2013-08-31

Kokteilis "Mojito"

PRIEŠISTORĖ

Aš esu lengvai pamišusi dėl žaliųjų citrinų (laimų). Labai patinka jų ir mėtų derinys. Jei jau randu kokį receptuką su šiais dviem skanėstais, tai net neabejoju, kad man rezultatas patiks. Paskutinę vasaros dieną palydėjom su labai gaiviu klasikiniu kokteiliu "Mojito", kuris laisvai gali būti ir nealkoholinis, tik jau bus nelabai "Mojito"... Magėjo išbandyti gražųjį mėtų sirupą (kuris, deja, toks gražiai žalias išbūna neilgai, tik kelias savaites) šiame kokteilyje. Patiko, labai gaivu.

RECEPTAS
  • ½ laimo (perpjauto į 2-4 skilteles);
  • 2 v. š. mėtų sirupo (arba 2 a. š. cukraus (galima rudojo) ir 8 šviežių mėtų lapeliai);
  • 40-50 ml baltojo romo;
  • ~100 ml gazuoto vandens;
  • ledukų;
  • mėtų lapelių ir laimo griežinėlis papuošti.
Laimą sugrūsti su mėtu sirupu (arba mėtų lapeliais ir cukrumi) gan aukštoje ir plačioje stiklinėje. Pilti romo, gerai išmaišyti, dėti ledo kubelių ir iki viršaus pripilti gazuoto vandens. Puošti mėtų lapeliais ir laimo griežinėliu. Į sveikatą!

REZULTATAS



Konservuoti pomidorai savo sultyse

PRIEŠISTORĖ

Gan dažnai ne sezono metu naudoju konservuotus pomidorus savo sultyse (pvz., cannelloni su varške ir špinatais, čili sriubai, lazanijai, trintai pomidorų sriubai su lęšiais ir t. t.). Bevartydama knygą "Populiariausios konservų, naminio vyno, trauktinių receptūros", sugalvojau, kad kam čia pirkti, jei galima savo turėti, vasarą šiek tiek pasidarbuoti ir žiemą ne į parduotuvę lėkti reikalui esant, o į rūsį. Puikus būdas žiemai "uždaryti" lietuviškus pomidorus. Ekologiška :)

RECEPTAS (1 litro stiklainiui)
  • 650 g kietų (~10 nedidelių pomidorų) ir 450 g pernokusių (sultims) pomidorų;
  • 25 g druskos.
Pernokusius pomidorus sumalti. Pertrinti per sietelį. Gautas sultis pasūdyti ir užvirinti. Tvirtus raudonus pomidorus užpilti verdančiu vandeniu, kelias minutes palaikyti, nupilti, užpilti šaltu vandeniu, nupilti, nulupti odeles. Sudėti į paruoštus stiklainius (galima nepjaustyti išvis, galima perpjauti tik per pusę, galima susmulkinti kubeliais), užpilti karštomis sultimis, pridengti dangteliais, statyti į puodą su karštu vandeniu ir, jam užvirus, kaitinti 15 min. Ištraukus stiklainius sandariai uždaryti ir apversti. Skanaus!

REZULTATAS


Aštri pomidorų ir paprikų salsa

PRIEŠISTORĖ

Dar vienas recepčiukas iš "Metai Beatos virtuvėje" knygos (turiu aš ir daugiau receptų knygų, turiu :) tiesiog jos ne tokios patikimos ir artimos paprastų lietuvių dūšiai :)). Labai skanu - keptos paprikos ir česnakas duoda savo. Toks ir padažas, ir pagardas. Ir į sriubas, ir ant tortilijų traškučių, ir į troškinius, ir į makaronus, ir ant picos, ir prie mėsos, žodžiu, labai lietuviams tinkantis :)

RECEPTAS (man gavosi 560 ml stiklainis)
  • 400 g pomidorų (galima gamintis ir žiemą - tada imti 1 skardinę konservuotų luptų pomidorų);
  • 1 paprika;
  • 1 čili pipiras;
  • 1 česnakas;
  • 1 svogūnas;
  • aliejaus;
  • 100 ml vandens;
  • 3 v. š. raudonojo vyno acto;
  • 1 nubrauktas v. š. cukraus;
  • druskos.
Pomidorus užpilti verdančiu vandeniu, kelias minutes palaikyti, nupilti, užpilti šaltu vandeniu ir nupilti. Nulupti odeles, supjaustyti kubeliais.
Papriką nuplauti, dėti į kepimo indą (nu, kas čia keps vieną papriką... aš tiesiog nuvogiau iš skardos, skirtos marinuotoms keptoms paprikoms, kur vėliau sumažinus kaitrą ir česnaką priglaudžiau). 200° C orkaitėje kepti 15 min., tada sumažinti iki 140° C, šalia paprikos dėti neluptą česnaką (tik žemes reikia apvalyti, jei tokių pasitaiko) ir dar kepti 20 min. Česnaką palikti atvėsti. Iškeptą papriką dėti į kokį dubenį ar puodą ir sandariai uždaryti ar uždengti maistine plėvele ir kokias 10 min. palaikyti, kad pašustų ir odelė lengviau nusiimtų. Išimti kotelius, išvalyti sėklas, supjaustyti kubeliais.
Smulkiai supjaustytą svogūną 5 min. pakepinti aliejuje, tada dėti smulkiai pjaustytą čiliuką, kelias minutes pakepinti. Viską versti į puodą su smulkintais pomidorais, įpilti vandens ir troškinti ant nedidelės ugnies apie 15 min. Tada dėti smulkintą keptą papriką, išspausti nuluptą keptą česnaką, pilti actą, cukrų, druską ir troškinti dar 10 min. ar iki norimo tirštumo. Krauti į iškaitintus stiklainius ir užsukti. Skanaus!

