Aštriai marinuoti agurkėliai (be vandens ir be kaitinimo)

PRIEŠISTORĖ

Radau pas Neringą jau labai seniai ir vis kažkaip nenufotografuoju savųjų. O receptas tai geras, bet dalintis be nuotraukos kažkaip nei šiaip, nei taip. Pagaliau yra. Paprastas ir daug nereikalaujantis receptas. Supjaustot, užberiat druska, paliekat. Jei prisimenat greičiau nei per 6 val. - pamaišot. Sumakaluojat su prieskoniais ir kitais priedais, vėl paliekat. Jei prisimenat greičiau nei per 12 val. - pamaišot. Galiausiai susidedat į stiklainiukus ir vėl paliekat šaltai, iki kol prisiminsit suvalgyti :)

RECEPTAS (4-5 puslitriukai)

• 2 kg agurkų;
• 4 v. š. druskos;
• 700 g cukraus;
• 300 ml 9% acto (originale 1,5 st.);
• 7 v. š. (~100 ml) aliejaus;
• 1 v. š. čili miltelių (gaunasi tikrai labai aštriai, tai reiktų tą aštrumą kažkaip sau atsitaikyti; laisvai galima ir šviežių čili pipiriukų įpjaustyti);
• 2 česnako galvutės (skiltelės pjaustytos griežinėliais).

Agurkus nuplauti ir supjaustyti griežinėliais. Užbarstyti druska ir palikti stovėti 6 val. karts nuo karto permaišant (susidarys nemažai skysčio).

Visus kitus produktus išmaišyti ir po tų 6 val. užpilti ant agurkų. Gerai išmaišyti. Palaikyti dar 12 val. karts nuo karto permaišant.

Po tų 12 val. sukrauti agurkėlius į švarius sausus stiklainius ir iki viršaus užpilti susidariusiu marinatu (likusį panaudoti sriuboms ar salotoms gardinti). NIEKO KAITINTI NEREIKIA! Laikyti šaltai. Skanaus!

REZULTATAS

Aguonų pyragas su obuoliais

PRIEŠISTORĖ

Labai mėgstu aguonas. Ir obuolių pyragus mėgstu. O čia du viename. Labai geras pyragiukas. Kažkada esu kepus kažką panašaus ir tai vadinasi japoniškas aguonų ir obuolių pyragas, o čia kiek paprastesnis variantas, bet tuo dar net ir geriau, nes skonis tikrai neprastas, o ir darbo ne per daugiausia (obuolius tingėjau lupti, bet to niekas net nepastebėjo, niekam neužkliuvo...). Receptukas - iš Sonatinos. Gal kiek mažiau cukraus būtų galima dėti, bet jei obuoliai rūgštesni, tai viskas turėtų būti normaliai. Tikrai dar kartosiu. Ne kartą.

RECEPTAS (manoji forma 23 cm skersmens)

• 4 kiaušiniai (trynius atskirti nuo baltymų);
• 150 g cukraus (galima ir mažiau);
• vanilės;
• 60 g sviesto (tirpinto);
• 100 g miltų;
• 80 g maltų riešutų (siūlo lazdyno, turėjau migdolų, bet tiktų kad ir žemės, manau; yra kas bandė vietoj jų imti tiesiog paprastus miltus ir viskas irgi gavosi gerai);
• 150 g aguonų;
• 4 obuoliai.

Kiaušinių baltymus išplakti iki standumo.

Kiaušinių trynius iki baltumo išplakti su cukrumi bei vanile. Supilti tirpintą sviestą, gerai išmaišyti. Miltus, maltus riešutus ir aguonas (su jom nieko nedariau - nei maliau, nei plikiau) permaišyti. Dalį sudėti į tešlą, gerai išmaišyti. Atsargiai įmaišyti dalį baltymų. Berti likusius miltus, riešutus, aguonas, vėl išmaišyti. Galiausiai atsargiai įmaišyti likusius baltymus.

Obuolius supjaustyti kubeliais (galima lupti, galima ir ne) ir įmaišyti į tešlą. Krauti į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepti 180 °C temperatūros orkaitėje apie 50 min. Skanaus!

