Vyšnių likeris

PRIEŠISTORĖ

Taip jau nutiko, kad kažkokiu nesuprantamu būdu šaldiklyje sugebėjo užsilikti šaldytų rabarbarų ir vyšnių. Įvyko jų sėkminga realizacija. Iš rabarbarų - sirupas (dar neragavau, bet verdant rabarbarai labai kvepėjo), o iš vyšnių - likeriukas... Liepos 17 užpyliau, rugpjūčio 26 ragavom - super!!! Kas ragavo - visi alpo :) Ne per stiprus, maloniai saldus ir laaabai vyšninis. Jei jau iš šaldytų taip nerealiai skaniai gavosi, tai kaip būtų buvę su šviežiom? Bent jau dabar atrodo, kad skaniau jau negali būti. Reiks kitąmet specialiai vienu metu daryti su šaldytom ir su šviežiom - tik taip galima įsitikinti, ar yra skirtumas. Bet juodųjų serbentų likeriukas man nenurungiamas, kai visi kiti užkietėję vyšnių fanai su tuo nenorėjo sutikti...

RECEPTAS

• 600 g vyšnių be kauliukų (naudojau šaldytas);
• 300 g cukraus;
• 300 g degtinės (kad užpylus vyšnias ir pakračius, būtų visiškai apsemta).

Viską sumaišyti dideliame stiklainyje (pvz., 1,5 l - skaičiau, kad turi likti maždaug ketvirtadalis vietos pakratymams). Karts nuo karto pakratant, laikyti 5 savaites šiltoje vietoje (ant palangės) (po 1 savaitės perdėjau į verandos spintelę, nes kažkur perskaičiau, kad saulės spinduliai vitaminus žudo... Tai ir nežinau, kur iš tikrųjų reiktų laikyti). Skanaus!

REZULTATAS