REZULTATAS


Marinuotos keptos paprikos

PRIEŠISTORĖ

Dedikuojama mielai mano dukterėčiai Sandrai - ačiū už 15 kg paprikų :D
Labai man šitos paprikos patiko, jau antrus metus iš eilės darausi (iš knygos "Metai Beatos virtuvėje"). Užsimanot ko nors pikantiško arba užgriūna kokie nelaukti svečiai su buteliu vyno, tai tiesiog užsidedant ant kokios čiabatos ar bagetės tokį marinuotą keptos paprikėlės gabaliuką ir ko čia labai daugiau norėti. O jei tikrai daugiau imasi norėti, tai toje pačioje knygoje yra apalpimo verti cukinijų suktinukai su tokiomis paprikomis ir ožkos sūriu bei karamelizuotais graikiniais riešutais (reiks būtinai kada nors įamžinti ir čia įsikelti - labai jau dažnai prireikia detalaus recepto...).
Dėl išsilaikymo. Pernai visą laiką laikiau šaldytuve, tai man viskas ok, o vat draugei neišsilaikė - padarė prielaidą, kad per daug prikišo į stiklainius, o aš iš pusės normos buvau sukišus į vieną 0,65 l stiklainėlį. Šiemet ne iš karto dėjau į šaldytuvą, iš visos normos paprikomis užpildžiau 4 puslitriukus ketvirtadalį paliekant vietos (ir užpyliau iki viršaus marinatu, aišku), tai vienas indelis poros savaičių neišgyveno, visus kitus dėl visa ko įkišau į šaldytuvą. Tai gal visgi reiktų puslitriukus pasterizuoti 15 min. Bet nepaisant viso to, vis tiek kitais metais darysiu :)

RECEPTAS (4-5 puslitriukai)
  • 2 kg paprikų (man tilpo į vieną skardą);
Marinatui:
  • 500 ml vandens;
  • 220 ml baltojo vyno acto (su 9% tokio kiekio būna aštroka, tai reiktų skiesti arba mažiau pilti);
  • 2 v. š. cukraus;
  • 1 v. š. druskos;
  • 10 kvapniųjų pipirų;
  • 4 skiltelės česnako;
  • 2 lauro lapai;
  • 250 ml aliejaus.
Paprikas nuplauti ir sudėti į skardą. 200° C orkaitėje kepti 30 min., tada sumažinti iki 180° C ir dar kepti 10 min. Tada ištraukti, sukrauti į kokį dubenį ar puodą ir sandariai uždaryti ar uždengti maistine plėvele ir kokias 10 min. palaikyti, kad pašustų ir odelė lengviau nusiimtų. Išimti kotelius, išvalyti sėklas, supjaustyti į keturias dalis (galima ir nepjaustyti, bet prieš paruošiant kokį užkandį, būna mažiau terlionės) ir nulupti odeles (man šita dalis yra tikra kankynė, bet vis tiek kankinuos, nes rezultatas labai patinka).
Marinatui viską, išskyrus aliejų, užvirinti ir kelias minutes pavirti. Supilti aliejų ir dar keletą minučių pavirti.
Paprikas dėti į iškaitintus stiklainius, užpilti karštu marinatu ir užsukti. Skanaus!

P. S. Knygoje "Kaupiame atsargas" siūlo marinuotų keptų paprikų receptą, kur paprikas apkepa tiesiog keptuvėje aliejuje, marinuoja neluptas, pila tik 50 ml acto (kaip suprantu 9%), 200 ml aliejaus, o vandens, druskos ir cukraus - tiek pat, kiek ir šitame recepte. Gal reiks ir taip pabandyt.

REZULTATAS


2013-08-29

Vyšnių likeris

PRIEŠISTORĖ

Taip jau nutiko, kad kažkokiu nesuprantamu būdu šaldiklyje sugebėjo užsilikti šaldytų rabarbarų ir vyšnių. Įvyko jų sėkminga realizacija. Iš rabarbarų - sirupas (dar neragavau, bet verdant rabarbarai labai kvepėjo), o iš vyšnių - likeriukas... Liepos 17 užpyliau, rugpjūčio 26 ragavom - super!!! Kas ragavo - visi alpo :) Ne per stiprus, maloniai saldus ir laaabai vyšninis. Jei jau iš šaldytų taip nerealiai skaniai gavosi, tai kaip būtų buvę su šviežiom? Bent jau dabar atrodo, kad skaniau jau negali būti. Reiks kitąmet specialiai vienu metu daryti su šaldytom ir su šviežiom - tik taip galima įsitikinti, ar yra skirtumas. Bet juodųjų serbentų likeriukas man nenurungiamas, kai visi kiti užkietėję vyšnių fanai su tuo nenorėjo sutikti...

RECEPTAS
  • 600 g vyšnių be kauliukų (naudojau šaldytas);
  • 300 g cukraus;
  • 300 g degtinės (kad užpylus vyšnias ir pakračius, būtų visiškai apsemta).
Viską sumaišyti dideliame stiklainyje (pvz., 1,5 l - skaičiau, kad turi likti maždaug ketvirtadalis vietos pakratymams). Karts nuo karto pakratant, laikyti 5 savaites šiltoje vietoje (ant palangės) (po 1 savaitės perdėjau į verandos spintelę, nes kažkur perskaičiau, kad saulės spinduliai vitaminus žudo... Tai ir nežinau, kur iš tikrųjų reiktų laikyti). Skanaus!

REZULTATAS


2013-08-27

Totoriška kiaušinienė

PRIEŠISTORĖ

Receptą pridedu prie "nostalgijos" skyrelio, nes tai patiekalas iš mano vaikystės skonių. Nežinau, ar tikrai totoriška ta kiaušinienė, bet mes taip vadinam :) Ir kai prieš porą dienų tete sumąstė, kad šiandien priešpiečius (ar vėlyvus pusryčius, kaip dabar madoj vadinti; nors būna, išsikepam ir vakarienei) gamins JIS (o tai jau yra ypatinga retenybė - galvojau, kad snigs :D), pamaniau, kad ženklas, jog reikia užsirašyti ir pačiai išbandyti, nes būna, kad nesugebu atsiminti elementarių dalykų (kažkaip ten taip viskas buvo labai paprasta ir skanu, bet kas ir kiek buvo dedama...). Valgėm su "Uspaskicho" marinuotais agurkėliais - labai skanu.

RECEPTAS (trims)
  • 5-6 kiaušiniai (mama į jų plakinį dar pila šlakelį (gal 50 ml) pieno ir deda gerą šaukštą miltų; tete taip nedaro);
  • 2 pomidorai;
  • 1 didelis svogūnas;
  • šalto rūkymo lašinukų ar šoninės (bent jau 100 g);
  • druskos;
  • maltų juodųjų pipirų (tete dar deda ir kvepiančiųjų);
  • krapų (nebūtina).
Kiaušinius išplakti su druska ir pipirais (bei miltais ir pienu, jei norisi). Pomidorus supjaustyti skiltelėmis (galima prieš tai nublanširuoti, jei nepatinka odelės, bet pas mus visais laikais šitai kiaušinienei taip nebuvo daroma), svogūnus - pusžiedžiais (ar ketvirtžiedžiais), lašinukus - juostelėmis. Lašinukus pakepinti, kad išsiskirtų riebaliukai, sudėti svogūnus, apkepinti. Sudėti pomidorus ir troškinti, kol šie pasileis. Tada supilti kiaušinių plakinį ir maišant kepinti, kol kiaušinius sutrauks į kiaušinienę. Pabaigoje užbarstyti smulkintų krapų (nebūtina). Skanaus!

