2014-05-13

Naminiai žuvies piršteliai

PRIEŠISTORĖ

Jau neatsimenu, kada paskutinį kartą pirkau šaldytus žuvies pirštelius, bet būdavo, kad užsinoriu, ypač studentavimo laikais :) Dabar vėl užplaukė noras po paskutinės ne itin malonios patirties valgant ant griliaus keptą lydeką. Žuvis man labaaai patinka, bet jau tos ašakos... rrr... Tą patį kartą gavau ir šviežios lydekos parsivežti namo (ačiū mielai Renatai ir poniai Nijolei, ir josios vyrui :)). Mhm. Laimingai lydeka įsitaisė šaldiklyje. Bet susikaupiau pagaliau ką nors iš jos pasigaminti, nors kitaip, nei smarkiai maltos, aš jos neįsivaizdavau valganti :) Atplaukė atvilnijo mintis apie žuvies pirštelius. Ojojoi, nesitikėjau tokio gero rezultato (gi be jokių ten skonių stipriklių...). Ir žuvis smarkiai jaučiasi, kad ir maišyta su bulvėm. Gaminsiu dar ne kartą. Juo labiau, kad ir mano mažas valgė! Idėja - iš receptai.lt, tik kukurūzų nedėjau (kai kepsiu kotletų forma, tai tada ir pabandysiu, bet tikiu, kad skanu turėtų būti).

RECEPTAS (~25 nemaži piršteliai)
  • 400 g virtos (pvz., piene, bet nebūtinai) lydekos ar kitos mėgstamos žuvies (svoris jau išvirtos, išdarinėtos, be kaulų, be odos, grynos gražiausios žuvytės - 1 ne per didžiausia lydeka);
  • 400 g virtų (pvz., daržovių sultinyje, bet nebūtinai) bulvių;
  • 2 kiaušiniai;
  • 1-2 v. š. miltų (priklauso nuo bulvių miltingumo);
  • druskos, maltų pipirų (naudojau baltuosius, bet tinka ir juodieji, aišku), džiovintų ar šviežių petražolių;
  • maltų džiūvėsėlių apvoliojimui;
  • aliejaus kepimui.
Virtą žuvį ir bulves sumalti. Įmaišyti kiaušinius, miltus, prieskonius. Formuoti pirštelius, volioti džiūvėsėliuose ir kepti iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus. Skanaus! Pvz., su naminiu pomidorų padažu. Galima pamaišyti ir su naminiu majonezu. Arba tiesiog su pomidorais.

REZULTATAS


2014-05-12

Kepti varškėčiai su morkom

PRIEŠISTORĖ

Pirmą kartą tokių varškėčių esu ragavusi gal prieš 20 metų - vaikystės draugės brolis turėjo draugę rusaitę, kuri vieną kartą mus ir pavaišino kažkuo tokiu nesuprantamu (morkos ir varškė?!), bet labai skaniu. Tada man maisto gaminimas dar buvo tolimas dalykas, receptų neužsirašinėjau, nekaupiau, bet varškėtukų skonis ir vaizdas įstrigo ilgam. Ir va, išplaukė atsiminimai, ir va, pasigaminau, ir va, kaip skaniai suvalgėm :) Rekomenduoju.

RECEPTAS (~20 varškėčių)
  • 500 g 9% varškės;
  • 1 didelė morka;
  • 2 dideli arba 3 maži kiaušiniai;
  • 2 v. š. cukraus;
  • vanilinio cukraus;
  • žiupsnelis druskos;
  • žiupsnelis cinamono;
  • 200 g (~8 v. š.) miltų;
  • aliejaus kepimui.
Varškę sumaišyti su smulkia burokine (ta kur smulkesnė nei burokinė, bet stambesnė nei bulvėm skirta) tarka tarkuota morka, kiaušiniais, cukrumi, vaniliniu cukrumi, druska ir cinamonu. Berti miltus ir gerai išmaišyti. Drėgnomis rankomis formuoti varškėtukus ir kepti ant ne per didžiausios ugnies. Skanaus!

REZULTATAS



2014-05-04

Kokosinė panna cotta

PRIEŠISTORĖ

Tai turbūt vienas greičiausių, paprasčiausių, gaiviausių desertų. Ne veltui klasika... Esu išbandžius visokių variantų, bet va su kokosų pienu tik dabar prisiruošiau ir graži proga pasitaikė: miela Mama, su Tavo diena! ♥ Linkėjimai ir kitom mamom ;)

RECEPTAS (3-4 porcijos)
  • 200 ml kokosų pieno;
  • 200 ml riebios grietinėlės;
  • 2 v. š. cukraus;
  • ½ vanilės ankšties;
  • 10 g (3 a. š. be kaupo) želatinos (sustingusi panna cotta turi gautis lengva, minkšta, vos laikanti formą);
  • 70 ml vandens želatinos brinkinimui;
  • 1 mangas;
  • kokoso drožlių papuošimui.
Želatiną užpilti šaltu vandeniu ir palikti išbrinkti (tarkim, pusvalandžiui).
Užkaisti kokosų pieną, grietinėlę, cukrų, išilgai perpjautą vanilės ankštį ir išskobtas iš jos sėklytes. Kai beveik užvirs, supilti išbrinkintą želatiną, ir dar kaitinti maišant, kol neliks želatinos grūdelių (bet neleisti užvirti!). Nukelti nuo ugnies, perkošti ir išpilstyti į norimas formeles. Leisti ataušti ir palikti šaldytuve sustingimui (darau iš vakaro, tai ryte tikrai būna sustingę).
Patiekiant ant viršaus užpilti trinto mango (arba smulkiai smulkiai pjaustyto šviežio ananaso), puošti kokoso drožlėm. Skanaus!

