Obuolienė su bananais

PRIEŠISTORĖ

Jau senokai negaliu žiūrėti į obuolienes, nes pas mamą lentynose tik obuolienės, obuolių kompotai, obuolių sultys ir dar vyšnių uogienės bei kompotai, ačiū dievui ir mamai. Bet dėl sportinio intereso, atsiradus dviems maišams obuolių (ačiū vėl Loretai ir tetai Sigitai), be dviejų rūšių čatnių (su pomidorais ir su tamsiuoju cukrumi), užsimaniau turėti ir obuolienės. Įvairumo dėlei - su bananais. Nu labai skani obuolienė (ačiū Jurgitai iš Duonos ir žaidimų). Iki šiol esu ragavusi tik braškių uogienę su bananais - patiko. Bet su obuoliais man dar skaniau.

RECEPTAS (~1 l)

• 1 kg obuolių (jau paruoštų kubeliais);
• 3 bananai;
• 300 g cukraus;
• 2 v. š. vanilinio cukraus (galima ir mažiau...);
• ½ citrinos sulčių.

Obuolius ir griežinėliais pjaustytus bananus užpilti cukrumi, vaniliniu cukrumi ir citrinos sultimis. Užvirinti ir virti pusvalandį (jei norisi vientisumo - šiek tiek ilgėliau) vis pamaišant. Supilstyti į paruoštus stiklainius, sandariai uždaryti ir laukti žiemos. Skanaus!

REZULTATAS

Aviečių sirupas

PRIEŠISTORĖ

Šviežių lietuviškų aviečių reikėjo ieškoti dar iki šalnų, ir receptas tada būtų labiau į temą, bet yra kaip yra, tik dabar sugebėjau parašyti įrašiuką. Tačiau ir šaldytos avietės tinka, jei netyčia dingsta elektra ir šaldiklis nebešaldo ar tiesiog prisireikia vietos jame ir aukojamos avietės :) Uogienė man labai patinka, bet sėklytės kartais nervina. O ant ledų man norisi sirupo. Ir į arbatą man norisi sirupo. Ir į šampaną man norisi sirupo :) Net į salotų užpilus man norisi aviečių sirupo. Taigi - aviečių sirupas visiems gyvenimo atvejams...

RECEPTAS

• 500 g aviečių;
• 2 st. (500 ml) vandens;
• 2 st. (400 g) cukraus.

Vandenį su cukrumi užvirinti ir virti ant nedidelės ugnies pusvalandį. Tada sudėti avietes, pavirti dar pusvalandį. Tada pertrinti per sietelį ir dar kartą užvirinti. Supilstyti į paruoštus buteliukus ar stiklainius ir užsukti (dėl visa ko laikau šaldytuve). Skanaus!

