Ispaninio šalavijo (chia) sėklų pudingas su bananais ir riešutų sviestu

PRIEŠISTORĖ

Du savaitgalius iš eilės pusryčiams gardžiavomės šituo sveikuolišku pudingu (ačiū Saulėtai virtuvei už pasidalinimą). Negaliu pasakyti, kad čija sėklas vartoju dažnai, bet šitas receptas įstrigo savo paprastumu ir mažomis laiko sąnaudomis, tai tikrai bus naudojamas dar ne kartą. Panašų deserčiuką su granatais ir anakardžių riešutais jau esu išbandžiusi, o šį kartą vietoj medaus kaip saldiklis naudojamas bananas, vietoj riešutų - riešutų sviestas pudinge. Kad būtų gaiviau, bananus ir žemės riešutus ant viršaus keičiau uogom ir apelsinais. Labai gražiai atrodo sluoksniuotas pudingas su trintom uogom ar vaisiais, bet tada reiktų mažiau čija sėklų, nes pudingas gaunasi tikrai tirštas ir nesilaikytų sluoksniuose ant trintų uogų (nebent užpilti jas tik ant pudingo viršaus).

RECEPTAS (šešiems)

• 400 ml kokosų pieno (ar kokio kitokio augalinio pieno);
• 2 bananai;
• 2 v. š. riešutų sviesto (man labiausiai patinka lazdyno riešutų sviestas);
• 8 v. š. ispaninio šalavijo (chia) sėklų;
• aviečių, šilauogių (naudojau šaldytas), apelsinų, lukštentų kanapių sėklų ant viršaus (ar kokių tik norisi uogų, vaisių, riešutų).

Kokosų pieną, bananus ir riešutų sviestą sutrinti trintuvu. Įmaišyti ispaninio šalavijo sėklas. Uždengti ir statyti į šaldytuvą kelioms valandoms (ar per naktį), kad sėklos išbrinktų ir pudingas sutirštėtų.

Patiekimui pudingą permaišyti ir paskirstyti į taures, desertinius indelius ar stiklines sluoksniuojant su pasirinktais vaisiais, uogom. Skanaus!

REZULTATAS

Nekeptas varškės ir baltojo šokolado tortas su avietėmis

PRIEŠISTORĖ

Su vaiku prieš keletą dienų prisirinkom per porą valandų 7 kg aviečių. Taip buvo gera vidury laukų - tylu, oras superinis, gaivus vėjelis, miesto vaikas patenkintas smagia atrakcija :) Dalį suvalgėm (kiek tik tilpo), dalį užšaldžiau pertrintų per sietelį (bus ombre tortams), dar viriau uogienę paprastą vaikui be jokių mandrybių ir uogienę-tyrelę su kriaušėm ir bruknėm (dalį bruknių keičiau avietėm) - šita labai patiko. O visa kita sunaudojau varškės pyragams - keptam ir nekeptam (iš Beatos virtuvės laidos). Nekeptam gal kiek mažiau darbo reikia ir jis toks gaivesnis, labai tinkamo saldumo. Bet būna žmonių, kas nemėgsta baltojo šokolado (o jo skonis gan gerai jaučiasi), tai bandyčiau keisti kondensuotu pienu. Arba rinktis keptą, tokį rimtesnį, solidesnį, gal labiau žiemai tinkantį mano jau seniau išbandytą ir aprašytą variantą.

RECEPTAS (manoji forma - 16 cm skersmens; kokiems šešiems paskanauti užtektų)

Padui:

• 100 g sausainių;
• 50 g lazdyno riešutų;
• 50 g sviesto.

Varškės masei:

• 100 g baltojo šokolado;
• 250 g kreminės varškės (galima imti ir paprastą, bet tada reikia gerai pertrinti);
• 100 ml riebios grietinėlės;
• 1 a. š. (5 g) želatinos miltelių (arba pusė kupino šaukšto želatinos stambesniais grūdeliais);
• 50 ml šalto vandens;
• apie 200 g aviečių (ar kitų uogų).

Lazdyno riešutus pakepinti 5-7 min 200 °C orkaitėje ar tiesiog keptuvėje. Atvėsinti, patrinti tarp pirštų, kad nusiimtų luobelės. Sumalti kavamale ar virtuviniame kombaine. Taip pat sumalti ir sausainius. Sviestą ištirpinti ir sumaišyti su sausainiais ir riešutais. Iš šios masės padaryti padą su nedideliais krašteliais atsegamoje pyrago formoje, išklotoje kepimo popieriumi (šonams naudoju acetatinę juostą). Statyti į šaldytuvą, kol bus ruošiama varškės masė.

Želatinos miltelius užpilti vandeniu ir palikti išbrinkti. Baltąjį šokoladą ištirpinti mikrobangų krosnelėje ar virš vandens vonelės ir įmaišyti į varškę. Grietinėlę išplakti iki lengvų putų ir taip pat įmaišyti į varškės masę. Ten pat keliauja ir pakaitinta (kad visiškai ištirptų) želatina.

Dalį varškės kremo pilti ant sausaininio pado, dėlioti dalį aviečių, supilti likusią dalį varškės ir ant viršaus išdėlioti likusias avietes. Statyti į šaldytuvą bent kelioms valandoms (ar per naktį), kad sustingtų. Skanaus!

REZULTATAS

Niujorko sūrio pyragas (New York Cheesecake)

PRIEŠISTORĖ

Idealaus kepamo sūrio pyrago recepto paieškose užkliuvo šitas variantas ir kol kas sėdi jau ilgokai. Kiekvieną kartą prisiminus, vis pykteliu, kad neprisiruošiu tokiu gėriu su įspūdžiais pasidalinti plačiau bei išsisaugoti receptą ir savo blog'e. Tai pagaliau. Saugaus.
Patiko, kad paviršius lygus lygus - nei įdubęs, nei iškilęs (būna, kad pyragas iškyla bekepdamas, o po to sukrenta), nesutrūko, tekstūra glotni glotni, ne per saldus. Labai rekomenduoju!

RECEPTAS (21 cm skersmens forma)

Pagrindui:

• 200 g sausainių (pvz., "Selga");
• 80 g sviesto.