REZULTATAS



2014-05-03

Cukinijų ir bulvių blynai su rūkyta lašiša

PRIEŠISTORĖ

Jau kaip man patinka šitie blynai... Kad ir kaip būčiau privalgius, kiekvieną kartą prisikaupia pilna burna seilių, vos tik pagalvoju apie juos. Galima apsieiti ir be lašišos, bet jau bus paprastesni blynai. Galima kepti ir vien tik iš cukinijų arba vien tik iš bulvių. Būtina nepamiršti kmynų, o varškė tokio lyg purumo, lengvumo prideda. Jau nebežinau, kiek kartų kepiau ir dar kepsiu kepsiu, ir visiems rekomenduosiu. Receptą sulipdžiau iš dviejų Beatos knygų (pirmosios "Beatos virtuvė" ir antrosios "Metai Beatos virtuvėje").

RECEPTAS (man gaunasi 12 blynų - užteka trims)
  • ½ nedidelės cukinijos (~150 g);
  • 2 bulvės;
  • ½ svogūno;
  • 150 g varškės;
  • 2 kiaušiniai;
  • 2 v. š. miltų;
  • druskosmaltų juodųjų pipirų;
  • kmynųdž. raudonėliošviežių krapų;
  • 100 g rūkytos lašišos;
  • aliejaus kepimui.
Cukiniją ir nuskustas bulves sutarkuoti burokine ar ta smulkesne (bet ne bulvių) tarka. Svogūnus smulkiai supjaustyti ir dėti prie cukinijų su bulvėm. Krauti varškės, mušti kiaušinius, berti miltus, druską ir prieskonius bei gerai išmaišyti. Į įkaitintą keptuvę su aliejumi krauti po šaukštą blynų masės, dėlioti lašišos gabaliukų ir dar ant viršaus uždėti blynų masės tiek, kad užklotų lašišą. Leisti gerai pakepti, atsargiai apversti ir dar pakepti keletą minučių. Skanaus! Su grietine, aišku :)

REZULTATAS



Varškės keksas

PRIEŠISTORĖ

Oi, va šitas tai labai patiko! Iš tikrųjų nieko labai nesitikėjau, nes neturėjau kreminės varškės, o terliotis betrindama tingėjau (vai vai kaip negražu...). Dar vienas labai nekaip mane paveikęs dalykas - orkaitės nekaitimas (tai kaip ir gyvenimo pabaiga...?! :)), o viskas keksui jau suruošta, beliko tik iškepti... Paskambinus 8 žmonėms iš eilės ir taip neradus pasiruošusios priimti mano kekso kepimui orkaitės (nėr ko norėti prieššventinį Gegužės 1-osios vakarą - visi svečiuose, su svečiais, laukia svečių, ruošiasi į svečius), susimąsčiau apie siunčiamus ženklus :D Besukaliodama orkaitės rankenėlę pastebėjau, kad veikia grilius! Iššūkis :) Kepam po griliumi :) Vietoj 40 min. kepimas užsitęsė iki ("tik") 2 val. BET rezultatas tikrai maloniai nustebino! Galvojau, kad bus kažkas panašaus į varškės apkepą, bet gavosi drėgnas (tačiau tikrai iškepęs), įdomios korėtos tekstūros (spėju, kad nuo sodos ir varškės reakcijos, kol buvau orkaitės paieškose, o gal taip ir turėjo būti) ir labai skanus, bent porą dienų gerai išsilaikantis ir neprarandantis savo drėgmės keksas. Būtinai kartosiu ir normaliomis sąlygomis. Už receptą ačiū Forellei.

RECEPTAS (kepiau tokioj 22 cm su skyle silikoninėj formoj)

  • 150 g sviesto (kambario temperatūros);
  • 150 g cukraus;
  • vanilinio cukraus;
  • 4 kiaušiniai (arba 3 dideli, o aš dėjau 5 nedidukus);
  • 300 g kreminės varškės (“President”, “Mūsų švelnioji” arba paprasta labai gerai pertrinta);
  • 300 g miltų (kadangi naudojau paprastą "Bariūnų" 9% varškę, kurios su niekuo netryniau, matyt, ji nėra tokia šlapia, kaip kokia "President" kreminė, tai miltų vos 200 g pavyko sudėti);
  • 1 ½ a. š. sodos (tikrai nesijaučia, nereikia baimintis);
  • 200 g džiovintų vaisių, uogų (naudojau rome mirkytas razinas, dž. spanguoles, abrikosus, datules, slyvas ir apelsinų cukatas);
  • cukraus pudros apibarstymui.
Sviestą gerai ištrinti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Po vieną mušti kiaušinius ir vis gerai išplakti. Sudėti varškę ir išmaišyti. Įsijoti miltus, sumaišytus su soda, ir viską gerai atsargiai permaišyti. Sudėti džiovintus vaisius. Kekso kepimo formą ištepti riebalais, sukrauti tešlą ir kepti 30-40 min. 180 °C orkaitėje. Skanaus!

REZULTATAS