Moliūgų sklindžiai

PRIEŠISTORĖ

Šiemet pas mus trys didžiuliai moliūgai (ačiū rūpestingoms draugėms!). Užėjus moliūgmečiui, pirmiausia išsiverdam išsiilgtos sriubos, tada išsikepam varškės ir moliūgų apkepo, o tada prasideda dar neišbandytų dalykų degustacijos. Jei nėra kada realizuoti, o prapjautas moliūgas pradeda liūdėti - iškepu, sutrinu, nuvarvinu ir užšaldau. Bet dabar žinau, kad kai kitą kartą prapjausiu moliūgą, kepsiu ir moliūgų sklindžius iš Beatos laidos (nuo maždaug 14 min). Labai patiko. Ir su grybų padažu, ir su kastiniu, ir tiesiog su grietine. Tik pirmą kartą gaminant, kai užpyliau miltus karštu pienu, jau buvo apėmus neviltis, kad nieko gero čia nebus, nes tokia tirštybė... Ir po to sudėjus visa kita, reikia kantrybės, kad viskas gerai išsimaišytų (bandžiau ir su paprastais miltais - kažkiek sunkėliau sekėsi pasiekti vientisumą). Bet galutinis rezultatas labai džiugina - tikrai geras būdas realizuoti moliūgą.

RECEPTAS (kokiems keturiems)

• 400 g moliūgo (be žievės ir sėklų);
• 250 g pieno;
• 200 g pilno grūdo kvietinių miltų (naudojau "Spelta" miltus);
• 2 kiaušiniai (trynius atskirti nuo baltymų);
• 1 a. š. kmynų;
• žiupsnis druskos.

Moliūgą sutarkuoti morkų tarka (smulkesnė nei burokinė, bet ne bulvių). Pieną užkaitinti beveik iki virimo ir užpilti miltus. Išmaišyti (gaunasi labai tiršta, bet nieko - paskystės, kai bus sudėta visa kita). Sudėti tarkuotus moliūgus, kiaušinių trynius, kmynų, druskos. Vėl permaišyti. Baltymus išplakti iki putų (nelabai standžių). Įmaišyti į tešlą. Iškepti sklindžius. Skanaus!

REZULTATAS

Lietiniai su rikota

PRIEŠISTORĖ

Labai labai daug kartų gaminta. O su varške jau neatsimenu, kada valgiau, nors varškė man irgi labai patinka. Rikota lietiniuose - kaip kokia miesčionka, o varškė - kaimiškas variantas :) Kaimas - jauku, bet tas rikotos kremas... Skanumas neišpasakytas, kitas lygis :) Ir dar smagus atradimas - aguonos lietinių tešloje. Nebūtina, bet su jom įdomiau. Už idėjas ačiū Nidai.

RECEPTAS (6 lietiniai, kepti 26 cm skersmens keptuvėje)

Tešlai:

• 1 kiaušinis;
• žiupsnelis druskos;
• 125 ml pieno;
• 6 v. š. miltų;
• 2 v. š. aliejaus;
• 125 ml vandens (galima imti vien tik pieną arba vien tik vandenį);
• 1 v. š. aguonų (nebūtina, bet su jom smagiau).

Įdarui:

• 250 g (1 nedidelis indelis) rikotos;
• 1 v. š. rudojo cukraus;
• vanilės;
• žiupsnelis druskos;
• ½ citrinos nutarkuotos žievelės (nebūtina, bet skanu).

Lietinių tešlai kiaušinį išplakti su druska, ir puse stiklinės pieno (ar vandens). Dėti miltus, vėl gerai išplakti. Pilti aliejų, vėl paplakti. Supilti antrą pusę stiklinės vandens (ar pieno), dėti aguonas ir vėl išplakti. Turi gautis skysta, aliejaus tirštumo tešla.

Į nesvylančią įkaitintą keptuvę (galima pirmam blynui šiek tiek patepti riebalais) pilti samtelį tešlos ir paskirstyti ją kuo ploniau, pasukiojant keptuvę. Kepti ant vidutinio stiprumo ugnies. Po minutės kitos apversti blyną ir dar minutę pakepti.

Įdarui rikotą, cukrų, vanilę, druską ir nutarkuotą citrinos žievelę išmaišyti iki vientisumo.

Ant lietinio krauti šaukštą rikotos ir tolygiai paskirstyti po visą blyną nuo kraštelio paliekant 1 cm. Lietinį perlenkti per pusę ir tą pusę - dar per pusę. Įdarytus lietinius pašildyti, paskrudinti ant nedidelio kiekio sviesto (galima ir orkaitėje). Patiekti su trintom uogom ir/ar natūraliu jogurtu. Skanaus!

REZULTATAS

Šitie dar iš vasaros ir kai aguonų nebuvau atradus:

Cukinijų ir bulvių blynai su rūkyta lašiša

PRIEŠISTORĖ

Jau kaip man patinka šitie blynai... Kad ir kaip būčiau privalgius, kiekvieną kartą prisikaupia pilna burna seilių, vos tik pagalvoju apie juos. Galima apsieiti ir be lašišos, bet jau bus paprastesni blynai. Galima kepti ir vien tik iš cukinijų arba vien tik iš bulvių. Būtina nepamiršti kmynų, o varškė tokio lyg purumo, lengvumo prideda. Jau nebežinau, kiek kartų kepiau ir dar kepsiu kepsiu, ir visiems rekomenduosiu. Receptą sulipdžiau iš dviejų Beatos knygų (pirmosios "Beatos virtuvė" ir antrosios "Metai Beatos virtuvėje").

