Marinuotos keptos paprikos

PRIEŠISTORĖ

Dedikuojama mielai mano dukterėčiai Sandrai - ačiū už 15 kg paprikų :D
Labai man šitos paprikos patiko, jau antrus metus iš eilės darausi (iš knygos "Metai Beatos virtuvėje"). Užsimanot ko nors pikantiško arba užgriūna kokie nelaukti svečiai su buteliu vyno, tai tiesiog užsidedant ant kokios čiabatos ar bagetės tokį marinuotą keptos paprikėlės gabaliuką ir ko čia labai daugiau norėti. O jei tikrai daugiau imasi norėti, tai toje pačioje knygoje yra apalpimo verti cukinijų suktinukai su tokiomis paprikomis ir ožkos sūriu bei karamelizuotais graikiniais riešutais (reiks būtinai kada nors įamžinti ir čia įsikelti - labai jau dažnai prireikia detalaus recepto...).

Dėl išsilaikymo. Pernai visą laiką laikiau šaldytuve, tai man viskas ok, o vat draugei neišsilaikė - padarė prielaidą, kad per daug prikišo į stiklainius, o aš iš pusės normos buvau sukišus į vieną 0,65 l stiklainėlį. Šiemet ne iš karto dėjau į šaldytuvą, iš visos normos paprikomis užpildžiau 4 puslitriukus ketvirtadalį paliekant vietos (ir užpyliau iki viršaus marinatu, aišku), tai vienas indelis poros savaičių neišgyveno, visus kitus dėl visa ko įkišau į šaldytuvą. Tai gal visgi reiktų puslitriukus pasterizuoti 15 min. Bet nepaisant viso to, vis tiek kitais metais darysiu :)

RECEPTAS (4-5 puslitriukai)

• 2 kg paprikų (man tilpo į vieną skardą);

Marinatui:

• 500 ml vandens;
• 220 ml baltojo vyno acto (su 9% tokio kiekio būna aštroka, tai reiktų skiesti arba mažiau pilti);
• 2 v. š. cukraus;
• 1 v. š. druskos;
• 10 kvapniųjų pipirų;
• 4 skiltelės česnako;
• 2 lauro lapai;
• 250 ml aliejaus.

Paprikas nuplauti ir sudėti į skardą. 200° C orkaitėje kepti 30 min., tada sumažinti iki 180° C ir dar kepti 10 min. Tada ištraukti, sukrauti į kokį dubenį ar puodą ir sandariai uždaryti ar uždengti maistine plėvele ir kokias 10 min. palaikyti, kad pašustų ir odelė lengviau nusiimtų. Išimti kotelius, išvalyti sėklas, supjaustyti į keturias dalis (galima ir nepjaustyti, bet prieš paruošiant kokį užkandį, būna mažiau terlionės) ir nulupti odeles (man šita dalis yra tikra kankynė, bet vis tiek kankinuos, nes rezultatas labai patinka).

Marinatui viską, išskyrus aliejų, užvirinti ir kelias minutes pavirti. Supilti aliejų ir dar keletą minučių pavirti.

Paprikas dėti į iškaitintus stiklainius, užpilti karštu marinatu ir užsukti. Skanaus!

P. S. Knygoje "Kaupiame atsargas" siūlo marinuotų keptų paprikų receptą, kur paprikas apkepa tiesiog keptuvėje aliejuje, marinuoja neluptas, pila tik 50 ml acto (kaip suprantu 9%), 200 ml aliejaus, o vandens, druskos ir cukraus - tiek pat, kiek ir šitame recepte. Gal reiks ir taip pabandyt.

