Sesės marinuoti agurkai

PRIEŠISTORĖ

Skubu užsirašyti dar vieną receptuką, kaip mano sesė agurkus marinuodavo, nes jau nežmoniškai smagu būdavo, kai jų virtuvėje ant palangės atsirasdavo atidarytas trilitrainis su šitu gėriu. Tėvai konservuodavo kažkaip be acto, tai man tokie - ni ni ni, o vat pas sesę... 100 metų jau praėjo, kai paskutinį kartą jų ragavau (kaip čia dabar, ponia brangi miela mano sese?!), kažin, ar man lygiai taip pat gausis (vanduo nebe tas... druska kitokia... ir cukrus ne toks saldus, rodos... :) ir išvis - sesės agurkai yra sesės), bet vis tiek bandau. Juo labiau, kad receptas paprastesnis už paprastą ir kuo puikiausiai taip užkonservuoti agurkai laikydavos.

RECEPTAS

3 l stiklainiui:

• agurkų;
• česnako (bent po kelias skilteles į stiklainį);
• vyšnių, serbentų, krienų lapų;
• krapų;
• prieskonių (juodųjų ir kvepiančiųjų pipirų grūdelių, garstyčių grūdelių, galima dėti morkų griežinėlių; nieko iš tų nedėjau, norėjau pabandyti vien tiek su lapais);
• 3 v. š. druskos;
• 6 v. š. cukraus (šiaip recepte yra 3 v. š. cukraus, bet sako, kad dėdavo daugiau, nes su daugiau jiems būdavo skaniau... čia ir prasideda mistika - kiek tas daugiau?! dėjau dvigubai);
• 100 g acto.

Į paruoštus stiklainius sudėti gerai nuplautus agurkus (jei ne ką tik skinti, tai reiktų nupjovus galiukus pamirkyti vandenyje porą valandų), česnakus griežinėliais ir lapus su prieskoniais. Užpilti verdančiu vandeniu. Kelias minutes palaikyti. Nupilti. Į kiekvieną stiklainį dėti druskos, cukraus, pilti acto. Užpilti verdančiu vandeniu, užsukti dangteliais. Stiklainius šiek tiek pakratyti, pavartalioti, kad druska ir cukrus ištirptų. Pastatyti žemyn galva, apkloti šiltai, leisti atvėsti ir išnešti į rūsį žiemavoti. Skanaus!

REZULTATAS

"Uspaskicho" marinuoti agurkai

PRIEŠISTORĖ

Kai toks skambus pavadinimas, tai kaip čia neišbandžius?! :) Vat šitų tai dar nesu ragavusi, bet buvau sugundyta Skanus gyvenimas blogo lankytojų ir bandytojų komentarais (ten ir daugiau visokių visokiausių konservavimų ir kitokio gėrio pilna, tai kas nebuvot užsukę - labai rekomenduoju). Turėtų būti tikrai salstelėję, bet asmeniniai įspūdžiai apie skonį - greitu metu žiemos laiku :)
Papildyta 2013-08-27: Paragavom - tikrai labai skanūs agurkai, saldžiarūgščiai, kaip tik man!  

RECEPTAS

• agurkų;
• česnako (po 1-2 skilteles į stiklainį);
• vyšnių, serbentų, krienų lapų;
• krapų;
• prieskonių (kvepiančiųjų pipirų grūdelių, lauro lapų, garstyčių grūdelių, čili pipiriukų, morkyčių; aš dėjau prieskonių mišinio marinavimui po porą šaukštelių į stiklainį).

Marinatui:

• 1 l vandens;
• 1 v. š. druskos;
• 5 v. š. cukraus;
• 100 g acto.

Į paruoštus stiklainius sudėti gerai nuplautus agurkus (jei ne ką tik skinti, tai reiktų nupjovus galiukus pamirkyti vandenyje porą valandų), česnakus griežinėliais ir lapus su prieskoniais (galima perlieti verdančiu vandeniu dėl visa ko). Marinatą užvirinti, užpilti agurkus, leisti pastovėti kelias minutes, nupilti, vėl užvirinti, vėl užpilti agurkus. Uždaryti dangteliais, apversti, apkloti šiltai, leisti atvėsti ir išnešti į rūsį žiemavoti. Skanaus!