REZULTATAS


Plaktos grietinėlės, morengų ir uogų desertas "Itono betvarkė"

PRIEŠISTORĖ

Pats pačiausias desertas, kai reikia ko nors labai skanaus staigiai. Paprastesnis "Pavlovos" arba "Mini pavlovų" variantas. Tik trys indredientai. Paprasčiau ir skaniau nebūna :) Su braškėm ar avietėm - idealiai, bet tinka ir kitokios turimos šviežios uogos. Žiemai kalėdinis variantas - su granatais. Morengus, aišku, galima ir patiems išsikepti, bet "staigumo" jau nelieka, tačiau atsiranda "rankų darbo" didesnė vertė :)
Apie tokią idėją pirmą kartą perskaičiau Beatos bloge, o tikslų receptą dar kartą gražiai aprašė antroje savo knygoje "Metai Beatos virtuvėje".

RECEPTAS (3 porcijos)
  • 250 g riebios grietinėlės;
  • 100 g morengų (labai skanu su riešutais - "Biržų duona" kepa, vadinasi "Saldučiai");
  • ~250 g uogų (braškių, aviečių ar pan.).
Grietinėlę išplakti iki standumo. Į ją stambiai patrupinti morengų (kelis pasilikti papuošimui), berti uogas (kelias pasilikti papuošimui) ir viską atsargiai permaišyti. Krauti į desertinius indelius, ant viršaus trupinti pasiliktus morengus, puošti uogomis ir iškart valgyti. Skanaus!

REZULTATAS



2013-08-25

Juodųjų serbentų likeris

PRIEŠISTORĖ

Negaliu patikėti, bet ištvėriau neparagavus gerą mėnesį! Bet pasitaikė labai graži proga ir "apsiserbentinom" dvigubai - garbingai ragautas šitas likeriukas ir skaniai naikintas tortas "Juodasis serbentas". Su abiem labai pasisekė. Apie tortą jau pasakojau praeitame įraše, o serbentų likeris - nuostabiai skanus, pranoko visus lūkesčius. Neturėjau degtinės, pyliau "Starką", nieko gero nesitikėjau. Bet kaip skaniai ir maloniai geriasi... Ačiū Aguonėlei už receptą. Būtinai dar darysiu.

RECEPTAS
  • 500 g juodųjų serbentų;
  • 400 g rudojo stambiakristalio cukraus ("DanSukker" tik radau);
  • 2 cm imbiero (supjaustyti riekelėmis);
  • 700 ml degtinės (naudojau "Starką"; nors ir brendį daug kur siūlo).
Viską supilti į 2 l stiklainį ir laikyti tamsioje vėsioje vietoje bent 2 savaites karts nuo karto pakratant. Nukošti ir ragauti. Skanaus!

REZULTATAS


Tortas "Juodasis serbentas"

PRIEŠISTORĖ

Ne per seniausiai ne kai kieno buvo gimtadienis, tai pagaliau tortas gavosi idealiai taip, kaip norėjosi (tik iš trečio karto...). Prisiskaičiau Sonatinos bloge komentarų, kad biskvitai nelabai kokie gaunasi. Pati išbandžiau - nėra taip jau negerai, kaip ne kai kurie atsiliepė, bet gerumo tikrai jiems trūko. Tai šiek tiek pamodifikavau pagal save. Net ir užglaisčius šonus, kremo šiek tiek lieka (gal ketvirtadalis). Bet nėra to gero, kas neišeitų į dar geresnį - kitą dieną pasidarėm labai skanų desertą: avižiniai sausainiai (man labai patinka "Grany" - Norfoj perku), tas maskarponės-grietinėlės-virto kondensuoto pieno kremas, avietės ir pakepintos migdolų drožlės...

RECEPTAS (tortinė - 16 cm skersmens; 23 cm skersmens tortinei reikia visko dvigubai)

Biskvitams:
  • 3 kiaušiniai;
  • 3 v. š. cukraus;
  • 30 g miltų;
  • 30 g krakmolo;
  • 30 g maltų riešutų (naudoju lazdyno);
Sirupui (viso neprireiks):
  • 50 g vandens;
  • 1 v. š. cukraus;
  • 1 v. š. romo;
Kremui:
  • 250 g maskarponės;
  • 200 g (pusė skardinės) karamelizuoto (virto) kondensuoto pieno;
  • 150 g riebios grietinėlės;
Ir dar:
  • 6 v. š. tirštos juodųjų serbentų uogienės (geriau pertrintos, t. y. be sėklyčių ir odelių);
Papuošimui:
  • kepintų migdolų drožlių;
  • juodųjų serbentų;
  • melisos lapelių.
Reikia išsikepti tris biskvitus. Galima kepti iš visų produktų ir visiškai atvėsinus pjaustyti į tris dalis (niekad nebandžiau, turbūt būtų gan sudėtinga, nes biskvitai labai minkšti gaunasi), bet lengviausia kepti tris atskirus biskvitus vis imant po trečdalį produktų.
Trynius atskirti nuo baltymų. Miltus, krakmolą ir maltus riešutus sumaišyti. Baltymus paplakti iki putų, suberti pusę cukraus ir labai gerai išplakti iki standžių putų (apvertus dubenį, jos niekur neturi norėti pabėgti). Kitą pusę cukraus pilti į trynius ir plakti, kol masė pabals ir jos ryškiai padaugės. Berti miltų mišinį, išmaišyti. Gaunasi tiršta masė. Į ją dėti trečdalį baltymų masės, išmaišyti, kad kiek palengvėtų tešla. Tada atsargiai įmaišyti ir likusius baltymus. Kepimo formą ištiesti kepimo popieriumi (tiesiu tik dugną), pilti tešlą. Orkaitę įkaitinti iki 180° C temperatūros. Kepant per tris kartus, vienas biskvitas iškepa per 15-20 min. (bet reikia stebėti, kaip kieno orkaitė elgiasi...), o visai porcijai gali prireikti ir valandos (tikrinti mediniu pagaliuku). Iškepusius biskvitus visiškai ataušinti.
Sirupui vandenį užvirinti su cukrumi. Atvėsinti. Įpilti romo, išmaišyti.
Kremui maskarponę išplakti su virtu kondensuotu pienu. Grietinėlę išplakti iki standumo ir atsargiai įmaišyti į kremą.
Konstruoti tortą: imti vieną biskvitą, dėti į torto formą (atsegamais kraštais), labai nedaug sulaistyti sirupu (patepti teptuku vos vos), tada paskirstyti porą šaukštų uogienės, tada krauti 3-4 gerus šaukštus kremo, vėl dėti biskvitą ir t. t. Statyti į šaldytuvą bent kelioms valandoms (geriausia palikti per naktį). Puošti kepintom migdolų drožlėm, juodaisiais serbentais, melisų lapeliais ar kaip tik fantazija neša. Skanaus!