REZULTATAS

Vyšnių likeris

PRIEŠISTORĖ

Taip jau nutiko, kad kažkokiu nesuprantamu būdu šaldiklyje sugebėjo užsilikti šaldytų rabarbarų ir vyšnių. Įvyko jų sėkminga realizacija. Iš rabarbarų - sirupas (dar neragavau, bet verdant rabarbarai labai kvepėjo), o iš vyšnių - likeriukas... Liepos 17 užpyliau, rugpjūčio 26 ragavom - super!!! Kas ragavo - visi alpo :) Ne per stiprus, maloniai saldus ir laaabai vyšninis. Jei jau iš šaldytų taip nerealiai skaniai gavosi, tai kaip būtų buvę su šviežiom? Bent jau dabar atrodo, kad skaniau jau negali būti. Reiks kitąmet specialiai vienu metu daryti su šaldytom ir su šviežiom - tik taip galima įsitikinti, ar yra skirtumas. Bet juodųjų serbentų likeriukas man nenurungiamas, kai visi kiti užkietėję vyšnių fanai su tuo nenorėjo sutikti...

RECEPTAS

• 600 g vyšnių be kauliukų (naudojau šaldytas);
• 300 g cukraus;
• 300 g degtinės (kad užpylus vyšnias ir pakračius, būtų visiškai apsemta).

Viską sumaišyti dideliame stiklainyje (pvz., 1,5 l - skaičiau, kad turi likti maždaug ketvirtadalis vietos pakratymams). Karts nuo karto pakratant, laikyti 5 savaites šiltoje vietoje (ant palangės) (po 1 savaitės perdėjau į verandos spintelę, nes kažkur perskaičiau, kad saulės spinduliai vitaminus žudo... Tai ir nežinau, kur iš tikrųjų reiktų laikyti). Skanaus!

REZULTATAS

Totoriška kiaušinienė

PRIEŠISTORĖ

Receptą pridedu prie "nostalgijos" skyrelio, nes tai patiekalas iš mano vaikystės skonių. Nežinau, ar tikrai totoriška ta kiaušinienė, bet mes taip vadinam :) Ir kai prieš porą dienų tete sumąstė, kad šiandien priešpiečius (ar vėlyvus pusryčius, kaip dabar madoj vadinti; nors būna, išsikepam ir vakarienei) gamins JIS (o tai jau yra ypatinga retenybė - galvojau, kad snigs :D), pamaniau, kad ženklas, jog reikia užsirašyti ir pačiai išbandyti, nes būna, kad nesugebu atsiminti elementarių dalykų (kažkaip ten taip viskas buvo labai paprasta ir skanu, bet kas ir kiek buvo dedama...). Valgėm su "Uspaskicho" marinuotais agurkėliais - labai skanu.

RECEPTAS (trims)

• 5-6 kiaušiniai (mama į jų plakinį dar pila šlakelį (gal 50 ml) pieno ir deda gerą šaukštą miltų; tete taip nedaro);
• 2 pomidorai;
• 1 didelis svogūnas;
• šalto rūkymo lašinukų ar šoninės (bent jau 100 g);
• druskos;
• maltų juodųjų pipirų (tete dar deda ir kvepiančiųjų);
• krapų (nebūtina).

Kiaušinius išplakti su druska ir pipirais (bei miltais ir pienu, jei norisi). Pomidorus supjaustyti skiltelėmis (galima prieš tai nublanširuoti, jei nepatinka odelės, bet pas mus visais laikais šitai kiaušinienei taip nebuvo daroma), svogūnus - pusžiedžiais (ar ketvirtžiedžiais), lašinukus - juostelėmis. Lašinukus pakepinti, kad išsiskirtų riebaliukai, sudėti svogūnus, apkepinti. Sudėti pomidorus ir troškinti, kol šie pasileis. Tada supilti kiaušinių plakinį ir maišant kepinti, kol kiaušinius sutrauks į kiaušinienę. Pabaigoje užbarstyti smulkintų krapų (nebūtina). Skanaus!

REZULTATAS

Plaktos grietinėlės, morengų ir uogų desertas "Itono betvarkė"

PRIEŠISTORĖ

Pats pačiausias desertas, kai reikia ko nors labai skanaus staigiai. Paprastesnis "Pavlovos" arba "Mini pavlovų" variantas. Tik trys indredientai. Paprasčiau ir skaniau nebūna :) Su braškėm ar avietėm - idealiai, bet tinka ir kitokios turimos šviežios uogos. Žiemai kalėdinis variantas - su granatais. Morengus, aišku, galima ir patiems išsikepti, bet "staigumo" jau nelieka, tačiau atsiranda "rankų darbo" didesnė vertė :)

Apie tokią idėją pirmą kartą perskaičiau Beatos bloge, o tikslų receptą dar kartą gražiai aprašė antroje savo knygoje "Metai Beatos virtuvėje".