REZULTATAS

Marinuoti agurkai pomidorų padaže

PRIEŠISTORĖ

Esu giliose pačių pačiausių marinuotų agurkėlių recepto paieškose. Gal turit kokį gerą, kur kiekvienais metais darot žiemai? Pasidalinkit nu gi. Bus labai ačiū. Bėda ta, kad dėl skonio nesiginčijama :) Kas labai skanu kitiems, ne visada skanu man. Ir aišku, atvirkščiai. Labai gerai, kai bloguose randami receptai turi bent vieną kitą išbandžiusiųjų komentarą (ne tik autoriaus įspūdžiai įraše). Bet konservavimas yra šiokia tokia mistika. Atrodo, darai kaip visada, pagal receptą ar pagal sukauptą daugiametę praktiką (nors ne, man tas netinka :)), ir vis tiek ima koks nors vienas stiklainis ir pabąla ar dar kas nutinka negero. Nėr čia ko labai imti į širdį, ne milijonus gi tie agurkai kainuoja. O ir bandyti naujoves reikia ne dešimtim trilitrainių ir nebus didelio nepasisekimo smūgio :) Tai vat ir bandau dabar viską ir eilės, jei kas ką gero pasidalina.

Pradžiai - mano mielos draugės Zigmundos užrodytas receptukas su pomidorų padažu. Ragavau pas ją - labai skanūs, labai tinka mano receptoriams. Dar internete prisiskaičiau, kad jei nesinori pomidorų padažo, tai galima naudoti tiesiog pomidorų sultis. Man gavosi taip, kad turėjau pradarytą pomidorų pastą, tai ją praskiedžiau vandeniu ir labai gerai suėjo. Jau kitą dieną likučiai buvo sulapnoti labai skaniai (dariau tik iš 1 kg, tai gavos turbūt litras su trupučiu), tik to skystymėlio man norėjos šiek tiek daugiau, kad gerai agurkus apsemtų. Nors iš pradžių išvis panika buvo, kad nieko ten jo nėra, bet verdant prisidaugino iš agurkų.

RECEPTAS

• 5 kg agurkų;
• 500 g pomidorų padažo (kai kur siūlo 5 kg imti visą 1 kg pomidorų padažo, t. y. du standartinius puslitriukus; matyt, kad tikrai užtektų skysčio apsemti agurkus);
• 200 g aliejaus;
• 200 g acto;
• 200 g cukraus;
• 2 v. š. druskos;
• 300 g česnako (~7-8 galvutės; 1 kg dėjau 1,5 česnako).

Agurkus supjaustyti griežinėliais. Viską, išskyrus česnakus, sudėti į puodą ir pavirti 5 min. Tada sudėti griežinėliais pjaustytus česnakus ir dar pavirti 3 min. Sudėti į iškaitintus stiklainius, užsukti dezinfekuotais dangteliais, apversti, uždengti šiltai, palikti atšalti ir galiausiai išnešti į rūsį žiemavoti. Skanaus!

REZULTATAS

Aštrus daržovių padažas - "adžika"

PRIEŠISTORĖ

Labai geras receptas, mums labai tinkantis. Ir į sriubas, ir į mėsos marinatus, ir su torilijų traškučiais. Jau kelis metus iš eilės gaminu pagal Neringos bloge rastąjį receptuką. Nelabai gal galima tokį padažiuką vadinti adžika (straipsnelis "Algimanto įžvalgos apie adžiką" įtikino), bet pats dalykas yra tikrai geras. Kaip pavadinsi, vis tiek nepagadinsi. Nors kita vertus, vadinkim daiktus tikraisiais vardais. Nu tai ir uždedu kabutes :)

RECEPTAS

• 2 kg pomidorų;
• 700 g paprikų;
• 200 g čili pipiriukų (labai priklauso, kokio aštrumo pasitaiko; šiemet, pvz., man sočiai užteko 4 vnt. - ~60 g);
• 3 morkos;
• 1 nedidelė petražolės šaknis (niekad nesugebu jos gauti);
• 4 svogūnai;
• aliejaus pakepinimui;
• 1 česnakas;
• 4 v. š. cukraus;
• 3 v. š. druskos;
• 100 ml acto;
• mėgstamų prieskonių (paprastai dedu dž. baziliko, raudonėlio, bet nebūtina).