Sūrio masei:

• 500 g maskarponės (labai gerai gaunasi ir imant perpus maskarponę su kremine varške pyragams);
• 120 g cukraus;
• vanilės;
• 100 g grietinės;
• 1½ v. š. miltų (ar krakmolo);
• 1 v. š. citrinos sulčių;
• žiupsnelis druskos;
• 3 nedideli kiaušiniai;
• braškių ir mėtų (ar ko tik širdis geidžia) ant viršaus patiekiant (mes papildomai dar trintų braškių užsipylėm).

Pyrago pagrindui sausainius sumalti iki trupinių. Sviestą ištirpinti ir sumaišyti su sausainiais. Formos su atsegamais kraštais dugną iškloti kepimo popieriumi, šonams iškirpti atskirą juostą, keliose vietose patepti tirpintu sviestu, kad priliptų prie tortinės šonų. Berti sausainių masę ir šaukštu paspaudžiant sudaryti tortui kraštus (iki formos pusės ar gal kiek aukščiau) bei išlyginti padą. Statyti į šaldytuvą.

Maskarponę, cukrų, vanilę, grietinę, miltus, citrinos sultis ir druską plakti tik tiek, kad viskas gerai susimaišytų. Mušti kiaušinius ir dar lėtai ir trumpai paplakti (nepriplakti oro! galima tiesiog šluotele įmaišyti). Masę supilti ant sausainių pagrindo.

Gerai apvynioti folija (viršaus nereikia), statyti į aukštais kraštais didesnę formą, į ją pripilti karšto vandens, kad būtų iki pusės pyragui. 200 °C temperatūros orkaitėje kepti 15 min, tada sumažinti iki 120 °C ir dar kepti 1 val. 30 min. Tada išjungti orkaitę ir joje pyragą palikti 30 min. Tada orkaitės dureles praverti ir pyragą orkaitėje palaikyti dar 15 min. Tada ištraukti ir leisti visiškai atvėsti kambario temperatūroje. Tada statyti į šaldytuvą nakčiai. Skanaus!

REZULTATAS

Lenkiškas pyragas-plokštainis "Mazurka"

PRIEŠISTORĖ

Ruošiamės Velykoms. Pernai užėjo noras išbandyti dar prieš Kalėdas :) Negalėjau atsivalgyti. Yra ką pakramsnoti, bet jau skanumas... Plokštainis - iš Beatos virtuvės laidų.

RECEPTAS (kepimo forma - 23×28 cm)

Pagrindui:

• 100 g lazdyno riešutų;
• 150 g šalto sviesto;
• 170 g miltų;
• 3 tryniai;
• 2 v. š. tamsaus rudojo cukraus ("Farinas" ar "Muscovado").

Ant viršaus:

• 200 g džiovintų slyvų (arba abrikosų);
• 2 v. š. apelsinų cukatų (arba sauja razinų);
• 100 g migdolų ir/ar lazdyno riešutų (200 g man pasirodė per daug);
• 3 baltymai;
• 3 v. š. cukraus pudros;
• 50 g kepintų maltų lazdyno riešutų.

Pagrindui lazdyno riešutus sumalti virtuviniu kombainu iki rupių miltų. Dėti kubeliais pjaustytą šaltą sviestą, berti miltus ir dar šiek tiek paleisti kombainą, kad sviestas susismulkintų ir susimaišytų su miltais bei riešutai (tik ne iki košelės!). Dėti trynius, berti cukrų ir dar viską pamalti, kad susimaišytų ir pradėtų lipti į vientisumą (jei labai sausa, įpilti šaukštą vandens). Viską suminkyti į vieną gabalą, vynioti į maistinę plėvelę ir palaikyti šaldytuve (ar šaldiklyje), kad gerai sustingtų. Tada sutarkuoti burokine tarka ant kepimo popieriumi išklotos skardos, tolygiai paskirstyti ir suspausti, kad nebūtų tuščių tarpų. Kepti 190 °C 15 min.

Slyvas perlieti verdančiu vandeniu, migdolus ir lazdynus pasmulkinti. Pasmulkintas slyvas, riešutus bei apelsinų cukatas barstyti ant apkepusio pado. Baltymus išplakti su cukraus pudra iki standumo, įmaišyti maltus riešutus ir paskirstyti ant viršaus. Kepti 140 °C 30 min. Atvėsinti. Skanaus!

REZULTATAS

Sausainių ir varškės tortelis su uogomis

PRIEŠISTORĖ

Pyragiukas iš nostalgiškos vaikystės. Priminė "Beatos virtuvės" vasaros žurnalas (nustebino, kad ten pavadintas estišku. Aš tai receptą parsinešiau iš kaimynų prieš kokius 20 metų ir niekas Estijos neminėjo). "Gaidelis" (buvau įsitikinus, kad jie su gvazdikėliais, kas visą reikalą man gadino, bet kad kitokių nelabai būdavo), pakeliuose po 100 g supakuoti varškės sūreliai su razinom (kad be razinų būtų, kažkaip neatsimenu; razinas išrankiodavau ir suvalgydavau, kad kremas vientisesnis būtų) ir daug raudonųjų serbentų, nes tokių daugiausia pas mus augdavo. Nervas imdavo, kad sunkiai tas sūrelis pasiskirstydavo ir suklijuodavo sausainius. Nepatogumas išsprendžiamas pridedant plaktos grietinėlės ar tiršto jogurto. Uogos, aišku, tinka pačios įvairiausios, pačios mėgstamiausios. Skanu ir vien tik su raudonaisiais serbentais, kurių aš jau taip atsivalgius, bet šito pyragliuko jau be jų neįsivaizduoju. Pagaminamas paprastai ir greitai (uogas susirinkti - ilgiausias etapas), kepti nereikia, bet reikia šiek tiek kantrybės, kad sausainiai sugertų varškės drėgmę ir suminkštėtų.

RECEPTAS (bent 10 asmenų paskanauti; į mano formą telpa beveik 3×5 paprastų kvadratinių sausainių)

• 4 pakeliai (po 160-180 g) paprastų kvadratinių arbatinių sausainių (pvz., "Selga", "Gaidelis" ir pan.);
• 2 pakeliai (po 180-200 g) varškės (galima imti ir rikotą ar kreminę, iš karto saldintą varškę - tada daugiau cukraus nereikės);
• 1 nedidelis indelis (200-250 ml) plakamosios grietinėlės;
• 100 g cukraus;
• 3 st. uogų (vyšnių, mėlynių, serbentų);

Papuošimui ant viršaus:

• 100 g kreminės varškytės (imu žemuoginę "Miau" arba reikia pasigaminti daugiau varškinio kremo ir atsidėti užtepimui ant viršaus prieš patiekiant);
• dar uogų (man prireikė apie 350 g trešnių, saujelės mėlynių ir raudonųjų serbentų bei kelių lapelių melisos ar mėtų).