RECEPTAS (3 porcijos)

• 250 g riebios grietinėlės;
• 100 g morengų (labai skanu su riešutais - "Biržų duona" kepa, vadinasi "Saldučiai");
• ~250 g uogų (braškių, aviečių ar pan.).

Grietinėlę išplakti iki standumo. Į ją stambiai patrupinti morengų (kelis pasilikti papuošimui), berti uogas (kelias pasilikti papuošimui) ir viską atsargiai permaišyti. Krauti į desertinius indelius, ant viršaus trupinti pasiliktus morengus, puošti uogomis ir iškart valgyti. Skanaus!

REZULTATAS

Juodųjų serbentų likeris

PRIEŠISTORĖ

Negaliu patikėti, bet ištvėriau neparagavus gerą mėnesį! Bet pasitaikė labai graži proga ir "apsiserbentinom" dvigubai - garbingai ragautas šitas likeriukas ir skaniai naikintas tortas "Juodasis serbentas". Su abiem labai pasisekė. Apie tortą jau pasakojau praeitame įraše, o serbentų likeris - nuostabiai skanus, pranoko visus lūkesčius. Neturėjau degtinės, pyliau "Starką", nieko gero nesitikėjau. Bet kaip skaniai ir maloniai geriasi... Ačiū Aguonėlei už receptą. Būtinai dar darysiu.

RECEPTAS

• 500 g juodųjų serbentų;
• 400 g rudojo stambiakristalio cukraus ("DanSukker" tik radau);
• 2 cm imbiero (supjaustyti riekelėmis);
• 700 ml degtinės (naudojau "Starką"; nors ir brendį daug kur siūlo).

Viską supilti į 2 l stiklainį ir laikyti tamsioje vėsioje vietoje bent 2 savaites karts nuo karto pakratant. Nukošti ir ragauti. Skanaus!

REZULTATAS

Tortas "Juodasis serbentas"

PRIEŠISTORĖ

Ne per seniausiai ne kai kieno buvo gimtadienis, tai pagaliau tortas gavosi idealiai taip, kaip norėjosi (tik iš trečio karto...). Prisiskaičiau Sonatinos bloge komentarų, kad biskvitai nelabai kokie gaunasi. Pati išbandžiau - nėra taip jau negerai, kaip ne kai kurie atsiliepė, bet gerumo tikrai jiems trūko. Tai šiek tiek pamodifikavau pagal save. Net ir užglaisčius šonus, kremo šiek tiek lieka (gal ketvirtadalis). Bet nėra to gero, kas neišeitų į dar geresnį - kitą dieną pasidarėm labai skanų desertą: avižiniai sausainiai (man labai patinka "Grany" - Norfoj perku), tas maskarponės-grietinėlės-virto kondensuoto pieno kremas, avietės ir pakepintos migdolų drožlės...

RECEPTAS (tortinė - 16 cm skersmens; 23 cm skersmens tortinei reikia visko dvigubai)

Biskvitams:

• 3 kiaušiniai;
• 3 v. š. cukraus;
• 30 g miltų;
• 30 g krakmolo;
• 30 g maltų riešutų (naudoju lazdyno);

Sirupui (viso neprireiks):

• 50 g vandens;
• 1 v. š. cukraus;
• 1 v. š. romo;

Kremui:

• 250 g maskarponės;
• 200 g (pusė skardinės) karamelizuoto (virto) kondensuoto pieno;
• 150 g riebios grietinėlės;

Ir dar:

• 6 v. š. tirštos juodųjų serbentų uogienės (geriau pertrintos, t. y. be sėklyčių ir odelių);

Papuošimui:

• kepintų migdolų drožlių;
• juodųjų serbentų;
• melisos lapelių.