REZULTATAS

Putinų sultys su medumi

PRIEŠISTORĖ

Ruošiamės žiemai, stiprinam imunitetą, tikim, kad sirgsim mažiau nesirgsim. O putinų sultys tam labai padeda. Pernai buvom gavę putinų sulčių, paruoštų su cukrumi (ačiū Loretai). Kvapas putinų savotiškas, bet į arbatą gerai. Šiemet pati gavau uogų (ačiū tetai Sigitai ir Vitalija, ne tetai :)) ir pabandžiau, kaip internetas rekomenduoja, su medumi proporcijomis 2:1 (kiek gramais sulčių, tiek medaus perpus mažiau, nors visur internete siūlo kaip ir atvirkščiai, bet man nelabai logiška imti dvigubai daugiau medaus nei sulčių - tai bus medus su sultimis, o ne sultys su medumi...). Toks skystas sirupiukas gaunasi. Super. Tiesiog į šiltą vandenuką 2-3 šaukštai tų sulčių ir geras gėrimukas. Arba ir į arbatą tinka. Nors mums skanu ir taip, tiesiog kaip kokius vitaminus šaukštais gerti :) Sako, kad specifinio kvapo nelieka ir sultys būna saldesnės uogas skinant po pirmųjų šalnų. O jau gydomųjų savybių... Trumpas konspektas (plačiau ir ne tik apie jų sultis - 15min.lt):
* Putino uogose yra cukraus, organinių rūgščių, pektinų, rauginių medžiagų, karotino, vitaminų C ir P; beje, vitamino C jose daugiau (iki 70%) negu visuose citrusuose.
* Paprastųjų putinų uogų sultys skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, lengvina atsikosėjimą, turi uždegimą malšinantį, raminantį ir imunitetą stimuliuojantį poveikį. Jas rekomenduojama vartoti peršalus, susirgus gripu, bronchitu, plaučių uždegimu, angina, viršutinių kvėpavimo takų kataru, užkimus.
* Paprastųjų putinų uogų sultys išvaro iš organizmo skysčių perteklių, o tai lemia efektyvesnį kūno svorio mažėjimą.
* Putinų sultis rekomenduojama gerti esant dantenų uždegimui, sergant tuberkulioze, viduriuojant.
* Jei gausiai išbėrė veido odą, gerkite putinų uogų sulčių. Taip pat, sultimis tepami spuogai, pigmentinės dėmės.
* Jei staiga pradėjo skaudėti galvą, išgerkite putinų uogų sulčių, jos padės geriau nei vaistai.
* Turintiems aukštą kraujo spaudimą patariama 3 kartus per dieną gerti po ketvirtadalį stiklinės putinų uogų sulčių. Geriant sultis sustiprės širdis, centrinė nervų sistema, kepenų darbas.
* Manoma, kad šis mišinys apsaugoja nuo vėžio ir stabdo vėžinių ląstelių augimą.
* Esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opai, uogos ir jų sultys padeda užgyti opai, malšina skausmą, lengvina spazmus.
* Gastritą patariama gydyti ir putino uogų sultimis su medumi.

RECEPTAS (apie 1 l)

• 1 kg putino uogų;
• 300 g medaus.

Uogas nuskabyti nuo kotelių ir pertrinti per sietelį ar su sulčiaspaude išspausti sultis (man gavosi apie 650 g). Į sultis sudėti medų, pakaitinti iki virimo ir supilstyti į paruoštus stiklainius ar butelius. Galima gerti pilant į arbatą 2-3 šaukštus 3-4 kartus per dieną. Skanaus!

REZULTATAS

Naminė pomidorų pasta

PRIEŠISTORĖ

Nežinau, ar labai apsimoka vargti, bet labai smagu pabandyti namuose pasigaminti tai, kas bent jau man iš pirmo žvilgsnio yra labai sunkus ir varginantis darbas. Iš tikrųjų, kantrybės tai reikia, bet kadangi bandžiau iš nedidelio kiekio pomidorų, viskas gavosi gan greit. Aišku, reikia imti gerai prisirpusius (netgi persirpusius), daug saulės mačiusius, geriau - miltingesnius, su mažiau sulčių (kad procesas vyktų greičiau) pomidorus. Plačiau ir su vaizdinėm priemonėm galima paskaityti paspaudus šitą nuorodą. Galimi trys būdai: "kepant" orkaitėje, ir verdant, ir po to baigiant orkaitėje arba tik verdant ant viryklės. Viriau, ir viskas gavosi kuo puikiausiai su nedideliu kiekiu. Iki raudonų plytų spalvos gal kiek trūko kantrybės, bet skonis gavosi tikrai vis tiek labai ryškiai pomidoriškas.

P. S. Pomidorų pastą naudoju tokiuose receptuose:
Piemenų pyragas;
Čili sriuba;
Vištiena egzotiškai;
Lazanija;
ir visur kitur, kur reikia pomidoriškumo.

RECEPTAS (2-3 stiklinės)

• 2 kg labai gerai prisirpusių pomidorų;
• 1 a. š. druskos;
• ½ st. alyvuogių aliejaus (ir dar plius užpilti ant viršaus, kas nėra būtina, jei stiklainėliai su pasta pasterizuojami).

Pomidorus nuplauti, nuskabyti kotelius, supjaustyti stambiai į kelias dalis. Užvirinti ir maišant pavirti porą minučių, kad šiek tiek suminkštėtų. Tada pertrinti per sietelį, kad neliktų sėklų ir odelių. Jei tyrė labai vandeninga, skysta, patartina ją palaikyti kelias valandas, o geriausia per naktį, ir susidariusį viršuje skystį nupilti (nupylinėjau per marlę dėl visa ko). Toliau galimi trys būdai:

I būdas:

Tyrę supilti į didelį kepimo indą ir kišti į 150° C temperatūros orkaitę 3 valandoms vis permaišant maždaug kas pusvalandį. Tyrei sumažėjus iki dviejų trečdalių ar net pusės, sumažinti temperatūrą iki 120° C. Vis permaišant "kepti" dar 2-3 valandas, kol gausis tiršta, blizgi, raudonų plytų spalvos pasta.