REZULTATAS

Šviežiai rauginti agurkėliai (sausai ir labai greitai)

PRIEŠISTORĖ

Praeitą savaitgalį turguj pirkau nemažai agurkėlių ir netyčia nugirdau, kaip pardavėja mokė kitą pirkėją greitai (užtenka sočiai poros valandų) ir sausai (jokio vandens) bei patogiai (tiesiog paprastame celofaniniame maišelyje) užsiraugti agurkėlių. Šitą superinį būdą jau seniai sužinojau iš sesės (o ana iš bendradarbės), bet pasirodo, yra dar nežinančių :) O taipogi ir primiršusių (pirštais nerodysim), tai skubu gėrį skleisti toliau.

RECEPTAS

• 1 kg agurkėlių (apie 14-15 nedidelių);
• 1 v. š. (be kaupo) druskos;
• 3 skiltelės česnako;
• pundelis krapų.

Agurkėlius nuplauti, nupjauti galiukus, supjaustyti skiltelėmis išilgai (jei agurkėliai bus skanaujami tik po kokių 6-8 val., tai galima tik galiukus nupjauti, bet tada druskos normalus šaukštas, nenubrauktas) ir sudėti į maišelį. Užbarstyti druskos, smulkintą česnaką bei krapus. Maišelį gerai užrišti ir lengvai "paglamžyti", papurtyti, "pamasažuoti". Prisiminus dar porą kartų pakartoti švelnųjį pavartaliojimą, kad išsiskyrusios sultys druską visur vienodai paskirstytų. Po poros valandų galima skanauti (kol užkūrėm ugnį šašlykams, kol suvėrėm ant iešmų, kol iškepė - ir buvo pats tas). Skanaus!

REZULTATAS

Fritata su cukinijom, saulėje džiovintais pomidorais ir rikota

PRIEŠISTORĖ

"Mandrai" skamba ta itališka kiaušinienė su priedais :) Jei jau taip sutrumpintai aptariant kuo, mano supratimu, skiriasi keptas kiaušinis, kiaušinienė, omletas ir fritata (it. frittata), tai galima pasakyti, kad jei keptuvėje tiesiog kepam kiaušinį nemakaluojant, o tik apverčiant arba ne, tai ir gaunam keptą kiaušinį. O jei kiaušinį kepant pamakaluojam, pamaišom, ir dar prieš tai jam draugijon pakepinam visokių priedų (šoninės, svogūniukų, grybukų, pomidoriukų, pvz., kaip va čia), tai jau turim kiaušinienę (ne visai fritatą, nes kiaušinis kepant maišomas). Omletui gauti kepamas "blynas" iš plaktų kiaušinių (kartai išplaktų su trupučiu pieno, grietinėlės ar net vandens), tada pridedama ant "blyno" priedų, perlenkiamas jis ir baigiama kepti (pvz., va čia yra mano išbandytas labai skanus desertinis omleto variantas). O jei priedai (įvairios daržovės, grybai, mėsa) pakepinami, šiek tiek atvėsinami, kiaušiniai išplakami, sumaišomi su tais priedais (dar galima pridėti įvairių sūrių, vakarykščių makaronų ar net bulvių) ir lėtai kepami nieko nemaišant keptuvėje, o po to baigiama orkaitėje po griliumi (bet keptuvė turi būti ketaus arba speciali su nuimama rankena, kad būtų galima kišti į orkaitę) arba iškart kepama orkaitėje, tai jau turėsim fritatą, kurią galima skaniai suvalgyti ir šaltą. Jei tą fritatą supiltume kepti ant jau šiek tiek apkepto trapios tešlos pagrindo, tai gautume prancūzišką taip vadinamą "kyšą" (fr. quiche) (pvz., išbandžiau su voveraitėm ir brokoliais). Bet grįžtam prie fritatos paprastosios, tačiau labai neprastosios (ačiū Forellei už recepto pasidalinimą), kurią dar daug daug kartų kepsiu ir kurią teigiamai įvertino jau net 14 valgytojų (šilčiausi linkėjimai jau tikrai save ir pasaulį mylinčiom po šio labai turiningo savaitgalio moterom ;) bei mano tėvam).

RECEPTAS (dviems)

• 4 kiaušiniai;
• 4 v. š. pieno (nebūtina, bet toks lengvesnis tas kiaušinio plakinys gaunasi);
• druskos;
• maltų juodųjų pipirų;
• ¼ vidutinio dydžio jaunos cukinijos (apie 100 g);
• ¼ vidutinio dydžio poro (nebūtina, bet jau tas kepinto poro kvapas kaip man patinka...);
• sviesto ir/ar aliejaus kepinimui;
• 4 saulėje džiovinti pomidorai (konservuoti aliejuje; galima pasidaryti ir patiems);
• 8 a. š. rikotos (apie 50 g; galima bandyti keisti kremine varške, bet ji jau bus rūgštėlesnė, o rikota tokia švelni švelni...).