RECEPTAS (man gaunasi 12 blynų - užteka trims)

• ½ nedidelės cukinijos (~150 g);
• 2 bulvės;
• ½ svogūno;
• 150 g varškės;
• 2 kiaušiniai;
• 2 v. š. miltų;
• druskos; maltų juodųjų pipirų;
• kmynų; dž. raudonėlio; šviežių krapų;
• 100 g rūkytos lašišos;
• aliejaus kepimui.

Cukiniją ir nuskustas bulves sutarkuoti burokine ar ta smulkesne (bet ne bulvių) tarka. Svogūnus smulkiai supjaustyti ir dėti prie cukinijų su bulvėm. Krauti varškės, mušti kiaušinius, berti miltus, druską ir prieskonius bei gerai išmaišyti. Į įkaitintą keptuvę su aliejumi krauti po šaukštą blynų masės, dėlioti lašišos gabaliukų ir dar ant viršaus uždėti blynų masės tiek, kad užklotų lašišą. Leisti gerai pakepti, atsargiai apversti ir dar pakepti keletą minučių. Skanaus! Su grietine, aišku :)

REZULTATAS

Nesaldus lietinių tortas - su pievagrybiais ir šonine

PRIEŠISTORĖ

Blynų tortų epidemija užklydo ir pas mane. Jau pernai nusižiūrėjau Sezoninėje virtuvėje nesaldaus "torto" (gal greičiau vos ne lazanijos) idėją ir šiemet pagaliau įgyvendinau. Įsivaizduoju, kad su džiovintais grybais būtų dar skaniau. Šoninės galima atsisakyti, nu bet gi jei jau valgom per Užgavėnes, tai jau sočiai ir stipriai kaip reikiant :)

RECEPTAS (23 cm skersmens "tortas")

Lietiniams (man gavos lygiai 15):

• 4 kiaušiniai;
• ½ a. š. cukraus;
• ½ a. š. druskos;
• 50 g sviesto;
• 600 ml pieno;
• 250 g miltų (50 g galima keisti grikių miltais - labai skaniai kepant kvepia; naudojau kavamale maltus grikių dribsnius).

Įdarui:

• 500 g pievagrybių (pasilikti 3 grybus papuošimui);
• 200 g neriebios rūkytos šoninės (man labiau patinka karšto rūkymo);
• 2 svogūnai;
• sviesto ar aliejaus (jei šoninė visai neriebi);
• druskos;
• maltų juodųjų pipirų;
• dašių (man labai patinka jie su grybais) ar čiobrelių.

Bešamelio padažui:

• 50 g sviesto;
• 2 v. š. miltų (originale 4 v. š., bet ir su 2 jau tirštas padažas gaunasi);
• 500 ml pieno;
• druskos;
• maltų juodųjų pipirų;
• malto muskato riešuto (man jis nelabai...);
• 150 g fermentinio sūrio (labai tiktų čederio, bet turėjau tik "Džiugo" ir paprasto "Svalios", tai pamaišiau).

Lietiniams kiaušinius išplakti su cukrumi ir druska. Pilti pravėsusį tirpintą sviestą, šiek tiek pieno, gerai išplakti ir suberti miltus. Vėl gerai išplakti, supilti likusį pieną ir vėl išplakti. Palikti pusvalandžiui išbrinkti. Iškepti lietinius (mano keptuvė 26 cm skersmens, bet tortas kuo puikiausiai po to formavosi 23 cm skersmens tortinėje).
Įdarui pievagrybius, šoninę, svogūnus smulkiai supjaustyti. Pirmiausia pakepinti šoninę, kad išsiskirtų visi riebaliukai. Jei jų gaunasi mažokai, įpilti dar šiek tiek aliejaus ar įdėti sviesto ir šalia šoninės berti svogūnus. Gerai apkepinti. Tada suversti pievagrybius ir pakepinti, kol išsiskirs jų sultys, paskaninti druska, pipirais, dašiais ar čiobreliais. Dar apie 10 min. patroškinti.
Baltajam padažui sviestą ištirpinti, dėti porą šaukštų miltų ir gerai ištrinti iki vientisos košelės. Tada po truputį pilti pieną ir intensyviai šluotele maišyti, kad nesušoktų į gumuliukus. Paskaninti druska, pipirais, muskatu ir užvirinti. Gaunasi gan tirštas padažas.
Fromuojamas tortas. Formos dugną atsegamais kraštais iškloti kepimo popieriumi, tiesti vieną lietinį, paskirstyti šaukštą įdaro (gali atrodyti, kad mažai, bet bendroj masėj visko labai pakanka) ir po du nepilnus šaukštus padažo, barstyti tarkuoto sūrio (įdaro dėjau po du šaukštus ir kas antrą blyną), vėl tiesti lietinį ir taip iki viršaus. Ant viršaus galima įdaro nedėti, gausiai pabarstyti sūriu, šiek tiek džiovinto čiobrelio, išdėlioti pievagrybių riekeles. Kepti 180 °C apie 20-30 min. Valgyti šiltą su grietine ar dar papildomai išsivirtu baltuoju padažu. Skanaus!

REZULTATAS