Reikia išsikepti tris biskvitus. Galima kepti iš visų produktų ir visiškai atvėsinus pjaustyti į tris dalis (niekad nebandžiau, turbūt būtų gan sudėtinga, nes biskvitai labai minkšti gaunasi), bet lengviausia kepti tris atskirus biskvitus vis imant po trečdalį produktų.

Trynius atskirti nuo baltymų. Miltus, krakmolą ir maltus riešutus sumaišyti. Baltymus paplakti iki putų, suberti pusę cukraus ir labai gerai išplakti iki standžių putų (apvertus dubenį, jos niekur neturi norėti pabėgti). Kitą pusę cukraus pilti į trynius ir plakti, kol masė pabals ir jos ryškiai padaugės. Berti miltų mišinį, išmaišyti. Gaunasi tiršta masė. Į ją dėti trečdalį baltymų masės, išmaišyti, kad kiek palengvėtų tešla. Tada atsargiai įmaišyti ir likusius baltymus. Kepimo formą ištiesti kepimo popieriumi (tiesiu tik dugną), pilti tešlą. Orkaitę įkaitinti iki 180° C temperatūros. Kepant per tris kartus, vienas biskvitas iškepa per 15-20 min. (bet reikia stebėti, kaip kieno orkaitė elgiasi...), o visai porcijai gali prireikti ir valandos (tikrinti mediniu pagaliuku). Iškepusius biskvitus visiškai ataušinti.

Sirupui vandenį užvirinti su cukrumi. Atvėsinti. Įpilti romo, išmaišyti.

Kremui maskarponę išplakti su virtu kondensuotu pienu. Grietinėlę išplakti iki standumo ir atsargiai įmaišyti į kremą.

Konstruoti tortą: imti vieną biskvitą, dėti į torto formą (atsegamais kraštais), labai nedaug sulaistyti sirupu (patepti teptuku vos vos), tada paskirstyti porą šaukštų uogienės, tada krauti 3-4 gerus šaukštus kremo, vėl dėti biskvitą ir t. t. Statyti į šaldytuvą bent kelioms valandoms (geriausia palikti per naktį). Puošti kepintom migdolų drožlėm, juodaisiais serbentais, melisų lapeliais ar kaip tik fantazija neša. Skanaus!

REZULTATAS

Džiovinti pomidorai aliejuje

PRIEŠISTORĖ

Jau šituo "kūriniu" kaip didžiuojuosi ir džiaugiuosi... Nuosavų rankų (ir orkaitės) darbo stiklainėlis (netgi du) su džiovintais pomidorais... Ne saulėje džiovinti, bet vis tiek. Skoniu nei kiek nenusileidžia pirktiniams. Labai gražus ir detalus recepto iliustravimas ir aptarimas - Ką suvalgyti? bloge. Ir ačiū mielai draugei Kristinai, kad įtikino, jog tai įmanoma :)

RECEPTAS (man gavos 200 g džiovintų pomidorų ir užpildžiau 500 ml ir 200 ml stiklainėlius)

• 2 kg pomidorų (labai gerai būtų, jei būtų maždaug vienodo dydžio);
• druskos;
• džiovintų prieskoninių žolelių (barsčiau bazilikus ir čiobrelius);
• baltojo vyno acto (300-400 ml reiktų tikrai);
• 3-4 skiltelių česnako;
• aliejaus (į 500 ml stiklainėlį pyliau ypač tyrą alyvuogių - prireikė gal apie 200 ml, o į tą mažesnį - saulėgrąžų).

Nuplautus ir nusausintus pomidorus supjaustyti skiltelėmis (ne per didžiausius pomidorus pjausčiau į 8 dalis). Sudėti į kepimo popieriumi išklotą skardą (man gavosi dvi), pabarstyti druska (kaip salotom), prieskoninėm žolelėm ir 60-70° C temperatūros orkaitėje (jungiau ir ventiliatorių, nes abi skardas džiovinau kartu) džiovinti 8-10 val. (manieji džiuvo ilgiau...) vos pravėrus dureles, kad drėgmei būtų kur išeiti. Gerai/teisingai išdžiuvę lankstosi kaip guminiai, jokios sultelės neišsiskiria.