Kiaušinius išplakti su pienu, druska ir pipirais. Cukinijas plonai supjaustyti (skrituliukais, pusskrituliais ar ketvirtiniais skrituliukais) ir apkepinti svieste ir/ar aliejuje, šiek tiek pasūdyti. Prie jų dėti pjaustytus porus, dar minutę kitą pakepinti. Atvėsinti. Pomidorus pasmulkinti ir kartu su pravėsusiom cukinijom bei porais įmaišyti į kiaušinių plakinį. Tada viską supilti į svietu pateptą kepimo indą (manasis buvo stiklinis apie 20 cm skersmens, o viską padauginus iš 6, t. y. 12-ikai žmonių galima imti kiek gilesnę skardą per visą orkaitę) ir kepti 180 °C temperatūros orkaitėje apie 30 min. (arba nemaišant kepti keptuvėje ant nedidelės ugnies, kol turinys sutvirtės ir pabaigti orkaitėje po griliumi, kol viršus visai sutvirtės). Skanaus! Pvz., su pomidorais.

REZULTATAS

Bandelės "Semlor" ♥

PRIEŠISTORĖ

Jau šitos bandelės (pasirodo, "semla" yra vienaskaita, o "semlor" daugiskaita)... Nebežinau, kiek kartų keptos, labai man patinka. Šiemet pabūsiu arčiau Švedijos ir per Užgavėnes skanausim jas vietoj blynų. Kaipgi nekepti, kai pasižiūri tokį gražų video... O receptas (su pasikoreguotom proporcijom) - iš knygos "Beatos virtuvė: Kepinių knyga".

RECEPTAS (10 bandelių)

• 100 ml pieno;
• 1 kiaušinis;
• 4 a. š. cukraus;
• ½ a. š. druskos;
• 40 g sviesto;
• 250 g miltų;
• ½ a. š. šviežiai grūsto kardamono (malto reiktų kiek daugiau);
• 10 g šviežių mielių;

• 1 kiaušinio bandelėms aptepti.

Įdarui:

• 80 g migdolų;
• 50 g sviesto (kambario temperatūros);
• 80 g cukraus pudros;
• kelių šaukštų pieno;
• 100 ml plakamosios grietinėlės;
• 1 a. š. cukraus;

• cukraus pudros pabarstymui.

Tešlai skirtus produktus nurodyta eilės tvarka sudėti į duonkepę (skysčiai nebūtinai šilti, sviestas supjaustytas mažais kubeliais), pasirinkti tešlos minkymo programą (manojoje Bomann CB 593 - programa Nr. 8 Teig) ir eiti užsiiminėti kitais reikalais :)

Arba kaip rašo Beata: "Pieną užkaitinkite beveik iki virimo, į šiltą pieną meskite sviestą, kad ištirptų. Palaukite, kol pienas atvės iki maloniai šilto. Mieles sumaišykite su šaukštu atvėsusio pieno ir šaukšteliu cukraus. Miltus persijokite ir sumaišykite su druska. Berkite sugrūsto kardamono. Kiaušinį lengvai išplakite su likusiu cukrumi. Į miltuose padarytą įdubą supilkite pieną, mieles ir sudėkite kiaušinį. Tešlą išmaišykite šaukštu, po to jau rankomis. Tešla bus gana minkšta ir lipni - nieko baisaus, dėl jos minkštumo aš ją minkau labai mažai. Leiskite 10 min pastovėti, tada dar truputį paminkykite, kad sudedamosios dalys sukibtų į vieną gabalą ir būtų vientisa masė. Palikite tešlą pakilti apie 45 min". Nepamiršti pridengti rankšluostėliu, kad neapdžiūtų.

Pakilusią tešlą padalinti į 10 gabalėlių, suformuoti rutuliukus. Bandeles išdėlioti ant kepimo popieriumi išklotos skardos, pridengti ir palikti pakilti 30 min.

Orkaitę įkaitinti iki 200 °C. Bandelių paviršių patepti kiaušinio plakiniu. Kepti apie 20 min, kol gražiai paruduos. Iškepus leisti visiškai atvėsti.