Pomidorus užpilti verdančiu vandeniu, kelias minutes palaikyti, karštą vandenį nupilti ir užpilti šaltu. Šaltą vandenį nupilti, pomidorus nulupti, smulkiai supjaustyti. Paprikas supjaustyti kvadratėliais, susmulkinti čiliukus, morkas ir petražolės šaknį sutarkuoti, svogūnus supjaustyti smulkiai. Juos pakepinti aliejuje, tada sudėti morkas ir petražolės šaknį, vėl kelias minutes pakepinti. Sudėti paprikas ir čiliukus, pakepinti. Viską suversti į puodą su pomidorais (ir mėgstamais prieskoniais, jei dedama). Vis pamaišant virti iki norimo tirštumo (paprastai verdu apie 1 val.). Norint vientisumo, galima viską pertrinti per sietelį ar blenderiu (aš pačioje pradžioje viską sumalu mėsmale). Pabaigoje įspausti česnaką, dėti cukrų, druską, pilti actą ir dar 10 min. pavirti. Supilstyti į iškaitintus indelius (išplautus stiklainius 5 min. pakaitinu 100° C temperatūros orkaitėje), užsukti dezinfekuotais dangteliais, apversti, šiltai apkloti, leisti atšalti ir išnešti į rūsį žiemavoti :) Skanaus!

REZULTATAS

Sūrio ir alaus sausainiai

PRIEŠISTORĖ

Labai smagios lazdelės. Labiau sūriškos nei miltinės, trapiai minkštos. Alaus, aišku, čia nedaug - tiek, kiek reikia sausainiams, ne pyragas gi, bet tikiu, kad be jo nebūtų taip smagiai skanu. Ir kmynai man labai patinka. Receptas vėl gavos pagal šaldytuvo turinį ir iš anksčiau išbandytų receptų:

čederio lazdelės;

parmezano ir čederio sausainiai;

sūrio sausainėliai su kmynais.

RECEPTAS (2 skardos; maždaug 30 ilgų sausainių)

• 300 g sūrio (ėmiau 100 g "Džiugo" ir 200 g paprasto fermentinio sūrio);
• 200 g miltų;
• 100 g sviesto (šalto, tiesiai iš šaldytuvo);
• 50 g alaus (gali tiek ir neprireikti);
• 1 a .š. (nubrauktas) druskos;
• 1 a. š. maltos dž. raudonosios paprikos;
• žiupsnelis maltų dž. čili arba kajeno pipirų;
• 1 mažas kiaušinis sausainiams patepti;
• kmynų sausainiams pabarstyti.

Sūrį sutarkuoti smulkia burokine tarka. Miltus sumaišyti su druska ir prieskoniais. Sviestą supjaustyti kubeliais (arba irgi sutarkuoti burokine tarka vis padažant į miltus). Viską sumaišyti pirštais (ar kombainu) iki trupinių. Po truputį pilti alų, kol visi trupiniai sudrėks ir bus galima suspausti, suminkyti tešlą į rutulį. Įvynioti į maistinę plėvelę ar maišelį ir palikti šaldytuve pastovėti pusvalandį. Po to plonai iškočioti, patepti kiaušinio plakiniu, pabarstyti kmynais ir supjaustyti lazdelėmis. Kepti 180° C temperatūros orkaitėje apie 15 min. Skanaus! Prie alaus :) 