Actą užvirinti. Dalimis į jį dėti džiovintus pomidorus kelioms sekundėms, išgriebti kiaurasamčiu ir dėti į stiklainius. Su griežinėliais pjaustytu česnaku pasielgti taip pat. Viską užpilti aliejumi, šiek tiek pomidorus paspausti, kad neliktų oro tarpų ir kad būtų visi apsemti. Pridengti dangteliais, dėti į puodą su vandeniu ir pasterizuoti 15 min. Ištraukus gerai užsukti. Pakentėti bent kokį mėnesį (kažin, ar tai man bus įmanoma...) ir skanauti :) Skanaus!

REZULTATAS

Kiniškas pomidorų padažas

PRIEŠISTORĖ

Ne kartą pastebėjau pomidorų padažų receptuose cinamoną... Ir Skanus gyvenimas bloge kiniško pomidorų padažo receptas galutinai suintrigavo (net gvazdikėlių galima dėti, bet ačiū - jie ne man). Pabandžiau. Gaminimo eina gan varginanti, tai pasikoregavau, kad man būtų patogu ir aišku. Nemanau, kad skonis nuo to nukentėtų... Tikrai skanu, tik cinamono nereiktų padauginti, jis turi tik švelniai kažkur už pomidorų skambėti :)

RECEPTAS (iš penktadalio gavosi 560 ml stiklainėlis)

• 5 kg pomidorų;
• 10 paprikų (pageidautina raudonų, kad padažas dar raudonesnis būtų);
• 10 svogūnų;
• 2 čili pipirai;
• šviežių raudonėlio ir baziliko lapelių (dėjau džiovintus);
• žiupsnelis cinamono;
• 1 a. š. maltų juodųjų pipirų;
• 250 g acto;
• 2,5 v. š. druskos;
• 2,5 st. (500 g) cukraus;
• 1 a. š. maltos dž. raudonosios paprikos.

Pomidorus 5 min. pavirti, tada pertrinti per sietelį, kad atsiskirtų sėklytės ir odelė. Paprikas, svogūnus, čiliukus ir žalumynus sumati mėsmale. Viską supilti į puodą (geriau platesnį, kad greičiau nugaruotų vanduo ir padažas greičiau sutirštėtų), berti cinamoną bei juoduosius pipirus ir virti vis pamaišant iki norimo tirštumo (1 val. tai tikrai, jei ne dvi). Tada pilti actą, dėti druskos, cukraus, maltos paprikos ir dar 10 min. pavirti. Supilstyti į iškaitintus stiklainius, užsukti dangteliais, apversti, apkloti šiltai, palikti atvėsti, o po to išnešti į rūsį žiemavoti. Skanaus!

REZULTATAS

Pomidorų padažas (be acto)

PRIEŠISTORĖ

Mano mažajam labai patinka pomidorų padažas. Bet paprastai visi jie būna su actu ir aš nelabai linkusi tokio jam duoti (gal iš dalies dėl to ir patinka :)), tai labai buvo smagu, kad išbandžiau dar vieną pomidorų padažo receptą (vėl iš Neringos blogo) ir skonis tikrai nenuvylė - labai gerai ir be acto :) Tik jau česnakų negailėjau ir dėjau kaip ir recepte su actu.

RECEPTAS (turėtų gautis apie 2 l, nes man iš ketvirtadalio gavosi maždaug puslitriukas, gal kiek mažiau)

• 4 kg pomidorų;
• 3 svogūnai;
• aliejaus kepimui;
• 1 česnakas;
• 1 v. š. druskos;
• 4 a. š. cukraus;
• maltų juodųjų pipirų, dž. raudonėlių, dž. bazilikų.