Įdarui migdolus sumalti (virtuviniu kombainu, kavamale, blenderiu). Kambario temperatūros sviestą iki purumo išplakti su cukraus pudra. Sudėti maltus migdolus ir dar paplakti ar gerai išmaišyti šaukštu. Atvėsusioms bandelės nupjauti iki 2 cm viršūnėlę. Atsargiai išskobti šiek tiek vidaus (padaryti vietos įdarui). Pusę to, kas išskobta, sulaistyti šaukštu kitu pieno (kitą pusę suvalgyti), išmaišyti ir sudėti į migdolų, sviesto, cukraus pudros kremą. Gerai išmaišyti. Masė turi gautis tirštoka, nevarvanti (jei su pienu persistengta, įdėti dar maltų migdolų).

Gerai atšaldytą grietinėlę išplakti su cukrumi iki standumo. Į bandelės vidų krauti migdolinio įdaro, ant viršaus - plaktos grietinėlės ir uždėti nupjautą kepurėlę. Pabarstyti cukraus pudros. Skanaus!

REZULTATAS

Jogurtinis tortas su persikais

PRIEŠISTORĖ

Lengvas gaivus torčiukas. Biskvitas (iš "Raffaello" torto, tik su šiek tiek pakoreguotom proporcijom) labai paprastas, bet visada pavykstantis ir naudoju jį beveik visada visiems tortams su paprastu biskvitu. Pertepimo idėją pasiskolinau negrąžintinai iš Jurgittos receptų (ačiū :)). Bandžiau ir su trintais mangais, ir su abrikosais, ir su persikais, ir su vyšniom - visaip skanu.

RECEPTAS (21 cm tortinei)

Biskvitams:

• 3 kiaušiniai;
• 150 g cukraus;
• vanilės;
• 50 g aliejaus;
• 150 g miltų;
• 1 a. š. kepimo miltelių.

Pertepimams:

• 1 didelė skardinė (485 g gryno persikų svorio) konservuotų persikų;
• 1 nedidelis indelis (200 g) persikų jogurto;
• 330 g plakamosios grietinėlės;
• 3 v. š. cukraus;
• 15 g želatinos (naudoju Dr. Oetker);
• 70 g vandens (želatinai brinkinti).

Sulaistymams:

• skysčio nuo konservuotų persikų ar juodos arbatos.

Biskvitams kiaušinius gerai išplakti su cukrumi ir vanile. Supilti aliejų ir vėl gerai išplakti. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir įsijoti į tešlą. Gerai išmaišyti. Tešlą pilti į kepimo popieriumi išklotą (kloju tik dugną, šonus ištepu riebalais) kepimo formą atsegamais kraštais. Kepti 180 °C temperatūros orkaitėje apie 30-40 min. (kepimo laikas laaabai priklauso nuo orkaitės; esu bandžiusi keturiose skirtingose orkaitėse ir iškepė per skirtingą laiką :) ar iškepęs, tikrinti mediniu pagaliuku). Ištraukus palikti kelioms minutėms, tada išimti iš formos ir visiškai ataušinti ant grotelių. Perpjauti į 3 dalis (galima ir kokį centimetrą apipjaustyti nuo kraštų, kad tortui sustingus ir nuėmus tortinės kraštus, nereiktų kraštų apteplioti kremu papildomai).

Želatiną užpilti šaltu vandeniu ir palikti išbrinkti.

Skystį nuo konservuotų persikų nupilti į stiklinę (jis reikalingas biskvitų sulaistymui, bet viso neprireiks). 200 g persikų sutrinti iki vientisos masės, kelis pasilikti papuošimui, likusius (irgi maždaug 200 g) supjaustyti kubeliais.

Grietinėlę išplakti su cukrumi iki standumo ir sumaišyti su jogurtu bei trintais persikais.

Želatiną pakaitinti (tik neužvirti!), kad ištirptų, leisti kiek pravėsti ir įmaišyti į grietinėlės, jogurto bei persikų masę. Šiek tiek palaikyti šaldytuve ar šaldiklyje, kol kremas pradės tvirtėti (naudojant Dr. Oetker želatiną praktiškai ir laukti man netenka; kol pasiruošiu tortinę, kremas jau būna "kraunamos" konsistencijos).

