinka) ir užpilu sultiniu, žodžiu, panašiai kaip kalakutienos guliašą gaminant, kuris irgi be galo skanus.

RECEPTAS (trims)

• 400 g kiaulienos sprandinės;
• druskos;
• maltų juodųjų pipirų;
• 1 kupinas v. š. miltų;
• aliejaus;
• 1 nemažas svogūnas;
• čiobrelio;
• 300-400 ml obuolių sulčių;
• 1 v. š. garstyčių (geriau grūdėtosios, bet tinka ir paprastos);
• 1-2 v. š. grietinės;
• petražolių lapelių.

Kiaulieną supjaustyti gabaliukais. Apibarstyti druska, pipirais, miltais, paminkyti, kad gerai viskas pasiskirstytų ir apkepinti keptuvėje ar puode su nesvylančiu dugnu ir sandariu dangčiu (nes po to reiks apie valandą troškinti), įpylus šlakelį aliejaus. Jei kepinami miltai nori lipti prie dugno, tai apkepintą mėsą išimti į dubenėlį, į keptuvę įpilti dar šlakelį aliejaus ir tada pakepinti vienus pusžiedžiais pjaustytus svogūnus (jų išsiskyrusios sultys atlipins tuos skaniai paskrudusius miltus ir viskas po to gausis labai skaniai, kai išsitroškins), paskaninti čiobreliais. Į keptuvę grąžinti mėsą, užpilti obuolių sultimis, užvirinti ir sumažinus ugnį iki minimalios bei sandariai uždengus troškinti apie 1 val., o galima ir ilgiau - kuo geriau išsitroškinusi mėsytė, tuo skanesnė, minkštesnė ir visokia ten tirpstanti burnoje (jei nėra keptuvės ar puodo su nesvylančia danga ir sandariu dangčiu, tai troškinį pilti į kepimo indą, sandariai uždengti folija ir kišti į 180 °C orkaitę). Pačioje pabaigoje įmaišyti garstyčias, grietinę ir smulkintas petražoles. Skanaus! Su bulvių koše :)

REZULTATAS

O čia kažkada bandžiau su vištiena ir ryžiais - irgi labai skanu:

Nesaldus lietinių tortas - su pievagrybiais ir šonine

PRIEŠISTORĖ

Blynų tortų epidemija užklydo ir pas mane. Jau pernai nusižiūrėjau Sezoninėje virtuvėje nesaldaus "torto" (gal greičiau vos ne lazanijos) idėją ir šiemet pagaliau įgyvendinau. Įsivaizduoju, kad su džiovintais grybais būtų dar skaniau. Šoninės galima atsisakyti, nu bet gi jei jau valgom per Užgavėnes, tai jau sočiai ir stipriai kaip reikiant :)

RECEPTAS (23 cm skersmens "tortas")

Lietiniams (man gavos lygiai 15):

• 4 kiaušiniai;
• ½ a. š. cukraus;
• ½ a. š. druskos;
• 50 g sviesto;
• 600 ml pieno;
• 250 g miltų (50 g galima keisti grikių miltais - labai skaniai kepant kvepia; naudojau kavamale maltus grikių dribsnius).

Įdarui:

• 500 g pievagrybių (pasilikti 3 grybus papuošimui);
• 200 g neriebios rūkytos šoninės (man labiau patinka karšto rūkymo);
• 2 svogūnai;
• sviesto ar aliejaus (jei šoninė visai neriebi);
• druskos;
• maltų juodųjų pipirų;
• dašių (man labai patinka jie su grybais) ar čiobrelių.

Bešamelio padažui:

• 50 g sviesto;
• 2 v. š. miltų (originale 4 v. š., bet ir su 2 jau tirštas padažas gaunasi);
• 500 ml pieno;
• druskos;
• maltų juodųjų pipirų;
• malto muskato riešuto (man jis nelabai...);
• 150 g fermentinio sūrio (labai tiktų čederio, bet turėjau tik "Džiugo" ir paprasto "Svalios", tai pamaišiau).