II būdas:

Vis pamaišant, ant labai mažos ugnies virti puode, iki kol liks du trečdaliai ar tik pusė (jei pomidorai vandeningi) tyrės. Tada baigti gaminti orkaitėje, kol gausis sodri, tiršta pasta.

III būdas:

Virti kelias valandas (laikas priklauso nuo pomidorų vandeningumo) ant labai mažos ugnies, kol gausis sodri, tiršta pasta. Kad neprisviltų, geriau imti puodą storu dugnu ir, aišku, nepamiršti vis pamaišyti. Laisvai galima gaminti ir su pertraukom.

Užbaigimui galimi du būdai:

I būdas:

Supilstyti į mažus indelius, paliekant 1 cm užpilti alyvuogių aliejumi. Užsukti dangteliais ir galima laikyti šaldytuve kelis mėnesius. Jei planuojama sunaudoti ne visą indelį pastos, pastą kabinti su labai švariu šaukštu. Po to vėl viršų papildyti iki 1 cm aliejaus.

II būdas:

Supilstyti pastą į nedidelius stiklainėlius paliekant 1 cm nuo viršaus. Su plonu peiliuku ar mediniu pagaliuku pamaišyti, kad liktų kuo mažiau oro burbuliukų. Stiklainėlius pridengti steriliais dangteliais ir statyti į puodą (kad viskas vyktų garantuotai ir stiklainiai netrūktų, reiktų įkloti minkštą audinį) su stiklainių šiltumo vandeniu, kurio turi būti beveik iki stiklainėlių viršaus (bet kad virdamas nepatektų į stiklainius su pasta). Užvirinti ir kaitinti 15 min. (jei stiklainiai iki 0,5 l). Ištraukus, sandariai uždaryti. Taip galima laikyti iki metų. Pradarius laikyti šaldytuve ir sunaudoti kuo greičiau.

Skanaus!

REZULTATAS

Sausainiai "Gėlių puokštė"

PRIEŠISTORĖ

Nuostabi idėja, jei bijotės, kad gėlės nuvys pakeliui pas kokį solenizantą. Nors ir tokių nevystančių "gėlių" tyko įvairūs pavojai, kaip būti tiesiog suvalgytoms... :) Idėją pamėtėjo FB, bet va kas konkrečiai... Sausainių receptas šiek tiek adaptuotas, bet pagrindas - iš knygos "Beatos virtuvė". Žodžiu, ne tai svarbiausia. Svarbiausia: miela teta Sigita, dar kartą su gražiu jubiliejumi!!! :*

RECEPTAS (apie 70 sausainukų)

• 300 g miltų;
• 1 a. š. kepimo miltelių;
• 150 g sviesto (tinka ir margarinas kepiniams);
• 100 g cukraus;
• vanilinio cukraus;
• 1 trynys;
• vandens ar pieno (labai nedaug, keli šaukštai, tik kad viskas suliptų, jei kiaušinio neužteks).

Papuošimams:

• medinių pagaliukų;
• 1 baltymas;
• ~150 g cukraus pudros;
• žiupsnelis citrinos rūgštelės;
• įvairių pabarstukų.

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais. Sviestą sutarkuoti burokine tarka vis padažant į miltus. Sumaišyti su miltais, šiek tiek patrinant tarp pirštų, kad gautųsi trupiniai. Įmaišyti cukrų, vanilinį cukrų. Dėti trynį, pilti porą šaukštų skysčio ir viską pabandyti suminkyti į gumulą, tik kuo greičiau, kad sviestas labai nesušiltų. Jei nelimpa į krūvą, pilti dar šiek tiek skysčio. Tešlos rutulį dėti į maišelį ar suvynioti į maistinę plėvelę ir palikti šaldytuve pusvalandžiui.