Gerai atšaldytą grietinėlę išplakti su cukrumi. Sukrauti varškę ir dar šiek tiek paplakti, kad viskas gerai susimaišytų.
Stačiakampę formą iškloti maistine plėvele. Dėlioti vieną sluoksnį sausainių, paskirstyti trečdalį varškės kremo, berti stiklinę uogų. Vėl dėlioti šiek tiek paspaudžiant sausainius, krauti kremo, barstyti uogas ir dar kartą tą patį padaryti. Ant viršaus išdėlioti paskutinį sluoksnį sausainių. Uždengti maistine plėvele ir statyti į šaldytuvą susistovėti bent kelioms valandoms (geriausia palikti per naktį).
Prieš patiekiant, maistinę plėvelę nuimti nuo viršaus, ant formos uždėti lėkštę, tortelį su visa forma ir prispausta lėkšte apversti, formą nuimti, maistinę plėvelę nuimti, viršų aptepti kremine varškyte, papuošti uogomis ir skanaus!

REZULTATAS

Panna cotta su jogurtu

PRIEŠISTORĖ

Paprastesnio deserto vasarai nei panna cotta su trintom šviežiom uogom (mandrai "coulis" vadinamom) aš kol kas nežinau (nors atvira išbandymams, prašom siūlyti, kas netingi, būsiu dėkinga). Jei reiktų deserto čia ir dabar, tai rinkčiausi "Itono betvarkę", o jei yra viena kita valandėlė palaukimui, kad desertas sustingtų, tai šitas irgi puikiai tinka.

Paprastai panna cotta gaminama iš grietinėlės (arba kokosų grietinėlės), ją praskiedžiant pienu ar kokosų pienu (ar kokiu kitokiu augaliniu). Šįkart praskiedimas įvyko jogurtu ir labai sėkmingai - toks lyg papildomas lengvumas atsirado, rūgštelė šiokia tokia. Labai patiko!

RECEPTAS (šešiems)

• 400 ml riebios grietinėlės;
• 400 g jogurto (puikiai tinka bet koks natūralaus skonio ar paskanintas; šį kartą turėjau su šilauogėm);
• 6 a. š. cukraus (arba dvigubai mažiau, jei jogurtas saldintas);
• 1 vanilės ankštis (galima kokia nors kitokia vanilės forma keisti);
• 20 g (6 a. š. be kaupo) želatinos (sustingusi panna cotta turi gautis lengva, minkšta, vos laikanti formą);
• 150 ml vandens želatinos brinkinimui;
• 250 g braškių (+cukraus pagal skonį, jei norisi), saujelė pistacijų, mėtų pateikimui.

Želatiną užpilti šaltu vandeniu ir palikti išbrinkti.

Užkaisti grietinėlę su cukrumi, išilgai perpjauta vanilės ankštimi ir išskobtomis iš jos sėklytėmis. Kai beveik užvirs, supilti išbrinkintą želatiną, ir dar kaitinti maišant, kol neliks želatinos grūdelių (bet neleisti užvirti!). Nukelti nuo ugnies, perkošti, leisti šiek tiek atvėsti. Tada dalimis įmaišyti į jogurtą. Išpilstyti į norimas formeles. Statyti į šaldytuvą sustingimui (darau iš vakaro, tai ryte tikrai būna sustingę).

Patiekiant ant viršaus užpilti trintį braškių, puošti kapotom pistacijom, mėtos lapeliais (jei atrodo per tvirta, palaikyti kambario temperatūroje kokią valandą). Skanaus!

REZULTATAS

Rabarbarų ir braškių kobleris (cobbler)

PRIEŠISTORĖ

Tai vienas iš desertų, kurių aprašymas blog'uose paprastai prasideda nuo bėdavojimų, kad nėra gražaus lietuviško pavadinimo jam. Nėra ir nereikia. Gražiai skamba ir "kobleris". Ir greitai bei paprastai gaminasi, ir labai skaniai valgosi. Kažkas panašaus į trupininį pyragą crumble, tik tešla, dedama ant vaisių/uogų pagrindo, yra "paminkštinama" kokiu nors pieno produktu (pienu, grietine, jogurtu, raugintomis pasukomis, kefyru) ir dar kartais kiaušiniu, "papurenama" kepimo milteliais, soda. Uogos tinka bet kokios, o vaisiai - sultingesni (kaulavaisiai populiariausi - slyvos, persikai, abrikosai, nektarinai, nors neretai ir obuoliai dedami). Nežmoniškai skanus šitas desertas dar šiltas su vaniliniais ledais (plakta grietinėlė irgi tiktų). Tešlos receptą šį kartą išbandžiau ir blog'o "Vaikai ir vanilė" ir likau labai patenkinta, tikrai dar ne kartą gaminsiu ir su kitokiais sezoniniais vaisiais bei uogom.

RECEPTAS (šešiems paskanauti; mano kepimo indas - 26 cm skersmens)

Vaisių/uogų sluoksniui:

• 300 g rabarbarų;
• 300 g braškių (tiek rabarbarų, tiek braškių galima imti ir daugiau);
• 4 v. š. nerafinuoto rudojo cukraus (tinka ir paprastas).

Tešlai:

• 210 g miltų;
• 1 a. š. kepimo miltelių;
• ¼ a. š. valgomosios sodos (manyčiau, galima apsieiti ir vien tik su kepimo milteliais);
• 1 v. š. nerafinuoto rudojo cukraus (tinka ir paprastas; dar ir vanilės galima);
• žiupsnelis druskos;
• 60 g šalto sviesto;
• 160 ml jogurto (arba pasukų, arba kefyro).

Ant viršaus:

• 1 trynys;
• 1 a. š. pieno;
• 1 v. š. nerafinuoto rudojo cukraus;
• saujelė migdolų.