Tortinės dugną iškloti kepimo popieriumi, šonams iškirpti atskirą juostą, keliose vietose patepti kremu, kad priliptų prie tortinės šonų. Dėti vieną biskvitą, šiek tiek sulaistyti skysčiu nuo konservuotų persikų, krauti trečdalį kremo, išdėlioti pusę smulkintų persikų. Dėti kitą biskvitą ir vėl viską taip pat pakartoti du kartus, tik viršų papuošti pasiliktų persikų skiltelėmis ar kaip tik fantazija leidžia (nuotraukoje tortas puoštas abrikosų puselėmis ir apelsinų bei laimų žievelėmis, virtomis cukraus sirupe). Statyti į šaldytuvą sustingti (palieku per naktį). Skanaus!

REZULTATAS

Kalėdų senelis slapukas 2014 ir svarainių džemas

PRIEŠISTORĖ

Kaip ir pernai, dalyvauju slaptų Kalėdų akcijoje (vėl labai ačiū Viktorijai!). Ir, o koks sutapimas, šiemet dovaną gavau lygiai tą pačią gruodžio 16-ąją, tik jau iš Rasos voratinklio (labai ačiū Rasai! O aš slapuku buvau Ingai iš Omnomnom.lt, tik pasidalintos nuotraukos su dovanėle neradau, bet bent jau gavau laišką: "labai ačiū už tikrai skanią/smagią/įdomią dovaną ir spyrius užpakalin atviruke. Šypsenų ir jaukių švenčių! :)"). Ir vėl DPD kurjeris bando mane rasti namuose tuo pačiu metu kaip ir pernai, bet mielai sutinka siuntinuką pristatyti į mano esamą lokalizaciją (šįkart kaimynų nebevargina), kur vidury darbo dienos keliu savo kvalifikaciją. Kursai tądien baisiai nuobodūs pasirodė, o ypač po paslaptingo juodo paketo gavimo :) Ir vėl nuo pusės darbo dienos "nusirašiau" (iš po pernykščio "nusirašymo" dirbu vis dar ten pat :) geri tie mano darbdaviai bent jau kol kas...). Ir kas gi kas gi kas gi ten...?! Viskas nuotraukoj kuo puikiausiai matos gi:

Su tokiom dovanom, mano manymu, prašauti neįmanoma. Bent jau MAN tai labai viskas tiko ir patiko (labai labai ačiū dar kartą!):

• Natūralus naminis muilas (negaliu ramiai praeit pro tokius dalykus...) iš saponifikuotų (kas yra, kaip supratau, kai iš riebalų šarmais muilą padaro) kokosų, alyvuogių, rapsų, palmių aliejų, augalinio glicerino, vandens bei natūralių eterinių aliejų, ir dar su burnočio sėklom (nu labai viskas į temą - gi dovana maisto tinklaraštininkei), kurios atlieka šveistuko rolę šįkart. Iki šiol žinojau tik, kad burnočio sėklų aliejus yra labai kupinas naudingų dalykų, o čia, matyt, dar panaudota ir kas iš po aliejaus lieka. Ir dar dėžutė iš perdirbto kartono. Ir dar užrašas ant perdirbto popieriaus. Nu labai prie širdies man tokie dalykai.
• Labai teminės ir kvapnios bei gi skanios arbatos: žalioji "Žiemos pasaka" - su cukrinėm snaigėm, obuolių gabaliukais, migdolų drožlėm bei rožių žiedlapiais - kvepia pyragu, bet ne cinamoniniu, ačiū dievui, o tiksliau Rasai :) ir juodoji "Kaukių balius" - su kakavos pupelių bei baltojo šokolado gabaliukais, o taip pat rožiniais ir čili pipirais (!) - kvepia šokoladu ir dar kažkuo. Ir ne, ne per aštri, bent jau į pirmą puodelį gal daug pipiriukų nepateko. Žodžiu, arbatos - tiesiog labai. Ir man jų niekad nebūna per daug, o šįkart net labai laiku, nes jau taip baiginėjasi ir taip nepapildyta per visus tuos šventinius ir metų užbaigimo rūpesčius.
• Rasos naminis svarainių džemas (koks gi Tavasis receptas??? gal kažkas tokio, tik be obuolių?) - irgi labai prie širdies, nes svarainiams aš, kaip žinia, neabejinga ir kiekvieną rudenį jiems duoklę ir dėmesį atiduodu, kad vėliau galėčiau pasikrauti vitamino C. Šiemet bandžiau pirmą kartą ir džemo virtis, tik neblenderiavau, kaip suvirė, taip palikau, tai buvo ką pakramtyti. Bandymas patiko ir labai gailėjaus, kad išsiviriau tik du miniatiūrinius stiklainėlius, kurie išgaravo ir žiemos nesulaukę. O vat ir vėl koks sutapimas - atsargos pasipildė Rasos džemu, tokiu visai, sakyčiau, vientisu marmeliaaaadu :) Labai skanu - net ir vaikas kabliuoja, o jam uogienės nelabai...