REZULTATAS

Mini pavlovos

PRIEŠISTORĖ

Pats pačiausias vasaros desertas - nei viena vasara nepraeina be jo "Pavlovos", "Itono betvarkės" (žiemą - kalėdinis variantas - su granatais) ar jau dabar ir mažučių "pavlovų" pavidalu. Tikrai patogūs tokie pyragaičiai, nes nereikia pjaustyti ir jaudintis, kad kas nors kur nors pabėgs ar nulūš, nutrupės. Vienas, atseit, minusas - kad pagaminus reikia valgyti čia ir dabar. Bet tai menkas minusas, nes kas gi čia lauks ko nors pamačius tokį desertą!? O sukonstruoti užtrunkama tikrai nedaug laiko. Ir skonių įvairiausių priklausomai nuo turimų uogų. Šiemet labai patiko pabandyti su šilauogėm, ir su avietėm labai skanu, bet braškės visgi nugali.

RECEPTAS (man gavos 10 pyragaičių)

Morengams:

• 4 baltymai;
• žiupsnelis druskos;
• 250 g smulkaus cukraus;
• keli lašai vanilės ekstrakto (ar vanilinio cukraus, ar vanilės);
• 2 a. š. kukurūzų krakmolo (tinka ir bulvių);
• 1 a. š. balto vyno acto.

Ir dar:

• 375 ml riebios grietinėlės (užtektų ir kiek mažiau, bet 250 ml indelio nelabai užteko);
• 750 g uogų (braškių, aviečių, šilauogių, mėlynių, vyšnių, serbentų ar dar kokių pagal sezoną);
• cukraus pudros pyragaičiams pabarstyti (nebūtina).

Morengams baltymus su žiupsneliu druskos išplakti iki purių (bet dar ne standžių) putų. Dėti po šaukštą cukraus ir vis gerai išplakti. Gaunasi labai standi, blizgi masė. Berti vanilės, kukurūzų krakmolą, pilti vyno actą ir gerai viską išmaišyti (aš tiesiog dar paplaku kombainu).

Orkaitę įkaitinti iki 180° C. Ant kepimo popieriumi išklotos skardos nusibrėžti 10 cm apskritimus ir šaukštu kraunant baltymų masę formuoti pyragaičius su aukštesniais kraštais (kad būtų kur dėti plaktą grietinėlę). Šauti į orkaitę ir, temperatūrą sumažinus iki 150° C kepti 30 min. Tada išjungti ir dar 30 min. laikyti orkaitėje. Ištraukti ir atvėsinti (palieku orkaitėje, kol visai atšąla).

Grietinėlę išplakti iki standumo, šauktu ar konditerinio maišelio pagalba krauti ant morengų, dėlioti uogas, pabarstyti cukraus pudra. Skanaus!

REZULTATAS

Grietinėlės ir kondensuoto pieno keksas

PRIEŠISTORĖ

Gavosi super. Nieko gero nesitikėjau, nes sudėjau, ką turėjau. Bet kad negalėjo gautis blogai - sudėta viskas teisinga, bent jau mano galva: ir kiaušinių yra, ir riebaliuko, ir saldumo, ir pieno produktų. Būna grietinėlės keksas, bet reikia papildomai cukraus, žinoma. Būna kondensuoto pieno keksas, bet reikia kokio riebaliuko dar, pvz., sviesto. Tai imam ir sujungiam šituos du gerus skanius dalykus (o jei kondensuotas pienas dar ir karamelizuotas/virtas...) - gaunam geriausią keksą pasaulyje :) Parodykit geresnį, būsiu labai dėkinga.

RECEPTAS

• 4 maži (arba 3 dideli) kiaušiniai;
• žiupsnelis druskos;
• 300 g (¾ skardinės) kondensuoto pieno (trečdalį dėjau karamelizuoto, kitą kartą dėčiau visą);
• vanilės, vanilinio cukraus ar vanilės ekstrakto;
• 250 ml riebios grietinėlės;
• ~250 g miltų (naudoju 405D);
• 2 a. š. kepimo miltelių;
• šokolado ar šokoladinių saldainių (nebūtina, ir taip saldu);
• cukraus pudros užsijoti ant viršaus (nebūtina).