REZULTATAS




2013-08-23

Džiovinti pomidorai aliejuje

PRIEŠISTORĖ

Jau šituo "kūriniu" kaip didžiuojuosi ir džiaugiuosi... Nuosavų rankų (ir orkaitės) darbo stiklainėlis (netgi du) su džiovintais pomidorais... Ne saulėje džiovinti, bet vis tiek. Skoniu nei kiek nenusileidžia pirktiniams. Labai gražus ir detalus recepto iliustravimas ir aptarimas - Ką suvalgyti? bloge. Ir ačiū mielai draugei Kristinai, kad įtikino, jog tai įmanoma :)

RECEPTAS (man gavos 200 g džiovintų pomidorų ir užpildžiau 500 ml ir 200 ml stiklainėlius)
  • 2 kg pomidorų (labai gerai būtų, jei būtų maždaug vienodo dydžio);
  • druskos;
  • džiovintų prieskoninių žolelių (barsčiau bazilikus ir čiobrelius);
  • baltojo vyno acto (300-400 ml reiktų tikrai);
  • 3-4 skiltelių česnako;
  • aliejaus (į 500 ml stiklainėlį pyliau ypač tyrą alyvuogių - prireikė gal apie 200 ml, o į tą mažesnį - saulėgrąžų).
Nuplautus ir nusausintus pomidorus supjaustyti skiltelėmis (ne per didžiausius pomidorus pjausčiau į 8 dalis). Sudėti į kepimo popieriumi išklotą skardą (man gavosi dvi), pabarstyti druska (kaip salotom), prieskoninėm žolelėm ir 60-70° C temperatūros orkaitėje (jungiau ir ventiliatorių, nes abi skardas džiovinau kartu) džiovinti 8-10 val. (manieji džiuvo ilgiau...) vos pravėrus dureles, kad drėgmei būtų kur išeiti. Gerai/teisingai išdžiuvę lankstosi kaip guminiai, jokios sultelės neišsiskiria.
Actą užvirinti. Dalimis į jį dėti džiovintus pomidorus kelioms sekundėms, išgriebti kiaurasamčiu ir dėti į stiklainius. Su griežinėliais pjaustytu česnaku pasielgti taip pat. Viską užpilti aliejumi, šiek tiek pomidorus paspausti, kad neliktų oro tarpų ir kad būtų visi apsemti. Pridengti dangteliais, dėti į puodą su vandeniu ir pasterizuoti 15 min. Ištraukus gerai užsukti. Pakentėti bent kokį mėnesį (kažin, ar tai man bus įmanoma...) ir skanauti :) Skanaus!

REZULTATAS





Kiniškas pomidorų padažas

PRIEŠISTORĖ

Ne kartą pastebėjau pomidorų padažų receptuose cinamoną... Ir Skanus gyvenimas bloge kiniško pomidorų padažo receptas galutinai suintrigavo (net gvazdikėlių galima dėti, bet ačiū - jie ne man). Pabandžiau. Gaminimo eina gan varginanti, tai pasikoregavau, kad man būtų patogu ir aišku. Nemanau, kad skonis nuo to nukentėtų... Tikrai skanu, tik cinamono nereiktų padauginti, jis turi tik švelniai kažkur už pomidorų skambėti :)

RECEPTAS (iš penktadalio gavosi 560 ml stiklainėlis)
  • 5 kg pomidorų;
  • 10 paprikų (pageidautina raudonų, kad padažas dar raudonesnis būtų);
  • 10 svogūnų;
  • 2 čili pipirai;
  • šviežių raudonėlio ir baziliko lapelių (dėjau džiovintus);
  • žiupsnelis cinamono;
  • 1 a. š. maltų juodųjų pipirų;
  • 250 g acto;
  • 2,5 v. š. druskos;
  • 2,5 st. (500 g) cukraus;
  • 1 a. š. maltos dž. raudonosios paprikos.
Pomidorus 5 min. pavirti, tada pertrinti per sietelį, kad atsiskirtų sėklytės ir odelė. Paprikas, svogūnus, čiliukus ir žalumynus sumati mėsmale. Viską supilti į puodą (geriau platesnį, kad greičiau nugaruotų vanduo ir padažas greičiau sutirštėtų), berti cinamoną bei juoduosius pipirus ir virti vis pamaišant iki norimo tirštumo (1 val. tai tikrai, jei ne dvi). Tada pilti actą, dėti druskos, cukraus, maltos paprikos ir dar 10 min. pavirti. Supilstyti į iškaitintus stiklainius, užsukti dangteliais, apversti, apkloti šiltai, palikti atvėsti, o po to išnešti į rūsį žiemavoti. Skanaus!

REZULTATAS


Pomidorų padažas (be acto)

PRIEŠISTORĖ

Mano mažajam labai patinka pomidorų padažas. Bet paprastai visi jie būna su actu ir aš nelabai linkusi tokio jam duoti (gal iš dalies dėl to ir patinka :)), tai labai buvo smagu, kad išbandžiau dar vieną pomidorų padažo receptą (vėl iš Neringos blogo) ir skonis tikrai nenuvylė - labai gerai ir be acto :) Tik jau česnakų negailėjau ir dėjau kaip ir recepte su actu.