Lietiniams kiaušinius išplakti su cukrumi ir druska. Pilti pravėsusį tirpintą sviestą, šiek tiek pieno, gerai išplakti ir suberti miltus. Vėl gerai išplakti, supilti likusį pieną ir vėl išplakti. Palikti pusvalandžiui išbrinkti. Iškepti lietinius (mano keptuvė 26 cm skersmens, bet tortas kuo puikiausiai po to formavosi 23 cm skersmens tortinėje).
Įdarui pievagrybius, šoninę, svogūnus smulkiai supjaustyti. Pirmiausia pakepinti šoninę, kad išsiskirtų visi riebaliukai. Jei jų gaunasi mažokai, įpilti dar šiek tiek aliejaus ar įdėti sviesto ir šalia šoninės berti svogūnus. Gerai apkepinti. Tada suversti pievagrybius ir pakepinti, kol išsiskirs jų sultys, paskaninti druska, pipirais, dašiais ar čiobreliais. Dar apie 10 min. patroškinti.
Baltajam padažui sviestą ištirpinti, dėti porą šaukštų miltų ir gerai ištrinti iki vientisos košelės. Tada po truputį pilti pieną ir intensyviai šluotele maišyti, kad nesušoktų į gumuliukus. Paskaninti druska, pipirais, muskatu ir užvirinti. Gaunasi gan tirštas padažas.
Fromuojamas tortas. Formos dugną atsegamais kraštais iškloti kepimo popieriumi, tiesti vieną lietinį, paskirstyti šaukštą įdaro (gali atrodyti, kad mažai, bet bendroj masėj visko labai pakanka) ir po du nepilnus šaukštus padažo, barstyti tarkuoto sūrio (įdaro dėjau po du šaukštus ir kas antrą blyną), vėl tiesti lietinį ir taip iki viršaus. Ant viršaus galima įdaro nedėti, gausiai pabarstyti sūriu, šiek tiek džiovinto čiobrelio, išdėlioti pievagrybių riekeles. Kepti 180 °C apie 20-30 min. Valgyti šiltą su grietine ar dar papildomai išsivirtu baltuoju padažu. Skanaus!

REZULTATAS

Paprasti sausainiai

PRIEŠISTORĖ

Paprastučiai, bet skanūs, trapūs sausainukai iš smagaus pasiruošimo Kaziuko mugei į darželį (jau koks mažajam džiaugsmas "atspausdinti" visokius iš žiemos miego pabudusius žvėrelius...). Geras receptas, jei norisi, kad išsilaikytų forma. Reikėjo dvigubos normos, kad užpildyti visą krepšelį, kurio receptą jau talpinau anksčiau. O pačių sausainių receptas - iš Beatos pirmosios knygos "Beatos virtuvė", tik ten tešloje 20 g mažiau cukraus ir sausainiai suvožti po du, pertepti uogiene bei pabarstyti cukraus pudra (ir vadinasi Arvydo močiutės sausainiai). Bandžiau ir tokius su aviečių uogiene - labai patiko, viskas maloniai susimaišo ir ištirpsta burnoje. Beveik tą patį receptą jau esu naudojusi ir "gėlių" puokštei kepti.

RECEPTAS (2 su trupučiu skardos įvairių formų sausainių)

• 250 g miltų;
• 1 (nubrauktas) a. š. kepimo miltelių;
• 120 g sviesto;
• 100 g cukraus;
• 1 a. š. vanilinio cukraus;
• 1 kiaušinio trynys;
• 3 v. š. pieno (iš bėdos tinka ir vanduo).

Miltus ir kepimo miltelius sumaišyti. Šaltą sviestą vis padažant į miltus sutarkuoti burokine tarka (galima ir ta smulkesne, bet ne bulvėms skirta) vis apvoliojant miltuose. Dirbti reikia kuo greičiau, kad nepradėtų tirpti sviestas, nes tada sausainiai nebus tokie trapūs. Pirštais dar greitai viską pakedenti, kad gautųsi vientisi trupiniai. Suberti cukrų ir vanilinį cukrų, gerai permaišyti. Pilti trynį, išplaktą su pienu, ir greitai suminkyti viską į vieną gumulą. Jei nenori lipti, įpilti dar kokį šaukštą pieno. Tešlą įdėti į maišelį ar suvynioti į maistinę plėvelę ir padėti į šaldytuvą pusvalandžiui. Atšaldytą tešlą dalimis kočioti plonai (2-3 mm) ant miltuoto paviršiaus, spausti formeles ir kepti 180 °C orkaitėje 10-12 min. Skanaus!

REZULTATAS