Orkaitę įkaitinti iki 190 °C. Rabarbarus nulupti, supjaustyti nedideliais gabalėliais. Braškes perpjauti perpus ar į keturias dalis. Sudėti į kepimo indą, užbarstyti 4 šaukštus cukraus ir kepti 15 min.
Miltus, kepimo miltelius, sodą, cukrų ir druską sumaišyti kartu. Įtarkuoti šaltą sviestą, supilti jogurtą (ar pasukas, kefyrą) ir viską permaišyti, kol neliks sausų miltų.
Indą su rabarbarais ir braškėm ištraukti. Ant jų šaukštu ar rankomis formuoti ir dėlioti apvalius tešlos kauburėlius (man gavosi 20-21). Trynį išplakti su šaukšteliu pieno. Plakiniu aptepti pyrago viršų, apibarstyti cukrumi ir pasmulkintais riešutais. Kepti dar apie 25 min, kol gražiai parus. Patiekti dar šiltą su ledais (ar su plakta grietinėle, ar su graikišku jogurtu). Skanaus!

REZULTATAS

Avižiniai batonėliai su kondensuotu pienu

PRIEŠISTORĖ

Prieš gerus porą metų išbandžiau Forelles receptuose rastus kondensuoto pieno avižinius batonėlius pagal Nigellą. Nenufotografavau bent pakenčiamai (kas man dažnai nutinka), mano blog'o eterio nepelnytai jie taip ir nepasiekė. Kalėdų senelis atnešė Sezoninės virtuvės knygą "Gero maisto dienoraštis. Žiema" ir šie batonėliai sėkmingai apie save priminė (tik man norėjosi su riešutais). Labai skanus užkandis ir variacijų jo daug keičiant įvairius džiovintus vaisius ar uogas, sėklas, riešutus. Bet reikia laikyti sandariai uždarytą, batonėlius atskirti kepimo popieriumi, nes gerai traukia drėgmę ir su laiku minkštėja. Taip kad nereikia taupyti, reikia imti ir skanauti. Iš tokio kiekio gaunasi tikrai nemažai - bent jau man išėjo 21 batonėlis, tai laisvai galima viską dalinti perpus.

RECEPTAS (manoji skardelė - 27×26 cm; st. - 250 ml stiklinė)

• 1 skardinė (~400 g) saldaus kondensuoto pieno;
• 2½ st. stambių (ne greito paruošimo) avižinių dribsnių;
• ½ st. saulėgrąžų (ar moliūgo sėklų);
• ½ st. aguonų, sezamo sėklų ir kokoso drožlių mišinio;
• ½ st. džiovintų spanguolių (ar dž. juodųjų serbentų, vyšnių, abrikosų ir pan., bet geriau būtų rūgštesnių);
• ½ st. riešutų (dėjau žemės ir migdolų šiek tiek).

Kondensuotą pieną šiek tiek pašildyti, jei tirštokas (aš ištraukiau iš šaldytuvo prieš porą valandų, tai manasis buvo pakankamai skystas, nieko nešildžiau). Viską gerai išmaišyti ir paskleisti ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Šaukštu gražiai išlyginti vis paspaudžiant, kad viskas gerai suliptų. Kepti apie 1 val. 130 °C temperatūros orkaitėje. Iškepus leisti atvėsti. Supjaustyti ir laikyti sandariai. Skanaus!

REZULTATAS

Kokosinis ispaninio šalavijo (chia) sėklų pudingas su granatais ir riešutais

PRIEŠISTORĖ

Negaliu pasakyt, kad be galo dievinu išgirtąsias chia sėklas, nes man jos praktiškai be skonio. Gal dar "neužaugau" tiek, kad jį suprasčiau. Bet karts nuo karto pavartoju (praktiškai visada įkraunu maltų sėklų šaukštelį į plakamą kokteilį) dėl jų tų visų gerųjų savybių. Dar man patinka smagi chia savybė sugerti didelį kiekį skysčių ir pavirsti drebučiais/pudingu. Konkrečiai šiame recepte yra svarbu nusipirkti gerą ir skanų kokosų pieną (Prismoj pirktas "KARA" pienas buvo gerai, o vat "Thai Choice" Lite - baisiai ne, kitų dar neatradau). Granatus galima keisti bet kokiais kitais vaisiais ar uogom, bet jie tokie žiemiški, šventiniai, gražūs ir skanūs! Receptas - iš "Maximos" žurnaliuko.

RECEPTAS (trims paskanauti)

• 40 g ispaninio šalavijų (chia) sėklų;
• 200 ml kokosų pieno;
• 1 v. š. medaus (ar klevų, agavų sirupo);
• žiupsnelio cinamono;
• vanilės;
• 1 nedidelio granato sėklų;
• sauja anakardžių arba migdolų (ar kitokių riešutų).

Sumaišyti chia sėklas su kokosų pienu, medumi, cinamonu ir vanile. Palikti 5 min., kad išbrinktų, ir vėl išmaišyti. Palaukti dar 10 min., vėl išmaišyti ir tada uždengus pastatyti į šaldytuvą dar kelioms valandoms (ar per naktį). Prieš patiekiant vėl išmaišyti.

Riešutus palaikyti porą valandų užpylus vandeniu arba pakepinti sausoje keptuvėje (taip gal skaniau, bet pirmas variantas sveikiau). Pasmulkinti.

Granatą perpjauti ir, laikant pjovimo puse į dubenį, mediniu šaukštu ar kočėlu išdaužyti sėklytes.

Pudingą sluoksniuoti su riešutais ir granatų sėklomis desertiniuose indeliuose ar stiklinėse. Skanaus!

REZULTATAS

Varškės tinginys

PRIEŠISTORĖ

Galit tikėti, galit ne, bet varškės tinginio (ačiū Sezoninei virtuvei) pirmą kartą ragavau tik pernai. Klasikinis tinginys man yra vaikystės nostalgija. Pasirodo, varškinis tinginys yra kai kuriems dar didesnė nostalgija. Ir kaip skanu! Jei netyčia dar yra likusių, kurie nėra gyvenime ragavę tokio, tai labai rekomenduoju klaidą taisyti. Vasarą džiovintas slyvas keičiam šviežiomis uogomis.

RECEPTAS

• 400 g sausainių (pvz., "Selga");
• 400 g varškės;
• 200 g sviesto (kambario temperatūros);
• 200 g saldaus kondensuoto pieno (kambario temperatūros);
• vanilės;
• 100 g džiovintų slyvų (galima ir daugiau);
• 3 v. š. brendžio (arba juodos arbatos);
• 100 g graikinių riešutų (ar kokie tik patinka; galima ir daugiau).

