2009-07-06

Vafliai

PRIEŠISTORĖ

Atseit, pradedu perkėlinėti receptus iš senojo blog'o, bet kažkaip jaučiu, kad sunkiai seksis, nors tikiu, kad tai kada nors įvyks :) Ir pirmiausiai kelsiu milijoną kartų kartotus pačius pačiausius, einamu momentu vėl gaminamus. Ir nedaugžodžiausiu.

Nostalgiją keliantis skanumynas... Šituos trapius vaflius senoje “Esta” elektrinėje kepyklėje sesė su mama kepdavo nuo tų laikų, kiek tik mano atmintis neša. Receptą radau rudajame sesės receptų sąsiuvinyje.

RECEPTAS (kraunant po šaukštą tešlos, man gaunasi apie 50 vafliukų)
  • 200 g sviesto (kambario temperatūros);
  • 200 g (1 st. - 250 ml) cukraus;
  • 500 ml (2 st.) pieno;
  • 350 g (~2 st.) miltų;
  • 2 kiaušiniai;
  • 2 a. š. vanilinio cukraus (ar vanilės ankšties sėklyčių, vanilės pastos, vanilės ekstrakto, cukraus miltelių su natūralia vanile, vanilino ar vanilės kvapų - kas ko turi, kas kam patinka/tinka/priimtina).
Minkštą sviestą išsukti su cukrumi bei vanile, mušti po vieną kiaušinius, vis gerai išsukant po kiekvieno. Berti dalį miltų - maišyti, tada pieno - maišyti, vėl miltų, vėl pieno - maišyti, maišyti, maišyti. Kepti vaflinėje. Iškepus vafliui, iškart jį sukti į tūtelę (tik nenusideginkit pirštų...), nes greitai kietėja. Laikyti sandariai uždarytus (jei kartais tektų valgyti tik kitą dieną), nes laikant atvirai gali per naktį pritraukti drėgmės ir suminkštėti (bet vis tiek išlieka labai skanūs). Skanaus!

REZULTATAS