Tai vat, rankas nusiploviau-nusišveičiau (su muilu!), arbatos (iškart abiejų po puodą!) užsiplikiau, ragauju džemą šaukščiukais ir visa laiminga rašau :) O kol Rasa pasidalins savo svarainių džemo versija, dalinuosi savąja - kad ir ne sezonas, bet vis tiek į temą :)

RECEPTAS (toks labiau principas nei tikslus receptas...)

• svarainių;
• cukraus;
• vanilės.

Svarainius išvaduoti nuo sėklyčių, supjaustyti skiltelėmis, užpilti cukrumi ir leisti išsiskirti sultims (procesas detaliau aprašytas prie svarainių sirupo recepto). Didžiąją dalį sirupo nupilti ir, supilsčius į butelius, pasistatyti į šaldytuvą vėlesniam vitamino C resursų papildymui, o likusią dalį su visais svarainiais pilti į puodą (sirupo turi būti tiek, kad padengtų puodo dugną ir dar šiek tiek), pridėti maždaug pusės svarainių svorio cukraus, vanilės ir virti vis pamaišant 30 min. Supilstyti į švariai išplautus ir iškaitintus (žodžiu, pasterizuotus ar kaip ten...) stiklainėlius, gerai užsukti ir laukti žiemos. Arba ne. Skanaus!

REZULTATAS

Tortas "Marakešas"

PRIEŠISTORĖ

Mandarinų sezonas prasidėjo. Nors tortas buvo skirtas tėčio gimtadieniui, bet jaučiu, kad ir Kalėdoms kepsiu - labai patiko. Toks gan gaivus, nepasakyčiau, kad sunkus, nors ir su maskarpone, ir su grietinėle, ir lakštai su daug sviesto, bet mandarinai ir jų želė viską sutvarko, subalansuoja. Tortas 23 cm formoje gavosi aukštokas, reikėjo kraštus paaukštinti, bet atpjovus gabaliuką niekas niekur nevirto ir nelūžo, viskas buvo stabilu. Tiesa, grietinėlės mažinau ir viskas vis tiek labai gerai gavosi, kitą kartą irgi taip pat daryčiau, kaip čia surašau. Už receptą ačiū Sonatinai.

RECEPTAS (23-24 cm formai)

Lakštams:

• 200 g sviesto ar margarino (kambario temperatūros);
• 200 g cukraus;
• 2 kiaušiniai (kambario temperatūros);
• 250 g miltų (+ gausiai kočiojant);
• ½ a. š. kepimo miltelių;
• žiupsnelis druskos;
• 2 mandarinų (arba 1 citrinos) nutarkuota žievelė.

Mandarinų želė:

• 500 g mandarinų sulčių (iš 10-12 mandarinų);
• 100 g cukraus + 30 ml vandens;
• 20 g želatinos + 100 ml vandens.

Kremui:

• 250 g maskarponės (kambario temperatūros);
• 600 g plakamosios grietinėlės (gerai atšaldytos);
• 3 v. š. cukraus;
• 5-6 mandarinai be žievelių ir odelių/plėvelių arba 1 nedidelė skardinė konservuotų mandarinų (aišku, su šviežiais mandarinais skaniau, bet vargas, kol nuimi tas visas odeles, kas nėra labai būtina, tačiau be jų valgosi maloniau, viskas atrodo vientisiau).

Sulaistymui:

• 100 ml vandens + 1 a. š. cukraus (arba visas skystis nuo konservuotų mandarinų).

Torto lakštams sviestą išplakti su cukrumi iki purumo. Po vieną mušti kiaušinį ir vis gerai išplakti. Miltus sumaišyti su druska bei kepimo milteliais ir suberti į tešlą, viską gerai išmaišyti. Gaunasi lipni, minkšta, dar šaukštu maišoma tešla. Dėti į maišelį ar maistinę plėvelę ir pašaldyti valandą šaldytuve ar pusvalandį šaldiklyje.