Slyvas pasmulkinti ir užpilti brendžiu. Palikti kelioms valandoms ar per naktį, kad susigertų.

Sausainius sutrupinti. Varškę, sviestą, kondensuotą pieną ir vanilę gerai išplakti (jei netyčia pamiršot sviestą ir kondensuotą išsitraukti iš šaldytuvo anksčiau, tai nieko tokio nenutiks ir skonio nesugadins, jei abu kartu pašildysit ant nedidelės ugnies, kol sviestas ištirps ir gerai susimaišys su kondensuotu pienu). Sumaišyti su sausainiais. Sudėti mirkytas slyvas ir kapotus riešutus. Dėti į maišelį ar kokią kepimo formą, išklotą maistine plėvele. Viską gerai suspausti, išlyginti ir statyti į šaldytuvą sustingti per naktį. Skanaus!

REZULTATAS

Su džiovintomis slyvomis bei spanguolėmis ir kokosų drožlėmis:

Nekepti avižiniai batonėliai

PRIEŠISTORĖ

Šitie batonėliai yra man tikras išsigelbėjimas, kai nežinau, ko noriu, bet ko nors "skanaus", o tiksliau - saldaus. Sąžinė rami - gi visi produktai prie sveikuoliškų kaip ir :) O ir dovanoms tinka, kas einamuoju momentu daug kam aktualu. Šaldytuve laisvai bent mėnesį galima laikyti. Ir dar patiko, kad nereikia orkaitės. Tačiau reikia gero maisto smulkintuvo ar kokio nedidelio kombainiuko. Arba produktų kiekį dauginti ir naudotis dideliu maisto kombainu. Receptas - iš Gimtadienio mugės.

RECEPTAS (man gavos 6 batonėliai)

• 80 g avižinių dribsnių (galima ir greito virimo - lengviau kombainas sumals);
• 40 g moliūgų sėklų (ar kokių tik patinka);
• ½ a. š. cinamono;
• žiupsnelis druskos;
• 130 g žemės riešutų sviesto (galima pasigaminti ir patiems - žr. čia);
• 40 g skysto medaus (klevų, agavų sirupas irgi tinka);
• 40 g džiovintų spanguolių ar razinų (turėjau džiovinto kertuočio - "drakono vaisiaus", bet tinka gi visokie džiovinti vaisiai ir uogos).

Viską, išskyrus džiovintas uogas (ar vaisius) sumalti kombainu. Jei atrodo sausoka ir nekimba į vieną vietą, įpilti šaukštą kitą vandens. Įmaišyti spanguoles ar razinas. 20×10 cm formelę iškloti kepimo popieriumi, sudėti masę ir gražiai išlyginti. Palaikyti šaldytuve per naktį ar kol pakankamai sustings, kad būtų galima pjaustyti. Skanaus!

REZULTATAS

Cidonijų sūris (Membrillo)

PRIEŠISTORĖ

Pirmą kartą paragavau cidonijų (liaudyje turbūt dažniau aivomis vadinamų) Rygoje prieš 5 metus, draugams rusams prekybos centre užrodžius "tikruosius svarainius" (prieš tai lengva forma mus lietuvius per dantį pratraukę, kad mes kažkokius neūžaugas vartojame). Nėra ką ir sakyti - susižavėjimo nepaliko, nes cidonijų, kaip ir svarainių, niekas kaip kokių obuolių neima žalių ir nevalgo... Kvepia labai skaniai, bet valgant sutraukia gomurį, nors nepasakyčiau, kad labai rūgštu. Žodžiu, dėl mano žinių trūkumo ir nesusiprotėjimo paskaitinėti internete cidonijos anuomet kelio į mano širdį nesurado. Iki šiemet. Miela bendradarbė Dalia (ačiū jai) parūpino nemenką maišiuką šio gėrio. Kaip tik prieš porą dienų knygoje "Sezoninė virtuvė" skaičiau prie svarainių sūrio recepto, kad Ispanijoje panašus desertas gaminamas iš cidonijų (angl. quince) ir vadinamas membrillo. Tai bent jau vieną dalyką žinojau, ką iš šito nedažnai gaunamo dalyko pasigaminsiu.

Kaip delfi.lt rašo, cidonijos natūraliai auga Persijos šiaurinėje dalyje, Kaspijos jūros pakrantėse, Šiaurės Graikijoje, Kipre, Kaukaze, Kryme. Auginamos ir Ukrainoje, Moldovoje, Turkmėnijoje. Lietuvoje, pasirodo, irgi nemažai kas augina, bet turbūt dėl kažkada buvusios mados, o dabar jau nebežino, ką su cidonijom veikti. O vaisiai gerai laikosi iki pat pavasario, tai jei kas turit ir nebežinot, kur kišti - mielai priglausiu, nes jau ir pyragą kepiau, ir dar noriu, nes siaubingai skanus gavosi. Sirupiuką irgi galima pasidaryti taip pat, kaip iš svarainių (ir apskritai su cidonijom galima elgtis kaip su svarainiais), ir sako, kad jose vitamino C yra 10 kartų daugiau nei obuolių ir kriaušių sultyse.

RECEPTAS

• cidonijos,
• cukrus (tiek, kiek gaminimo eigoje gausis cidonijų tyrės),
• citrinos sultys (500 g tyrės - 2 v. š. sulčių, bet bėra būtina);
• prieskoniai (vanilė, cinamonas, citrinos, apelsino žievelės ar net juodieji pipirai ir t. t., bet nebūtina, nes ir taip cidonijos aromatingos).

Cidonijas gerai nuplauti (būna net tokiu pūkeliu pasidengusios), nulupti, supjaustyti ketvirčiais, išimti sėklas. Užpilti vandeniu ir virti 30-40 min. (gali prireikti ir valandos), kol suminkštėja (cidonijos gražiai parausta). Vandenį nupilti. Išvirusias cidonijas pertrinti per sietelį ar virtuviniu kombainu. Pamatuoti tyrės kiekį (g ar ml - gaunasi panašiai). Pamatuoti tiek pat cukraus, kurį su tyre pilti į nesvylantį, storu dugnu puodą ir virti 1-1½ val. ant nedidelės ugnies vis pamaišant iki "Raudonosios jūros" efekto, t. y. perskyrus masę šaukštu, ji atgal turi nebesueiti (o jei labai nėra kantrybės iki sūrio, tai pavirus bent kokį gerą pusvalandį, supilstyti į iškaitintus stiklainėlius ir bus nuostabus džemas).

Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi, krauti cidonijų masę ir gražiai išlyginti (storis neturėtų būti daugiau 3 cm). Galima krauti ir į silikonines keksiukų formeles. Atvėsinti. Tada dar 1 val. džiovinti 50-65 °C temperatūros orkaitėje (man net ir be to džiovinimo visiškai atvėsusi masė buvo pjaustoma; dalį dar džiovinau ilgiau ant radiatoriaus, tai supjausčius gavosi tokie kaip saldainiukai - paviršius kiek pasicukravęs, kietesnis nei viduje). Atvėsinus vynioti į kepimo popierių, dėti į užspaudžiamą maišelį ir šaldytuve galima laikyti iki metų. Skanaus!

P. S. prie cidonijų sūrio (ar pastos/džemo) labai rekomenduojamas brandintas avių pieno sūris Manchego. Specialiai ieškojau ir didžiam nustebimui radau! Kaina nemenka... Aišku, susivalgė skaniai, bet kad būčiau nukritus nuo kėdės dėl super duper būtent to sūrio derėjimo su cidonijų sūriu, tai negaliu pasakyti. Sėkmingai tiktų ir kitokie brandinti sūriai, kad ir koks nors mūsų Prūsija ar švelnesnis parmezano tipo sūris.

REZULTATAS

Kokosinė panna cotta

PRIEŠISTORĖ

Tai turbūt vienas greičiausių, paprasčiausių, gaiviausių desertų. Ne veltui klasika... Esu išbandžius visokių variantų, bet va su kokosų pienu tik dabar prisiruošiau ir graži proga pasitaikė: miela Mama, su Tavo diena! ♥ Linkėjimai ir kitom mamom ;)

RECEPTAS (3-4 porcijos)

• 200 ml kokosų pieno;
• 200 ml riebios grietinėlės;
• 2 v. š. cukraus;
• ½ vanilės ankšties;
• 10 g (3 a. š. be kaupo) želatinos (sustingusi panna cotta turi gautis lengva, minkšta, vos laikanti formą);
• 70 ml vandens želatinos brinkinimui;
• 1 mangas;
• kokoso drožlių papuošimui.

Želatiną užpilti šaltu vandeniu ir palikti išbrinkti (tarkim, pusvalandžiui).

Užkaisti kokosų pieną, grietinėlę, cukrų, išilgai perpjautą vanilės ankštį ir išskobtas iš jos sėklytes. Kai beveik užvirs, supilti išbrinkintą želatiną, ir dar kaitinti maišant, kol neliks želatinos grūdelių (bet neleisti užvirti!). Nukelti nuo ugnies, perkošti ir išpilstyti į norimas formeles. Leisti ataušti ir palikti šaldytuve sustingimui (darau iš vakaro, tai ryte tikrai būna sustingę).

Patiekiant ant viršaus užpilti trinto mango (arba smulkiai smulkiai pjaustyto šviežio ananaso), puošti kokoso drožlėm. Skanaus!

REZULTATAS

Varškinė pascha su kondensuotu pienu

PRIEŠISTORĖ

Nepraėjo ir šios Velykos (ir Atvelykis) be nemūsiško, bet vis tiek man labai patinkančio skanumyno, tepamo ant Velykų bobos riekės ar kabliuojamo tiesiog šaukšteliais. Šiemet vėl pasirinkau naują receptą be trynių, kurie tradiciškai yra dedami, ir kadangi nebuvo laiko laikyti paschą nusivarvėjimui, kas paprastai irgi yra daroma, dėjau šiek tiek želatinos - irgi labai geras variantas gaunasi. Daugiau variantų galima rasti čia.

RECEPTAS

• 200-250 g kreminės varškės (naudojau "President");
• 2 v. š. (~50 g) saldaus kondensuoto pieno;
• 2 v. š. (~50 g) grietinės;
• 25 g sviesto;
• 50 g plakamosios grietinėlės;
• 1 a. š. cukraus;
• vanilinio cukraus;
• 1 a. š. (4 g) želatinos;
• 35 ml vandens;
• 100-150 g įvairių dž. vaisių, uogų, riešutų (šįkart naudojau razinas, spanguoles, abrikosus, rojaus obuoliukus, datules, slyvas, apelsinų cukatas, migdolus ir pistacijas).

Želatiną užpilti šaltu vandeniu ir palikti išbrinkti.

Varškę sumaišyti su kondensuotu pienu, grietine bei tirpintu sviestu. Gerai atšaldytą grietinėlę išplakti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Įmaišyti į varškę.

Išbrinkusią želatiną pakaitinti, kol visiškai ištirps. Kelis šaukštus varškės masės įmaišyti į želatinos tirpalą, gerai išmaišyti ir viską supilti atgal į varškę. Išmaišyti. Suberti smulkintus riešutus, džiovintus vaisius, uogas. Masę galima stingdyti maistine plėvele išklotoje formoje ar tiesiog kokiame nors dubenėlyje. Palaikyti šaltai bent 4 valandas. Skanaus!

REZULTATAS

Kukurūzų dribsnių ir žemės riešutų sviesto skanėstas

PRIEŠISTORĖ

Traškus, saldus, skalsus ir gan greitai bei paprastai pagaminamas skanėstas. Ilgam užsifiksavo pas Forellę pamatyta skani nuotrauka. Išbandžiau - labai patiko, traukiam į receptyną, gaminsim ne kartą :)

RECEPTAS

• 150 g (120 ml) medaus (tinka ir dirbtinis; arba galima imti auksaspalvį cukraus sirupą);
• 200 g (180 ml) žemės riešutų sviesto (galima ir patiems pasigaminti);
• 80 g kepintų žemės riešutų (nebūtina; galima imti žemės riešutų sviestą su riešutų gabaliukais, vadinamą "crunchy");
• 125 g (720 ml) nesaldintų kukurūzų dribsnių;
• 100 g juodojo šokolado;
• 2-3 v. š. grietinėlės (ar pieno).

Medų ir riešutų sviestą pakaitinti, kad lengvai išsimaišytų. Dribsnius dubenyje pasmulkinti, pagrūsti (grūdau su bulvių grūstuve). Sumaišyti su riešutinę mase, berti smulkintų kepintų žemės riešutų ir viską gerai permaišyti. Krėsti į kepimo popieriumi išklotą kekso/duonos formą ir gerai supresuoti.