Pomidorus 5 min. pavirti, tada pertrinti per sietelį, kad atsiskirtų sėklytės ir odelė (arba blanširavus supjaustyti kubeliais). Svogūnus sumalti mėsmale (arba smulkiai supjaustyti). Į puodą (geriau platesnį, kad greičiau nugaruotų vanduo ir padažas greičiau sutirštėtų) pilti šiek tiek aliejaus ir jame patroškinti svogūnų tyrę, tada supilti pomidorų tyrę ir virti vis pamaišant iki norimo tirštumo (viriau apie 1 val.). Tada spausti česnaką, dėti druskos, cukraus, pipirų ir dar 10 min. pavirti (jei daržovės buvo pjaustomos, o ne mėsmale sumaltos, galima viską pertrinti per sietelį ar blenderiu, kad padažas būtų vientisas, tik po to vėl reiktų tyrę užvirinti). Supilstyti į paruoštus stiklainius, pridengti dangteliais, statyti į puodą su karštu vandeniu ir pasterizuoti 15 min. Ištraukus iš puodo, sandariai uždaryti, apversti, apkloti šiltai, palikti atvėsti, o po to išnešti į rūsį žiemavoti. Skanaus!

REZULTATAS

Pomidorų padažas

PRIEŠISTORĖ

Kažkokia gera vasara, visi tik agurkus, pomidorus, paprikas, čiliukus neša, veža, dovanoja, siūlo. Nu labai smagu. Dar smagiau juos sėkmingai realizuoti kaupiant atsargas žiemai, pavyzdžiui, pomidorų padažo pavidalu. Vienas iš variantų (ne visai pomidorinis, bet labai geras) - jau minėta "adžika" nelabai adžika, bet tikrai skanus daiktas. Be jos šiemet pirmą kartą išbandžiau dar tris skirtingus pomidorų padažus ir negalėčiau net nuspręsti, kuris geriausias. Ir skirtingi, ir panašūs, ir gardūs, ir tikrai nesigailiu, kad kurį nors viriau. Ir kitąmet (ar dar kam pomidorų užvežus ir šiemet) vėl virsiu virsiu visų (ir dar naujų, aišku, bandysiu), nes gi įvairiau - įdomiau :) Tai pradžiai toks gan tradicinis pomidorų padažas su actu, Neringos bloge pavadintas pomidorų tyre žiemai (tik aš gaminu, kaip man patogiau, nemanau, kad labai skonis dėl to skiriasi).

RECEPTAS (turėtų gautis virš 2 l, nes man iš ketvirtadalio gavosi gal kiek daugiau nei puslitriukas)

• 4 kg pomidorų;
• 1 kg paprikų (pageidautina raudonų, kad padažas dar raudonesnis būtų);
• 3 svogūnai;
• aliejaus kepimui;
• 1 česnakas;
• 100 g acto;
• 3 v. š. druskos;
• 4 v. š. cukraus;
• maltų juodųjų pipirų.

Pomidorus 5 min. pavirti, tada pertrinti per sietelį, kad atsiskirtų sėklytės ir odelė. Paprikas ir svogūnus sumati mėsmale (galima pomidorus blanširuoti, t. y. užpilti verdančiu vandeniu, kelias minutes palaikyti, tada užpilti šaltu vandeniu - taip lengviau nusilups odelė; tada supjaustyti kubeliais ir troškinti su kubeliais pjaustytomis paprikomis ir smulkiai pjaustytais svogūnais, kuriuos kartu reiktų prieš tai trumpai pakepinti aliejuje). Į puodą (geriau platesnį, kad greičiau nugaruotų vanduo ir padažas greičiau sutirštėtų) pilti šiek tiek aliejaus ir jame patroškinti svogūnų ir paprikų tyrę, tada supilti pomidorų tyrę ir virti vis pamaišant iki norimo tirštumo (viriau apie 1 val.). Tada spausti česnaką, pilti actą, dėti druskos, cukraus, pipirų ir dar 5-10 min. pavirti (jei daržovės buvo pjaustomos, o ne mėsmale sumaltos, galima viską pertrinti per sietelį ar blenderiu, kad padažas būtų vientisas, tik po to vėl reiktų tyrę užvirinti). Supilstyti į iškaitintus stiklainius, užsukti dangtelius, apversti, apkloti šiltai, palikti atvėsti, o po to išnešti į rūsį žiemavoti. Skanaus!

REZULTATAS