RECEPTAS (turėtų gautis apie 2 l, nes man iš ketvirtadalio gavosi maždaug puslitriukas, gal kiek mažiau)
  • 4 kg pomidorų;
  • svogūnai;
  • aliejaus kepimui;
  • česnakas;
  • 1 v. š. druskos;
  • 4 a. š. cukraus;
  • maltų juodųjų pipirų, dž. raudonėlių, dž. bazilikų.
Pomidorus 5 min. pavirti, tada pertrinti per sietelį, kad atsiskirtų sėklytės ir odelė (arba blanširavus supjaustyti kubeliais). Svogūnus sumalti mėsmale (arba smulkiai supjaustyti). Į puodą (geriau platesnį, kad greičiau nugaruotų vanduo ir padažas greičiau sutirštėtų) pilti šiek tiek aliejaus ir jame patroškinti svogūnų tyrę, tada supilti pomidorų tyrę ir virti vis pamaišant iki norimo tirštumo (viriau apie 1 val.). Tada spausti česnaką, dėti druskos, cukraus, pipirų ir dar 10 min. pavirti (jei daržovės buvo pjaustomos, o ne mėsmale sumaltos, galima viską pertrinti per sietelį ar blenderiu, kad padažas būtų vientisas, tik po to vėl reiktų tyrę užvirinti). Supilstyti į paruoštus stiklainius, pridengti dangteliais, statyti į puodą su karštu vandeniu ir pasterizuoti 15 min. Ištraukus iš puodo, sandariai uždaryti, apversti, apkloti šiltai, palikti atvėsti, o po to išnešti į rūsį žiemavoti. Skanaus!

REZULTATAS



Pomidorų padažas

PRIEŠISTORĖ

Kažkokia gera vasara, visi tik agurkus, pomidorus, paprikas, čiliukus neša, veža, dovanoja, siūlo. Nu labai smagu. Dar smagiau juos sėkmingai realizuoti kaupiant atsargas žiemai, pavyzdžiui, pomidorų padažo pavidalu. Vienas iš variantų (ne visai pomidorinis, bet labai geras) - jau minėta "adžika" nelabai adžika, bet tikrai skanus daiktas. Be jos šiemet pirmą kartą išbandžiau dar tris skirtingus pomidorų padažus ir negalėčiau net nuspręsti, kuris geriausias. Ir skirtingi, ir panašūs, ir gardūs, ir tikrai nesigailiu, kad kurį nors viriau. Ir kitąmet (ar dar kam pomidorų užvežus ir šiemet) vėl virsiu virsiu visų (ir dar naujų, aišku, bandysiu), nes gi įvairiau - įdomiau :) Tai pradžiai toks gan tradicinis pomidorų padažas su actu, Neringos bloge pavadintas pomidorų tyre žiemai (tik aš gaminu, kaip man patogiau, nemanau, kad labai skonis dėl to skiriasi).

RECEPTAS (turėtų gautis virš 2 l, nes man iš ketvirtadalio gavosi gal kiek daugiau nei puslitriukas)
  • 4 kg pomidorų;
  • 1 kg paprikų (pageidautina raudonų, kad padažas dar raudonesnis būtų);
  • 3 svogūnai;
  • aliejaus kepimui;
  • 1 česnakas;
  • 100 g acto;
  • 3 v. š. druskos;
  • 4 v. š. cukraus;
  • maltų juodųjų pipirų.
Pomidorus 5 min. pavirti, tada pertrinti per sietelį, kad atsiskirtų sėklytės ir odelė. Paprikas ir svogūnus sumati mėsmale (galima pomidorus blanširuoti, t. y. užpilti verdančiu vandeniu, kelias minutes palaikyti, tada užpilti šaltu vandeniu - taip lengviau nusilups odelė; tada supjaustyti kubeliais ir troškinti su kubeliais pjaustytomis paprikomis ir smulkiai pjaustytais svogūnais, kuriuos kartu reiktų prieš tai trumpai pakepinti aliejuje). Į puodą (geriau platesnį, kad greičiau nugaruotų vanduo ir padažas greičiau sutirštėtų) pilti šiek tiek aliejaus ir jame patroškinti svogūnų ir paprikų tyrę, tada supilti pomidorų tyrę ir virti vis pamaišant iki norimo tirštumo (viriau apie 1 val.). Tada spausti česnaką, pilti actą, dėti druskos, cukraus, pipirų ir dar 5-10 min. pavirti (jei daržovės buvo pjaustomos, o ne mėsmale sumaltos, galima viską pertrinti per sietelį ar blenderiu, kad padažas būtų vientisas, tik po to vėl reiktų tyrę užvirinti). Supilstyti į iškaitintus stiklainius, užsukti dangtelius, apversti, apkloti šiltai, palikti atvėsti, o po to išnešti į rūsį žiemavoti. Skanaus!

REZULTATAS


2013-08-20

Sesės marinuoti agurkai

PRIEŠISTORĖ

Skubu užsirašyti dar vieną receptuką, kaip mano sesė agurkus marinuodavo, nes jau nežmoniškai smagu būdavo, kai jų virtuvėje ant palangės atsirasdavo atidarytas trilitrainis su šitu gėriu. Tėvai konservuodavo kažkaip be acto, tai man tokie - ni ni ni, o vat pas sesę... 100 metų jau praėjo, kai paskutinį kartą jų ragavau (kaip čia dabar, ponia brangi miela mano sese?!), kažin, ar man lygiai taip pat gausis (vanduo nebe tas... druska kitokia... ir cukrus ne toks saldus, rodos... :) ir išvis - sesės agurkai yra sesės), bet vis tiek bandau. Juo labiau, kad receptas paprastesnis už paprastą ir kuo puikiausiai taip užkonservuoti agurkai laikydavos.

RECEPTAS

3 l stiklainiui:
  • agurkų;
  • česnako (bent po kelias skilteles į stiklainį);
  • vyšnių, serbentų, krienų lapų;
  • krapų;
  • prieskonių (juodųjų ir kvepiančiųjų pipirų grūdelių, garstyčių grūdelių, galima dėti morkų griežinėlių; nieko iš tų nedėjau, norėjau pabandyti vien tiek su lapais);
  • 3 v. š. druskos;
  • 6 v. š. cukraus (šiaip recepte yra 3 v. š. cukraus, bet sako, kad dėdavo daugiau, nes su daugiau jiems būdavo skaniau... čia ir prasideda mistika - kiek tas daugiau?! dėjau dvigubai);
  • 100 g acto.
Į paruoštus stiklainius sudėti gerai nuplautus agurkus (jei ne ką tik skinti, tai reiktų nupjovus galiukus pamirkyti vandenyje porą valandų), česnakus griežinėliais ir lapus su prieskoniais. Užpilti verdančiu vandeniu. Kelias minutes palaikyti. Nupilti. Į kiekvieną stiklainį dėti druskos, cukraus, pilti acto. Užpilti verdančiu vandeniu, užsukti dangteliais. Stiklainius šiek tiek pakratyti, pavartalioti, kad druska ir cukrus ištirptų. Pastatyti žemyn galva, apkloti šiltai, leisti atvėsti ir išnešti į rūsį žiemavoti. Skanaus!