Šokoladą su grietinėle išlydyti garų vonelėje ir gražiai užlieti ant dribsnių masės. Statyti į šaldytuvą nakčiai (ar bent kelioms valandoms). Skanaus!

REZULTATAS

Obuolių sūris

PRIEŠISTORĖ

Taip jau laimingai susiklostė, kad geri žmonės užvertė obuoliais, tai ryžaus rudeniniam iššūkiui - obuolių sūriui. Ir labai džiaugiuos, kad viskas gaunasi ir nėra toks jau varginantis dalykas, kaip gali pasirodyti. Jei neturit super duper gero, sunkaus, storu dugnu puodo, tai gal turit stiklinį kepimo indą? Jis puikiai tinka obuolienę obuolių sūriui gaminti tiesiog kepant orkaitėje (ačiū Aušrai už išsamumą). Tai tik vienas iš būdų, bet man jis patogiausias. Darau po vieną sūrį, t. y. iš vieno kilogramo obuolių, nes jų pjaustymas ir yra man labiausiai varginantis dalykas visame procese. O ir manasis kepimo indas nėra didelis, kaip tik vienam kilogramui obuolių užtenka, kad įkaitusi masė beburbuliuodama neišliptų (nors nesmarkiai burbuliuoja, bet vis tiek). Ar gausis, visgi priklauso nuo obuolių veislės ("antaniniai" gerai, "bogatyr" irgi). Savųjų nežinau, bet jau dariau keturis kartus ir jau dviejų obuolių sūrių nebėra - viskas gaunasi kuo puikiausiai. Bandysiu bent vieną kaip reikiant padžiovinti ir kaip nors išlaikyti iki Kalėdų - sako, tada ypatingai skanūs gaunasi :)

RECEPTAS (1 vidutinio dydžio sūris)

• 1 kg obuolių (jau paruoštų, supjaustytų kubeliais);
• 150 g cukraus;
• cinamono;
• riešutų (man skaniausia su lazdyno; aišku, galima ir išvis nedėti, bet man labai patinka, kai yra ką pakramtyti).

Obuolius susluoksniuoti su cukrumi ir uždengus palikti parai ar dviems, kad išsiskirtų sultys.

Susidariusias sultis nupilti į nedidelį puodelį ir virti (apie pusvalandį), kol liks tik trečdalis (arba kol sirupas pradės burbuliuoti dideliais lėtais tankiais burbulais).

Obuolius sudėti į kepimo indą (galima saujelę pasilikti, jei norisi margo sūrio), užpilti sirupu ir kepti 200 °C orkaitėje apie 1,5 val., vis kas 15-20 min. pamaišant. Turi gautis tamsi, džeminė, tiršta masė.

Sukrėsti obuolienę į puodą, suberti cinamoną, kepintus riešutus ir pasiliktus obuolius. Virti dar 5-10 min. Turi gautis "Raudonosios jūros" efektas, t. y. perskyrus masę šaukštu, ji atgal turi nebesueiti. Atvėsinti.

Atvėsusią, dar labiau sutirštėjusią masę sukrėsti į storesnį maišelį (naudoju nuo duonos, cukraus ar šaldymo maišelius), suformuoti sūrį, užrišti galus ir, uždėjus ant viršaus lentelę, paslėgti (pvz., pakiu miltų ar pora kg cukraus). Palaikyti parą ar dvi, kad visai sutvirtėtų.

Tada atsargiai žirklėmis perkirpti maišelį, sūrį išimti ir džiovinti džiovinti džiovinti... (aš perkeliu ant kepimo popieriaus, dedu ant grotelių ir džiovinu 50 °C orkaitėje su ventiliatoriumi po kelias valandas tris dienas; tada suvynioju į kepimo popierių ir laikau šaldytuve iki šildymo sezono - tada džiovinsiu kur nors arčiau radiatorių). Skanaus!

REZULTATAS

Plaktos grietinėlės, morengų ir uogų desertas "Itono betvarkė"

PRIEŠISTORĖ

Pats pačiausias desertas, kai reikia ko nors labai skanaus staigiai. Paprastesnis "Pavlovos" arba "Mini pavlovų" variantas. Tik trys indredientai. Paprasčiau ir skaniau nebūna :) Su braškėm ar avietėm - idealiai, bet tinka ir kitokios turimos šviežios uogos. Žiemai kalėdinis variantas - su granatais. Morengus, aišku, galima ir patiems išsikepti, bet "staigumo" jau nelieka, tačiau atsiranda "rankų darbo" didesnė vertė :)

Apie tokią idėją pirmą kartą perskaičiau Beatos bloge, o tikslų receptą dar kartą gražiai aprašė antroje savo knygoje "Metai Beatos virtuvėje".

RECEPTAS (3 porcijos)

• 250 g riebios grietinėlės;
• 100 g morengų (labai skanu su riešutais - "Biržų duona" kepa, vadinasi "Saldučiai");
• ~250 g uogų (braškių, aviečių ar pan.).

Grietinėlę išplakti iki standumo. Į ją stambiai patrupinti morengų (kelis pasilikti papuošimui), berti uogas (kelias pasilikti papuošimui) ir viską atsargiai permaišyti. Krauti į desertinius indelius, ant viršaus trupinti pasiliktus morengus, puošti uogomis ir iškart valgyti. Skanaus!

REZULTATAS

Mini pavlovos

PRIEŠISTORĖ

Pats pačiausias vasaros desertas - nei viena vasara nepraeina be jo "Pavlovos", "Itono betvarkės" (žiemą - kalėdinis variantas - su granatais) ar jau dabar ir mažučių "pavlovų" pavidalu. Tikrai patogūs tokie pyragaičiai, nes nereikia pjaustyti ir jaudintis, kad kas nors kur nors pabėgs ar nulūš, nutrupės. Vienas, atseit, minusas - kad pagaminus reikia valgyti čia ir dabar. Bet tai menkas minusas, nes kas gi čia lauks ko nors pamačius tokį desertą!? O sukonstruoti užtrunkama tikrai nedaug laiko. Ir skonių įvairiausių priklausomai nuo turimų uogų. Šiemet labai patiko pabandyti su šilauogėm, ir su avietėm labai skanu, bet braškės visgi nugali.