Atšalusią tešlą padalinti į keturias dalis. Tiesiai ant kepimo popieriaus gausiai pabarstyti miltų ir iškočioti ploną maždaug 23 cm skersmens lakštą. Kepti 200 °C temperatūros orkaitėje 10-12 min. Iškepus kraštus gražiai apipjaustyti pagal tortinės dugną. Palikti visiškai ataušti. Taip pat pasielgti su likusiomis trim tešlos dalimis.

Želatiną užpilti jai skirtu vandeniu ir palikti išbrinkti. Cukrų su jam skirtu vandeniu pakaitinti, kol cukrus visiškai ištirps. Supilti išbrinkintą želatiną ir dar pakaitinti maišant, kad ištirptų ir želatina, bet neužvirinti. Nukaisti, supilti į mandarinų sultis ir išmaišyti. Palikti atvėsti ir kišti į šaldiklį, kad pradėtų stingti (naudojant Dr. Oetker želatiną tas man gaunasi labai greitai, tik reikia nepražiopsoti, kad želė būtų kabinama šaukštais, bet dar galima būtų sėkmingai paskirstyti ant grietinėlės ir maskarponės kremo).

Grietinėlę plakti su cukrumi, kol pradės tirštėti. Tada sudėti maskarponę ir toliau plakti iki standumo. Įmaišyti mandarinų gabaliukus.

Torto formai nuimamais kraštais iškloti dugną kepimo popieriumi, išsikirpti kiek platesnę nei kraštai kepimo popieriaus juostą, keliose vietose ištepti kremu ir prilipinti prie formos kraštų. Dėti vieną lakštą, sulaistyti sirupu, išvirtu iš vandens ir cukraus, paskirstyti ketvirtadalį kremo, ant jo paskirstyti trečdalį bestingstančios želė. Tą patį pakartoti dar du kartus, o ant paskutinio sulaistyto lakšto dėti tik kremo. Palikti šaldytuve per naktį ar bent 4-5 valandom. Skanaus!

REZULTATAS (už foto labai ačiū Loretai)

Brandintos tešlos meduoliukai

PRIEŠISTORĖ

Nori nenori (o kas nenori?!), ima ir pradeda kažkaip sparčiau artėti Kalėdos. Ir man labai smagu jų laukimą pradėti kokių nors brandinamų kepinių gamyba. Jau trečius metus iš eilės maišau šitų jaukių skanių meduoliukų tešlą (receptą radau Neringos bloge). Jos brandinimui reikalinga vieta šaldytuve ar kokioj kitoj šaltoj vietoj ir kantrybė, aišku, nes prireiks net kelių savaičių (bent jau kokių keturių mažiausiai, o penkių tikrai užtenka, bet galima ir ilgiau laikyti). Po tiek laiko tešla sukietėja ir labai lengvai kočiojasi (iš pradžių būna tiršta, sunkiai, bet su šaukštu išmaišoma ir kočioti neišeina). Tik dėl dedamų riešutų, razinų ir smulkintų apelsino žievelių sunkoka spausti formeles, bet valgant norisi, kad tų skanėstų dar daugiau meduoliuose būtų. Noriu pastebėti, kad netinka jiems visokios įmantrios formelės, nes išsipučia ir nelieka viso gražumo. Kuo paprastesnės (žvaigždutės, mėnuliukai, širdutės, skrituliukai, dar kokia paprasta eglutė), tuo geriau. Reikia pasistengti ir neperkepti, tada meduoliai būna minkšti (nors sako, kad jei jau gavosi kietoki, tai suminkštinimui galima palaikyti dėžutėje su keliomis obuolio skiltelėmis).

RECEPTAS  (gaunasi labai nemažai, kokiems šešiems draugams apdovanoti tikrai užteks)

• 500 g medaus;
• 300 g cukraus;
• 250 g sviesto;
• 150 g graikinių riešutų;
• 4 v. š. apelsinų cukatų (arba peiliu smulkintos apelsinų žievelės nuo 4 nedidelių apelsinų);
• 100 g razinų;
• 4 kiaušiniai;
• 125 g pieno;
• 15 g (3 a. š. be kaupo) sodos;
• 1 kg miltų;
• 1 v. š. kakavos;
• ½ a. š. druskos;
• 5-6 a. š. prieskonių mišinio meduoliams (arba po 2 a. š. cinamono ir malto dž. imbiero bei po ½ a. š. maltų juodųjų pipirų, gvazdikėlių ir kardamono).