Tada iškočioti iki maždaug pusės cm storio, spausti gėlytes ar drugelius, dėti į kepimo popieriumi ištiestą skardą, įsmeigti po pagaliuką ir kepti 180° C temperatūros orkaitėje apie 10 min. Visiškai atvėsinti.

Glajui baltymą paplakti šakute. Dėti cukraus pudros ir vis išmaišyti. Turi gautis gan tiršta masė, netekanti. Paskaninti rūgštele. Teplioti ant sausainių ir iškart puošti pabarstukais, nes glajus gan greitai kietėja. Skanaus!

REZULTATAS

Marinuotas varškės sūris

PRIEŠISTORĖ

Tikrai labai skaniai gaunasi. Skubėkit, kol dar yra šviežių lietuviškų daržovių, nes su jomis man šis marinuotas, visas prisičesnakinęs sūris (česnako nebūtina, pridėjau nuo savęs) skaniausiai valgėsi. Aišku, skanu ir tiesiog ant kokios šviežios duonos užsimesti - nuostabus užkandis. Galybė maisto blogerių jau išbandė (o labai vaizdingai paskleidė turbūt Eglė iš Žaidimų aikštelės) ir tai tik įrodo, kad pabandyti verta ir Jums.

RECEPTAS

• 1 vidutinio (300-400 g) dydžio varškės sūris (kuo riebesnis, tuos skaniau :));
• 1 l vandens;
• 3 v. š. druskos;
• 2-3 skiltelės česnako (nebūtina, bet man labai skanu);
• kelių šakelių šviežių čiobrelių (puikiai tinka ir džiovinti);
• 1-2 v. š. rožinių pipirų (nebūtina, bet labai gražu);
• ypač tyro alyvuogių aliejaus (užpylimui).

Sūrį supjaustyti kubeliais. Druską ištirpdyti vandenyje - gaunasi sūrymas, į kurį sudėti sūrio kubelius ir palikti parai (laikiau šaldytuve). Tada sūrymą nupilti, sūrį sluoksniuoti stiklainėlyje su spaustu česnaku, čiobreliais ir rožiniais pipirais. Viską užpilti alyvuogių aliejumi ir uždengti. Palaikyti dar bent 2-3 paras. Skanaus!

REZULTATAS

Salotos su kepta lašiša iš "Maximos" salotų gaminimo čempionato

PRIEŠISTORĖ

Taip jau laimingai ir lengvai nutiko, kad man teko garbė sudalyvauti "Maximos" organizuoto salotų gaminimo čempionate. Į finalą, vykusį vakar Vilniaus Akropolio "Maximoje" (trumpas filmukas apie tai čia), buvau pakviesta su dar keturiais salotų mėgėjais (tarp jų - Indrė iš Gėrimų ir patiekalų magijos ir Berta iš Cukrinio avinėlio), kurių receptai su nuotraukomis, "kabinti" ant "Maximos" Facebook'o sienos, patraukė organizatorių dėmesį. Taikiau su salotom iš keptų burokėlių su apelsinais ir brokolių su obuoliais bei džiovintom spanguolėm. Pataikiau! Tai tikslas kaip ir pasiektas - paskutinę mielos ponios Beatos knygą "Beatos virtuvė: daugiau daržovių" gavau! Su autografu ir palinkėjimais, aišku :) O toliau sekė atrakcija... Smagiai nuvažiavom, smagiai sudalyvavom (kam įdomu, išsamiau galima pasiskaityti va čia), ne kai kas mano vežta smagiai laimėjo (dideliausi sveikinimai dar kartą) ir dovanotom daržovėm apsikrovusios smagiai pargrįžom. Be laimėtos knygos ir krepšelio daržovių, parsivežiau dar ir naują salotų receptą (tiksliau - idėją, nes tikslios dalys nežinomos :)). LABAI LABAI AČIŪ "Maximos" maisto gamybos meistrei mielai poniai Nijolei už pagalbą sutveriant ką nors įdomaus ir skaniai valgomo salotų su lašiša formoje :)

RECEPTAS

Keptai lašišai:

• lašišos filė;
• druskos;
• pipirų;
• aliejaus;
• česnako.

Įdarytoms alyvuogėms:

• juodųjų alyvuogių (pageidautina, kuo didesnių, kad būtų patogiau įdaryti);
• sūrio su mėlynuoju pelėsiu;
• saulėje džiovintų pomidorų (labai skanius galima ir patiems išsidžiovinti orkaitėje - išbandžiau);
• šviežiai spaustų citrinos sulčių;
• aliejaus (galima imti nuo džiovintų pomidorų).

