2015-07-28

Fritata su cukinijom, saulėje džiovintais pomidorais ir rikota

PRIEŠISTORĖ

"Mandrai" skamba ta itališka kiaušinienė su priedais :) Jei jau taip sutrumpintai aptariant kuo, mano supratimu, skiriasi keptas kiaušinis, kiaušinienė, omletas ir fritata (it. frittata), tai galima pasakyti, kad jei keptuvėje tiesiog kepam kiaušinį nemakaluojant, o tik apverčiant arba ne, tai ir gaunam keptą kiaušinį. O jei kiaušinį kepant pamakaluojam, pamaišom, ir dar prieš tai jam draugijon pakepinam visokių priedų (šoninės, svogūniukų, grybukų, pomidoriukų, pvz., kaip va čia), tai jau turim kiaušinienę (ne visai fritatą, nes kiaušinis kepant maišomas). Omletui gauti kepamas "blynas" iš plaktų kiaušinių (kartai išplaktų su trupučiu pieno, grietinėlės ar net vandens), tada pridedama ant "blyno" priedų, perlenkiamas jis ir baigiama kepti (pvz., va čia yra mano išbandytas labai skanus desertinis omleto variantas). O jei priedai (įvairios daržovės, grybai, mėsa) pakepinami, šiek tiek atvėsinami, kiaušiniai išplakami, sumaišomi su tais priedais (dar galima pridėti įvairių sūrių, vakarykščių makaronų ar net bulvių) ir lėtai kepami nieko nemaišant keptuvėje, o po to baigiama orkaitėje po griliumi (bet keptuvė turi būti ketaus arba speciali su nuimama rankena, kad būtų galima kišti į orkaitę) arba iškart kepama orkaitėje, tai jau turėsim fritatą, kurią galima skaniai suvalgyti ir šaltą. Jei tą fritatą supiltume kepti ant jau šiek tiek apkepto trapios tešlos pagrindo, tai gautume prancūzišką taip vadinamą "kyšą" (fr. quiche) (pvz., išbandžiau su voveraitėm ir brokoliais). Bet grįžtam prie fritatos paprastosios, tačiau labai neprastosios (ačiū Forellei už recepto pasidalinimą), kurią dar daug daug kartų kepsiu ir kurią teigiamai įvertino jau net 14 valgytojų (šilčiausi linkėjimai jau tikrai save ir pasaulį mylinčiom po šio labai turiningo savaitgalio moterom ;) bei mano tėvam).

RECEPTAS (dviems)
  • 4 kiaušiniai;
  • 4 v. š. pieno (nebūtina, bet toks lengvesnis tas kiaušinio plakinys gaunasi);
  • druskos;
  • maltų juodųjų pipirų;
  • ¼ vidutinio dydžio jaunos cukinijos (apie 100 g);
  • ¼ vidutinio dydžio poro (nebūtina, bet jau tas kepinto poro kvapas kaip man patinka...);
  • sviesto ir/ar aliejaus kepinimui;
  • 4 saulėje džiovinti pomidorai (konservuoti aliejuje; galima pasidaryti ir patiems);
  • 8 a. š. rikotos (apie 50 g; galima bandyti keisti kremine varške, bet ji jau bus rūgštėlesnė, o rikota tokia švelni švelni...).
Kiaušinius išplakti su pienu, druska ir pipirais. Cukinijas plonai supjaustyti (skrituliukais, pusskrituliais ar ketvirtiniais skrituliukais) ir apkepinti svieste ir/ar aliejuje, šiek tiek pasūdyti. Prie jų dėti pjaustytus porus, dar minutę kitą pakepinti. Atvėsinti. Pomidorus pasmulkinti ir kartu su pravėsusiom cukinijom bei porais įmaišyti į kiaušinių plakinį. Tada viską supilti į svietu pateptą kepimo indą (manasis buvo stiklinis apie 20 cm skersmens, o viską padauginus iš 6, t. y. 12-ikai žmonių galima imti kiek gilesnę skardą per visą orkaitę) ir kepti 180 °C temperatūros orkaitėje apie 30 min. (arba nemaišant kepti keptuvėje ant nedidelės ugnies, kol turinys sutvirtės ir pabaigti orkaitėje po griliumi, kol viršus visai sutvirtės). Skanaus! Pvz., su pomidorais.

REZULTATAS