RECEPTAS (man gavos 10 pyragaičių)

Morengams:

• 4 baltymai;
• žiupsnelis druskos;
• 250 g smulkaus cukraus;
• keli lašai vanilės ekstrakto (ar vanilinio cukraus, ar vanilės);
• 2 a. š. kukurūzų krakmolo (tinka ir bulvių);
• 1 a. š. balto vyno acto.

Ir dar:

• 375 ml riebios grietinėlės (užtektų ir kiek mažiau, bet 250 ml indelio nelabai užteko);
• 750 g uogų (braškių, aviečių, šilauogių, mėlynių, vyšnių, serbentų ar dar kokių pagal sezoną);
• cukraus pudros pyragaičiams pabarstyti (nebūtina).

Morengams baltymus su žiupsneliu druskos išplakti iki purių (bet dar ne standžių) putų. Dėti po šaukštą cukraus ir vis gerai išplakti. Gaunasi labai standi, blizgi masė. Berti vanilės, kukurūzų krakmolą, pilti vyno actą ir gerai viską išmaišyti (aš tiesiog dar paplaku kombainu).

Orkaitę įkaitinti iki 180° C. Ant kepimo popieriumi išklotos skardos nusibrėžti 10 cm apskritimus ir šaukštu kraunant baltymų masę formuoti pyragaičius su aukštesniais kraštais (kad būtų kur dėti plaktą grietinėlę). Šauti į orkaitę ir, temperatūrą sumažinus iki 150° C kepti 30 min. Tada išjungti ir dar 30 min. laikyti orkaitėje. Ištraukti ir atvėsinti (palieku orkaitėje, kol visai atšąla).

Grietinėlę išplakti iki standumo, šauktu ar konditerinio maišelio pagalba krauti ant morengų, dėlioti uogas, pabarstyti cukraus pudra. Skanaus!

REZULTATAS

Desertinis varškės sūris

PRIEŠISTORĖ

Kiekvieną kartą parduotuvėje užkliuvus akiai už desertinio sūrio, pagalvoju, kad visai gal norėčiau, bet tuoj dar trupučiuką pagalvoju, kad namuose pasidarytas bus skanesnis. Tik aišku, reikia gerą receptą susirasti. Į akiratį buvo papuolęs iš ragauk.lt, bet rūgpienis nesužavėjo (ir tiesą sakant, vienas komentaras atbaidė - “skonis neįspūdingas”). Tai vietoj jo ir cukraus ėmiau pusę skardinės saldaus kondensuoto pieno, dar šaukštą aguonų įmaišiau - ir gaunasi super!

RECEPTAS

• 500 g kreminės varškės (naudojau “President”, bet galima ir iš šaldyto kefyro ar paprastą, bet gerai pertrintą su kokteiliniu mikseriu, blenderiu, kombainu, per sietelį ar dar kaip nors);
• 200 g (½ indelio) saldaus kondensuoto pieno;
• 200-250 g grietinės;
• 1 a. š. vanilinio cukraus;
• 1 v. š. aguonų (nebūtinai);
• 3 v. š. želatinos (+ vandens brinkinimui ~150 ml);
• 1 pakelio želė (arba 2 spalvų po pusę, arba 3 - po trečdalį).

Pirmiausia pasigaminti želė su šiek tiek mažiau vandens nei parašyta instrukcijoje (paprastai būna 0,5 l, tai pilu 400 ml). Sustingus susipjaustyti kubeliais.

Varškę sumaišyti su kondensuotu pienu, grietine, vaniliniu cukrumi, nuplikytomis aguonomis, išbrinkinta ir po to kaitinant ištirpdyta želatina. Gerai išsukti iki vientisos masės. Suberti želė kubelius, atsargiai išmaišyti ir krėsti į formą ar tiesiog į paprasto celofaninio maišelio kampą, kad suformuoti sūrį (sukrėtus varškės masę, maišelį užrišti, aišku). Kišti į šaldytuvą sustingimui (geriausia palikti per naktį). Skanaus!

REZULTATAS

Desertas "Žudynės ant sniego"

PRIEŠISTORĖ

Labai greitai pagaminamas desertas, labai paprastas, labai lengvas, labai skanus, labai intriguojančiu pavadinimu. Ir žiemiškas, ir kalėdiškas, ir gražus. Net ir helovyniškas vien dėl pavadinimo :) Labai gražios foto pas Žiupsnelį Druskos, kur ir aptikau šį receptą. Dar galutiniam pasiryžimui "žudynėms" YouTube susiradau ir pačios deserto autorės Nigellos Lawson filmuką Nigella Christmas Bites - Pomegranate Meringue Mountain. Morengų galima išsikepti ir patiems, nors parduotuvėse tikrai ne deficitas, bet savus naudoti gi smagiau. Tiesą pasakius, morengų gyvenime šiaip valgymui (žiauriai saldu...) nepirkčiau (nebent būtų su riešutais), bet kai reikia kokio deserto "ant speigo", tai morengai labai tinka - grietinėlė ir granatų rūgštelė tvarkingai paauklėja tą saldumą ir viskas ten susibalansuoja. Pirmą kartą gaminant viena dvejonė buvo dėl granato sėklyčių - ar nenervins bevalgant? Kadangi morengą vis tiek šiek tiek norisi pakramtyti, tai darniai ir tos sėklytės susikramto.

P. S. Vasarinis šio deserto variantas - vietoj granatų dedamos pjaustytos braškės ir turėsim garsiąją "Itono betvarkę".

RECEPTAS (5-6 porcijos)

• 1 didelis indelis (400-420 g) plakamosios grietinėlės;
• 200 g morengų (dažniausiai tiek naudoju Biržų duonos “Saldučių”, kurie yra su riešutais, o paprasti tradiciniai lengvesni ir pagal svorį gal reiktų mažiau);
• 2 dideli granatai.

Gerai atšaldytą grietinėlę išplakti, bet nereikia labai standžiai. Morengus sulaužyti (dalį galima pasilikti papuošimui) ir įmaišyti į grietinėlę. Granatą perpjauti pusiau ir laikant vaisių nupjautąja dalimi į dubenį, mediniu šaukštu ar mentele išdaužyti sėklytes (žr. nurodytą aukščiau filmuką ir bus viskas aišku). Sudėti į grietinėlę su morengais, dalį pasiliekant papuošimui. Išmaišyti ir krauti į desertinius indelius, puošti smulkintais morengais ir granato sėklytėm. Skanaus!

REZULTATAS