Užpilui:

• šviežiai spaustų citrinos sulčių;
• aliejaus nuo džiovintų pomidorų;
• druskos;
• medaus (tąkart nedėjom, bet kitąkart dėčiau).

Ir dar:

• įvairių salotų ("Iceberg"/"Ledkalnio", garbanotosios, gražgarstės, jauni burokėlių lapeliai, salotinės sultenės);
• pomidoriukų;
• šviežių bazilikų;
• citrinos griežinėlių (papuošimui).

Lašišos filė supjaustyti griežinėliais/pjausniukais, apibarstyti druska ir pipirais. Aliejuje gerai pakepinti smulkintą česnaką, kiaurasamčiu ar dar kuo jį išgriebti ir tada tame česnakiniame aliejuje iškepti lašišą (kaip žinia, iškepa labai greitai). Atvėsinti.

Alyvuogių įdarui sūrį sutrupinti, džiovintus pomidorus pasmulkinti, įspausti citrinos sulčių, įpilti aliejaus ir viską sutrinti/sublenderiuoti iki gan tirštos košelės. Alyvuoges pjauti per pusę ir užtepti įdaro.

Užpilui viską gerai suplakti.

Salotas (stambesnes paplėšyti), per pusę perpjautus pomidoriukus, smulkintus bazilikus, pašlaksčius užpilu, lengvai permaišyti. Ant viršaus krauti trupintą/išskirstytą gabaliukais keptą lašišą, įdarytas alyvuoges ir citrinų griežinėlius. Skanaus!

REZULTATAS (foto - organizatorių)

Salotos su keptais persikais ir halloumi sūriu

PRIEŠISTORĖ

Kai tik pamačiau šitas salotas Indrės bloge, man mirtinai prisireikė to halloumi sūrio... Aišku, mūsų kaime jo ir su žiburiu nerasi, bet Kaunas manęs nenuvylė :) Halloumi radau, bet kaip bebūtų keista - anei abrikosų, anei nektarinų, vien tik persikai tuo metu krūvom sukrauti buvo. Bet tai skirtimas minimalus... Labai tikėjau šitomis salotomi. Jau nebežinau, kiek kartų valgiau ir dar daug daug kartų valgysiu ir kitus vaišinsiu - labai man patiko, tokios neeilinės. O sūris man priminė kažkada seniai seniai mamos keptuvėje pakepintą saldaus pieno sūrį - reiks ir su tokiu pabandyti. Aišku, idealiausia ir gražiausia būtų kepti kepsninėje ar ant kokiu nors grotelių po griliu orkaitėje, bet man labai skanu ir keptuvėje.

RECEPTAS (dviems)

• 200 g halloumi sūrio;
• 2 persikai (arba abrikosai ir nektarinai);
• sauja gražgarsčių;
• keli lapeliai šviežių mėtų;
• medaus;
• alyvuogių aliejaus;
• citrinos sulčių;
• juodojo sezamo sėklų (nebūtinai).

Halloumi sūrį ir persikus supjaustyti riekelėmis. Persikus apkepti kepsininėje (man buvo gerai ir keptuvėje), kad šiek tiek suminkštėtų. Apšlakstyti medumi. Išdėlioti ant gražgarsčių. Apkepti sūrį, dėlioti ant persikų. Apibarstyti smulkintom mėtom, sezamo sėklom, pašlakstyti alyvuogių aliejumi ir citrinos sultimis. Skanaus!