REZULTATAS



2013-08-19

"Uspaskicho" marinuoti agurkai

PRIEŠISTORĖ

Kai toks skambus pavadinimas, tai kaip čia neišbandžius?! :) Vat šitų tai dar nesu ragavusi, bet buvau sugundyta Skanus gyvenimas blogo lankytojų ir bandytojų komentarais (ten ir daugiau visokių visokiausių konservavimų ir kitokio gėrio pilna, tai kas nebuvot užsukę - labai rekomenduoju). Turėtų būti tikrai salstelėję, bet asmeniniai įspūdžiai apie skonį - greitu metu žiemos laiku :)
Papildyta 2013-08-27: Paragavom - tikrai labai skanūs agurkai, saldžiarūgščiai, kaip tik man!  

RECEPTAS
  • agurkų;
  • česnako (po 1-2 skilteles į stiklainį);
  • vyšnių, serbentų, krienų lapų;
  • krapų;
  • prieskonių (kvepiančiųjų pipirų grūdelių, lauro lapų, garstyčių grūdelių, čili pipiriukų, morkyčių; aš dėjau prieskonių mišinio marinavimui po porą šaukštelių į stiklainį).
Marinatui:
  • 1 l vandens;
  • 1 v. š. druskos;
  • 5 v. š. cukraus;
  • 100 g acto.
Į paruoštus stiklainius sudėti gerai nuplautus agurkus (jei ne ką tik skinti, tai reiktų nupjovus galiukus pamirkyti vandenyje porą valandų), česnakus griežinėliais ir lapus su prieskoniais (galima perlieti verdančiu vandeniu dėl visa ko). Marinatą užvirinti, užpilti agurkus, leisti pastovėti kelias minutes, nupilti, vėl užvirinti, vėl užpilti agurkus. Uždaryti dangteliais, apversti, apkloti šiltai, leisti atvėsti ir išnešti į rūsį žiemavoti. Skanaus!

REZULTATAS



Marinuoti agurkai pomidorų padaže

PRIEŠISTORĖ

Esu giliose pačių pačiausių marinuotų agurkėlių recepto paieškose. Gal turit kokį gerą, kur kiekvienais metais darot žiemai? Pasidalinkit nu gi. Bus labai ačiū. Bėda ta, kad dėl skonio nesiginčijama :) Kas labai skanu kitiems, ne visada skanu man. Ir aišku, atvirkščiai. Labai gerai, kai bloguose randami receptai turi bent vieną kitą išbandžiusiųjų komentarą (ne tik autoriaus įspūdžiai įraše). Bet konservavimas yra šiokia tokia mistika. Atrodo, darai kaip visada, pagal receptą ar pagal sukauptą daugiametę praktiką (nors ne, man tas netinka :)), ir vis tiek ima koks nors vienas stiklainis ir pabąla ar dar kas nutinka negero. Nėr čia ko labai imti į širdį, ne milijonus gi tie agurkai kainuoja. O ir bandyti naujoves reikia ne dešimtim trilitrainių ir nebus didelio nepasisekimo smūgio :) Tai vat ir bandau dabar viską ir eilės, jei kas ką gero pasidalina.
Pradžiai - mano mielos draugės Zigmundos užrodytas receptukas su pomidorų padažu. Ragavau pas ją - labai skanūs, labai tinka mano receptoriams. Dar internete prisiskaičiau, kad jei nesinori pomidorų padažo, tai galima naudoti tiesiog pomidorų sultis. Man gavosi taip, kad turėjau pradarytą pomidorų pastą, tai ją praskiedžiau vandeniu ir labai gerai suėjo. Jau kitą dieną likučiai buvo sulapnoti labai skaniai (dariau tik iš 1 kg, tai gavos turbūt litras su trupučiu), tik to skystymėlio man norėjos šiek tiek daugiau, kad gerai agurkus apsemtų. Nors iš pradžių išvis panika buvo, kad nieko ten jo nėra, bet verdant prisidaugino iš agurkų.

RECEPTAS
  • 5 kg agurkų;
  • 500 g pomidorų padažo (kai kur siūlo 5 kg imti visą 1 kg pomidorų padažo, t. y. du standartinius puslitriukus; matyt, kad tikrai užtektų skysčio apsemti agurkus);
  • 200 g aliejaus;
  • 200 g acto;
  • 200 g cukraus;
  • 2 v. š. druskos;
  • 300 g česnako (~7-8 galvutės; 1 kg dėjau 1,5 česnako).
Agurkus supjaustyti griežinėliais. Viską, išskyrus česnakus, sudėti į puodą ir pavirti 5 min. Tada sudėti griežinėliais pjaustytus česnakus ir dar pavirti 3 min. Sudėti į iškaitintus stiklainius, užsukti dezinfekuotais dangteliais, apversti, uždengti šiltai, palikti atšalti ir galiausiai išnešti į rūsį žiemavoti. Skanaus!

REZULTATAS


2013-08-16

Aštrus daržovių padažas - "adžika"

PRIEŠISTORĖ

Labai geras receptas, mums labai tinkantis. Ir į sriubas, ir į mėsos marinatus, ir su torilijų traškučiais. Jau kelis metus iš eilės gaminu pagal Neringos bloge rastąjį receptuką. Nelabai gal galima tokį padažiuką vadinti adžika (straipsnelis "Algimanto įžvalgos apie adžiką" įtikino), bet pats dalykas yra tikrai geras. Kaip pavadinsi, vis tiek nepagadinsi. Nors kita vertus, vadinkim daiktus tikraisiais vardais. Nu tai ir uždedu kabutes :)

RECEPTAS
  • 2 kg pomidorų;
  • 700 g paprikų;
  • 200 g čili pipiriukų (labai priklauso, kokio aštrumo pasitaiko; šiemet, pvz., man sočiai užteko 4 vnt. - ~60 g);
  • 3 morkos;
  • 1 nedidelė petražolės šaknis (niekad nesugebu jos gauti);
  • 4 svogūnai;
  • aliejaus pakepinimui;
  • 1 česnakas;
  • 4 v. š. cukraus;
  • 3 v. š. druskos;
  • 100 ml acto;
  • mėgstamų prieskonių (paprastai dedu dž. baziliko, raudonėlio, bet nebūtina).
Pomidorus užpilti verdančiu vandeniu, kelias minutes palaikyti, karštą vandenį nupilti ir užpilti šaltu. Šaltą vandenį nupilti, pomidorus nulupti, smulkiai supjaustyti. Paprikas supjaustyti kvadratėliais, susmulkinti čiliukus, morkas ir petražolės šaknį sutarkuoti, svogūnus supjaustyti smulkiai. Juos pakepinti aliejuje, tada sudėti morkas ir petražolės šaknį, vėl kelias minutes pakepinti. Sudėti paprikas ir čiliukus, pakepinti. Viską suversti į puodą su pomidorais (ir mėgstamais prieskoniais, jei dedama). Vis pamaišant virti iki norimo tirštumo (paprastai verdu apie 1 val.). Norint vientisumo, galima viską pertrinti per sietelį ar blenderiu (aš pačioje pradžioje viską sumalu mėsmale). Pabaigoje įspausti česnaką, dėti cukrų, druską, pilti actą ir dar 10 min. pavirti. Supilstyti į iškaitintus indelius (išplautus stiklainius 5 min. pakaitinu 100° C temperatūros orkaitėje), užsukti dezinfekuotais dangteliais, apversti, šiltai apkloti, leisti atšalti ir išnešti į rūsį žiemavoti :) Skanaus!