Meduolių aptepimui:

• 1 kiaušinis;
• 2-3 v. š. pieno.

Medų, cukrų ir sviestą kaitinti ant silpnos ugnies vis pamaišant, kol viskas ištirps ir susimaišys į vientisą masę. Nukelti nuo ugnies, suberti smulkintus riešutus, apelsino žieveles, verdančiu vandeniu perlietas ir nuvarvintas razinas.

Kiaušinius lengvai išplakti. Piene išmaišyti sodą, supilti į kiaušinių plakinį. Persijotus miltus išmaišyti su kakava, druska ir prieskoniais. Dalį miltų berti į kiaušinių plakinį, gerai išmaišyti. Supilti medaus, cukraus ir sviesto masę, vėl gerai išmaišyti. Berti likusius miltus ir vėl gerai viską permaišyti.

Tešlą uždengti lininiu audiniu ir palikti šaltai (pvz., šaldytuve ar vėsesniame sandėliuke) 4-6 savaitėms (galima ir ilgiau) brandintis (iš lipnios gaunasi lengvai kočiojama).

Subrandintą tešlą iškočioti ant šiek tiek pamiltuoto paviršiaus iki ½ cm storio, spausti nesudėtingas formeles, dėti į kepimo popieriumi ištiestas skardas, patepti kiaušinio ir pieno plakiniu ir kepti 160-170 °C temperatūros orkaitėje apie 10 min. Skanaus!

REZULTATAS

Moliūgų ir varškės apkepas

PRIEŠISTORĖ

Jau su tais moliūgais šiemet... Kažkaip jie pas mane dauginasi :) Vos vieną didžiulį sudorojau, atsirado dar du. Ir po to dar du. Ir reikia manyti, dar ne pabaiga. Bet aš tuo tik džiaugiuosi. Juo labiau, kad atradau dar vieną gerą receptą nidosreceptai.lt bloge. Apkepas labai skanus šiltas su natūraliu jogurtu ar grietine, o atšalęs vos ne kaip pyragas valgosi. Reikia, tiesiog būtina receptą išsisaugoti ir pasidalinti :)

RECEPTAS  (keturiems tai tikrai; manoji forma 19×23 cm)

Moliūgų masei:

• 500 g moliūgų tyrės (kuri gaminama taip: maždaug 1 kg moliūgo su žieve, bet be sėklų, supjaustyti stambiais gabalais, sudėti į kepimo indą ar skardą, pašlakstyti aliejumi ir kepti 190 °C temperatūros orkaitėje maždaug 30-40 min. (o gali prireikti ir valandos - priklauso nuo moliūgo rūšies) arba kol visai suminkštės. Tada žieves nupjaustyti, o moliūgą pertrinti, kad gautųsi vientisa, glotni masė. Galima dar sietelį iškloti marle, supilti tą masę ir palikti, kad kuo daugiau išvarvėtų skysčio ir tyrė būtų labai moliūgiška. Moliūgų tyrę galima iškart naudoti, gali kelias dienas šaldytuve pastovėti, galima ir užšaldyti);
• 2 kiaušiniai;
• 3 v. š. manų kruopų;
• 3 v. š. cukraus;
• žiupsnelis druskos;
• ½ apelsino nutarkuota žievelė.

Varškės masei:

• 500 g varškės;
• 2 kiaušiniai;
• 3 v. š. manų kruopų (jei varškės masė atrodo labai skysta, įdėti dar vieną šaukštą manų, o jei labai tiršta - dar vieną kiaušinį);
• 3 v. š. cukraus;
• žiupsnelis druskos;
• ½ apelsino nutarkuota žievelė;
• vanilės;
• sauja džiovintų spanguolių ar razinų.

Moliūgo masei skirtus produktus išplakti. Kitame inde išplakti varškės masei skirtus produktus, įmaišyti karštu vandeniu perlietas džiovintas spanguoles ar razinas. Kepimo indą patepti riebalais, pilti trečdalį moliūgų masės, tada šaukštu išdėlioti pusę varškės, vėl pilti trečdalį moliūgų, tada keliauja antra pusė varškės ir užbaigti likusiu trečdaliu moliūgų. Kepti 1 val. 180 °C orkaitėje. Skanaus!

REZULTATAS