REZULTATAS

Aronijų ir vyšnių lapų sirupas

PRIEŠISTORĖ

Aronijos man - iš vaikystės prisiminimų. Augo kieme palei tvorą. Atsimenu ir jų skonį, ir tą įdomų, lyg šiek tiek traukiantį pojūtį burnoj, ir gražią spalvą kompotuose. Gaila, kažkodėl jau seniai nebeauga. Išėjo iš mados... Nepelnytai, nes turi laaabai daug naudingų dalykų (Delfis net skambiai juoduoju rudens auksu pavadino): karoteno, vitaminų: B1, B2, B6, C, E, K, PP, ir ypatingai daug vitamino P, taip pat mikroelementų: kobalto, boro, molibdeno, vario, fluoro. Aronijų vaisių minkštime yra mangano ir geležies, o jodo – 2-3 kartus daugiau negu kituose vaisiuose ir uogose. Aronijose yra ir su vėžiu kovojančių antioksidantų. Šių uogų ir jų sulčių siūloma vartoti profilaktiškai, sergant ateroskleroze, hipertonija. Aronijos naudojamos gydant diabetą, mažakraujystę, skydliaukės, inkstų, kepenų, tulžies pūslės ligas. O Amerikos indėnai aronijas laiko geriausiu afrodiziaku... Taip pat jos turi daug kraujo krešumą didinančių medžiagų, todėl reiktų atsargiai vartoti tiems, kas turi kokių su tuo susijusių problemų. Nepatartina ir turint padidėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą, sergant opalige.

Ir vat ėmiau ir nusipirkau dėžutę nostalgijos (net nustebau pamačius, kad yra pirkti) :) Norėjau kaip nors pasidaryti, kad būtų kuo grynesnis aronijų skonis. Išsirinkau sirupo receptuką iš gražiojo Neringos blogo. Galvojau, kad vyšnių lapai permuš (beje, galima ir juodųjų serbentų lapus naudoti), bet nepermušė (gal kad lapai jau rudeniniai) - labai "aroniškas" sirupas. Ir gėrimukas skanus gaunasi.

RECEPTAS

• 300 g aronijų;
• 100 vyšnių lapų (aišku, įdomiai, kad vienetais, bet ar taip, ar taip lapai po vieną paprastai skinami, tai nesunku ir paskaičiuoti, o jei ne, tai turėtų būti apie 50 g);
• 1 l vandens;
• 1 kg cukraus;
• 1 a. š. citrinos rūgštelės (pyliau šviežių citrinos sulčių).

Aronijas ir vyšnių lapus pavirti nurodytame kiekyje vandens 20-25 min. Nukošti. Uogas išspausti (sudėjau į merliuką, sutryniau bulvių grūstuve ir dar rankom pagręžiau) ir sultis supilti į nuovirą. Suberti cukrų, citrinos rūgštelę ir pavirti, kol cukrus ištirps. Supilstyti į iškaitintus buteliukus, sandariai užsukti, atvėsinti. Laikyti vėsiai. Skanaus!

REZULTATAS

Persikų džemas su medumi

PRIEŠISTORĖ

Pavyko nusipirkti tikrai labai skanių, prisirpusių, saldžių persikų. Tai ir džemas labai skanus. Gal net skanesnis nei abrikosų (nors abrikosų konsistencija buvo labiau džeminė - matyt, padeda tas laikymas su cukrumi per naktį). Bet duotų kas paragauti iškart abrikosų ir persikų džemo, tai kažin, ar atskirčiau. Nors persikai gal tokie išraiškingesni... Žiemą vis prisireikia kokiems pyragams tai vieno, tai kito džemo - nu ir išsiviriau abiejų, nepamaišys :) Iš tikro mąsčiau virti persikų "sviestą", kaip kad viriau iš slyvų (tik be kardamono), bet visgi susigundžiau paragauti džemo, virto su medumi, ko niekad anksčiau nedariau. Saldu. Persikai patys saldūs pasitaikė, tai kitą kartą bandysiu dar ir tą "sviestą". O recepto idėja - vėl iš "Kaupiame atsargas" knygos.

RECEPTAS (gaunasi apie 500 ml)

• 500 g persikų;
• 200 g cukraus;
• 100 g medaus;
• 25 ml šviesaus romo (nebūtina).

Persikus perpjauti per pusę, išimti kauliukus (aš ir odeles nulupau, bet nebūtina). Vaisius sumalti mėsmale (arba kokias 15 min. pavirus sublenderiuoti ir toliau virti), užpilti cukrumi, medumi, romu ir virti ant mažos ugnies vis pamaišant iki norimo tirštumo (man kantrybės užteko tik 40 min.). Karštą džemą supilstyti į iškaitintus stiklainius, sandariai užsukti, apversti, šiltai apkloti ir palikti visiškai ataušti. Išnešti į rūsį ir laukti žiemos :) Skanaus!

REZULTATAS