REZULTATAS


2013-08-14

Sūrio ir alaus sausainiai

PRIEŠISTORĖ

Labai smagios lazdelės. Labiau sūriškos nei miltinės, trapiai minkštos. Alaus, aišku, čia nedaug - tiek, kiek reikia sausainiams, ne pyragas gi, bet tikiu, kad be jo nebūtų taip smagiai skanu. Ir kmynai man labai patinka. Receptas vėl gavos pagal šaldytuvo turinį ir iš anksčiau išbandytų receptų:

RECEPTAS (2 skardos; maždaug 30 ilgų sausainių)
  • 300 g sūrio (ėmiau 100 g "Džiugo" ir 200 g paprasto fermentinio sūrio);
  • 200 g miltų;
  • 100 g sviesto (šalto, tiesiai iš šaldytuvo);
  • 50 g alaus (gali tiek ir neprireikti);
  • 1 a .š. (nubrauktas) druskos;
  • 1 a. š. maltos dž. raudonosios paprikos;
  • žiupsnelis maltų dž. čili arba kajeno pipirų;
  • 1 mažas kiaušinis sausainiams patepti;
  • kmynų sausainiams pabarstyti.

Sūrį sutarkuoti smulkia burokine tarka. Miltus sumaišyti su druska ir prieskoniais. Sviestą supjaustyti kubeliais (arba irgi sutarkuoti burokine tarka vis padažant į miltus). Viską sumaišyti pirštais (ar kombainu) iki trupinių. Po truputį pilti alų, kol visi trupiniai sudrėks ir bus galima suspausti, suminkyti tešlą į rutulį. Įvynioti į maistinę plėvelę ar maišelį ir palikti šaldytuve pastovėti pusvalandį. Po to plonai iškočioti, patepti kiaušinio plakiniu, pabarstyti kmynais ir supjaustyti lazdelėmis. Kepti 180° C temperatūros orkaitėje apie 15 min. Skanaus! Prie alaus :) 


REZULTATAS

2013-08-13

Mini pavlovos

PRIEŠISTORĖ

Pats pačiausias vasaros desertas - nei viena vasara nepraeina be jo "Pavlovos", "Itono betvarkės" (žiemą - kalėdinis variantas - su granatais) ar jau dabar ir mažučių "pavlovų" pavidalu. Tikrai patogūs tokie pyragaičiai, nes nereikia pjaustyti ir jaudintis, kad kas nors kur nors pabėgs ar nulūš, nutrupės. Vienas, atseit, minusas - kad pagaminus reikia valgyti čia ir dabar. Bet tai menkas minusas, nes kas gi čia lauks ko nors pamačius tokį desertą!? O sukonstruoti užtrunkama tikrai nedaug laiko. Ir skonių įvairiausių priklausomai nuo turimų uogų. Šiemet labai patiko pabandyti su šilauogėm, ir su avietėm labai skanu, bet braškės visgi nugali.

RECEPTAS (man gavos 10 pyragaičių)

Morengams:
  • 4 baltymai;
  • žiupsnelis druskos;
  • 250 g smulkaus cukraus;
  • keli lašai vanilės ekstrakto (ar vanilinio cukraus, ar vanilės);
  • 2 a. š. kukurūzų krakmolo (tinka ir bulvių);
  • 1 a. š. balto vyno acto.
Ir dar:
  • 375 ml riebios grietinėlės (užtektų ir kiek mažiau, bet 250 ml indelio nelabai užteko);
  • 750 g uogų (braškių, aviečių, šilauogių, mėlynių, vyšnių, serbentų ar dar kokių pagal sezoną);
  • cukraus pudros pyragaičiams pabarstyti (nebūtina).
Morengams baltymus su žiupsneliu druskos išplakti iki purių (bet dar ne standžių) putų. Dėti po šaukštą cukraus ir vis gerai išplakti. Gaunasi labai standi, blizgi masė. Berti vanilės, kukurūzų krakmolą, pilti vyno actą ir gerai viską išmaišyti (aš tiesiog dar paplaku kombainu).
Orkaitę įkaitinti iki 180° C. Ant kepimo popieriumi išklotos skardos nusibrėžti 10 cm apskritimus ir šaukštu kraunant baltymų masę formuoti pyragaičius su aukštesniais kraštais (kad būtų kur dėti plaktą grietinėlę). Šauti į orkaitę ir, temperatūrą sumažinus iki 150° C kepti 30 min. Tada išjungti ir dar 30 min. laikyti orkaitėje. Ištraukti ir atvėsinti (palieku orkaitėje, kol visai atšąla).
Grietinėlę išplakti iki standumo, šauktu ar konditerinio maišelio pagalba krauti ant morengų, dėlioti uogas, pabarstyti cukraus pudra. Skanaus!

REZULTATAS


2013-08-12

Grietinėlės ir kondensuoto pieno keksas

PRIEŠISTORĖ

Gavosi super. Nieko gero nesitikėjau, nes sudėjau, ką turėjau. Bet kad negalėjo gautis blogai - sudėta viskas teisinga, bent jau mano galva: ir kiaušinių yra, ir riebaliuko, ir saldumo, ir pieno produktų. Būna grietinėlės keksas, bet reikia papildomai cukraus, žinoma. Būna kondensuoto pieno keksas, bet reikia kokio riebaliuko dar, pvz., sviesto. Tai imam ir sujungiam šituos du gerus skanius dalykus (o jei kondensuotas pienas dar ir karamelizuotas/virtas...) - gaunam geriausią keksą pasaulyje :) Parodykit geresnį, būsiu labai dėkinga.

RECEPTAS
  • 4 maži (arba 3 dideli) kiaušiniai;
  • žiupsnelis druskos;
  • 300 g (¾ skardinės) kondensuoto pieno (trečdalį dėjau karamelizuoto, kitą kartą dėčiau visą);
  • vanilės, vanilinio cukraus ar vanilės ekstrakto;
  • 250 ml riebios grietinėlės;
  • ~250 g miltų (naudoju 405D);
  • 2 a. š. kepimo miltelių;
  • šokolado ar šokoladinių saldainių (nebūtina, ir taip saldu);
  • cukraus pudros užsijoti ant viršaus (nebūtina).

Kiaušinius išplakti su druska, sudėti kondensuotą pieną, vanilę ir dar gerai paplakti. Atskirai išplakti grietinėlę iki standumo. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir įsijoti į kiaušinių plakinį. Tešla tikrai tirštoka gaunasi. Tada atsargiai įmaišyti grietinėlę. Tešla paskystėja, bet vis dar tiršta, tik jau lengvai maišoma - žodžiu, kaip tik :) Krauti į kepimo popieriumi išklotą kekso/duonos formą ir kepti apie 50 min. 180° C temperatūros orkaitėje (ar iškepęs, patikrinti mediniu pagaliuku). Skanaus!

REZULTATAS



Aviečių actas

PRIEŠISTORĖ

Pernai rudenį gavau daug ir tokių gigantiškų gražių aviečių. Negalėjau patikėti savo akimis ir savo situacija, kad taip nerealiai man gali būti, nes šitos uogos man užvis geriausios. Ir reikėjo staigiai su jomis ką nors daryti, nes avietės ilgai nelaukia... Aišku, didžiąją dalį pusryčiams, pietums ir vakarienei sulapnojom su pienu ir cukrumi.


Po to dar būtinai norėjau pasidaryti aviečių acto. Paprastai jis būna baltojo vyno acto pagrindu, bet po ranka jo nedaug teturėjau, tai daugiau pasigaminau su balzaminiu (nes esu mačius tokio pirkti, tai pamaniau, kad turi irgi puikiai tikti). Balzaminis visgi smarkiau užgožia aviečių skonį, o ir gražiosios spalvos nesimato. Taigi šiemet antra partija - tik su baltojo vyno actu ir su miško avietėm (prieš porą savaičių dar buvo!), tai jau koks aromatingas gavosi... Super.

RECEPTAS
  • ½ st. aviečių (gali būti šaldytos; labiausiai tinka miško);
  • 1 st. baltojo vyno acto.
Avietes užpilti actu, stiklainį užsukti ir laikyti 2 savaites karts nuo karto papurtant. Po to nukošti per marlę nespaudžiant, kad nesusidrumstų smarkiai (nors man 100 proc. skaidrus nesigauna), supilti į gražų buteliuką ir naudoti visokiems skaniems salotų užpilams (pvz., man su šitomis burokėlių ir obuolių salotomis labai patiko) ar kam nors padovanoti - labai graži, originali, skani, vertinga dovana. Skanaus! P. S. Sako, kad likusios marinuotos avietės irgi tinka į salotas, bet tas dar mano neišbandyta kažkaip...

REZULTATAS



2013-08-11

Grūdėtosios varškės apkepas su kokosu ir šilauogėm

PRIEŠISTORĖ

Susigundžiau turguje šilauogėm. Sakau, gal žmonės ką nors ypatingo su jom daro skanaus? Nu, su uogom gi viskas skanu. Išsirinkau pas Forellę tikrai įdomaus ir, aišku, skanaus apkepo receptą. Smagu tai, kad apkepas gavosi toks tekstūriškas, ar kaip čia išsireiškus: ir varškę grūdeliais, ir kokoso drožles, ir šilauoges reikia pakramtyti. Nors buvo keistuolių, kurie komentavo: "kam čia tas kokosas?". Tai galima jo ir nedėti... Buvo ir dar didesnių keistuolių, kurie šilauoges išrankiojo... Tai galima jas kitom uogom pakeisti, pvz., mėlynėm. Galima ir paprastą varškės apkepą išsikepti :) Bet jei norisi tokio kažkokio kitokio, įdomesnio, tai rekomenduoju šitą.

RECEPTAS
  • 400 g grūdėtosios varškės (ėmiau visus 500 g, kiek ir buvo kibirėly);
  • 3 kiaušiniai;
  • 5 v. š. rudojo cukraus (manau, puikiai tiktų ir paprastas);
  • 1 v. š. vanilinio cukraus;
  • 5 v. š. manų kruopų;
  • žiupsnelis druskos;
  • žiupsnelis kepimo miltelių;
  • 1 st. šilauogių (įdėjau kažkiek - iš akies);
  • 5 v. š. kokoso drožlių;
  • sviesto formai patepti.
Kiaušinius išplaukti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Sudėti varškę (skystį nupylus), manus, druską, kepimo miltelius ir gerai išmaišyti. Berti šilauoges ir pusę kokoso drožlių. Atsargiai permaišyti. Krauti į sviestu išteptą kepimo indą. Viršų pabarstyti likusiu kokosu. Kepti 190° C temperatūros orkaitėje 25-35 min. (kepiau ilgiau - iki kol viršus gražiai parudavo). Skanaus!

REZULTATAS



2013-08-10

Sezaminiai sausainiai

PRIEŠISTORĖ

Iš serijos "Siemkės" :) T. y. valgai valgai valgai ir dar labai nori. Tiesiog sezaminis virusas. Labai skanu. Paprasta ir greita. Rekomenduoju vietoj paprastų kvietinių miltų naudoti arba avižinius, arba kokia nors kavamale ar dar kuo smulkiai maltus avižinius dribsnius - gaunasi lengvesni ir trapesni. Receptas - iš knygos "Beatos virtuvė: Kepinių knyga".

RECEPTAS
 (apie 50 sausainių)
  • 150 g sezamo sėklų;
  • 1 kiaušinis;
  • 200 g cukraus;
  • 55 g sviesto;
  • 55 g miltų (man su avižiniais labai skaniai gavos).
Kiaušinį lengvai išplakti su cukrumi, supilti pravėsusį tirpintą sviestą, berti miltus. Viską gerai išmaišyti. Šaukšteliu kabinti tešlos, daryti graikinio riešuto rutuliuką, dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir suploti. Palikti didelius tarpus tarp sausainių, nes labai plėsis kepdami (dedu 16-20 sausainių į skardą). Kišti iki 180° C įkaitintą orkaitę 10-15 min. - labai stebėti, kad nesudegtų. Skanaus!

REZULTATAS