Kiaušinius išplakti su druska, sudėti kondensuotą pieną, vanilę ir dar gerai paplakti. Atskirai išplakti grietinėlę iki standumo. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir įsijoti į kiaušinių plakinį. Tešla tikrai tirštoka gaunasi. Tada atsargiai įmaišyti grietinėlę. Tešla paskystėja, bet vis dar tiršta, tik jau lengvai maišoma - žodžiu, kaip tik :) Krauti į kepimo popieriumi išklotą kekso/duonos formą ir kepti apie 50 min. 180° C temperatūros orkaitėje (ar iškepęs, patikrinti mediniu pagaliuku). Skanaus!

REZULTATAS

Aviečių actas

PRIEŠISTORĖ

Pernai rudenį gavau daug ir tokių gigantiškų gražių aviečių. Negalėjau patikėti savo akimis ir savo situacija, kad taip nerealiai man gali būti, nes šitos uogos man užvis geriausios. Ir reikėjo staigiai su jomis ką nors daryti, nes avietės ilgai nelaukia... Aišku, didžiąją dalį pusryčiams, pietums ir vakarienei sulapnojom su pienu ir cukrumi.

Po to dar būtinai norėjau pasidaryti aviečių acto. Paprastai jis būna baltojo vyno acto pagrindu, bet po ranka jo nedaug teturėjau, tai daugiau pasigaminau su balzaminiu (nes esu mačius tokio pirkti, tai pamaniau, kad turi irgi puikiai tikti). Balzaminis visgi smarkiau užgožia aviečių skonį, o ir gražiosios spalvos nesimato. Taigi šiemet antra partija - tik su baltojo vyno actu ir su miško avietėm (prieš porą savaičių dar buvo!), tai jau koks aromatingas gavosi... Super.

RECEPTAS

• ½ st. aviečių (gali būti šaldytos; labiausiai tinka miško);
• 1 st. baltojo vyno acto.

Avietes užpilti actu, stiklainį užsukti ir laikyti 2 savaites karts nuo karto papurtant. Po to nukošti per marlę nespaudžiant, kad nesusidrumstų smarkiai (nors man 100 proc. skaidrus nesigauna), supilti į gražų buteliuką ir naudoti visokiems skaniems salotų užpilams (pvz., man su šitomis burokėlių ir obuolių salotomis labai patiko) ar kam nors padovanoti - labai graži, originali, skani, vertinga dovana. Skanaus! P. S. Sako, kad likusios marinuotos avietės irgi tinka į salotas, bet tas dar mano neišbandyta kažkaip...

REZULTATAS

Grūdėtosios varškės apkepas su kokosu ir šilauogėm

PRIEŠISTORĖ

Susigundžiau turguje šilauogėm. Sakau, gal žmonės ką nors ypatingo su jom daro skanaus? Nu, su uogom gi viskas skanu. Išsirinkau pas Forellę tikrai įdomaus ir, aišku, skanaus apkepo receptą. Smagu tai, kad apkepas gavosi toks tekstūriškas, ar kaip čia išsireiškus: ir varškę grūdeliais, ir kokoso drožles, ir šilauoges reikia pakramtyti. Nors buvo keistuolių, kurie komentavo: "kam čia tas kokosas?". Tai galima jo ir nedėti... Buvo ir dar didesnių keistuolių, kurie šilauoges išrankiojo... Tai galima jas kitom uogom pakeisti, pvz., mėlynėm. Galima ir paprastą varškės apkepą išsikepti :) Bet jei norisi tokio kažkokio kitokio, įdomesnio, tai rekomenduoju šitą.

RECEPTAS

• 400 g grūdėtosios varškės (ėmiau visus 500 g, kiek ir buvo kibirėly);
• 3 kiaušiniai;
• 5 v. š. rudojo cukraus (manau, puikiai tiktų ir paprastas);
• 1 v. š. vanilinio cukraus;
• 5 v. š. manų kruopų;
• žiupsnelis druskos;
• žiupsnelis kepimo miltelių;
• 1 st. šilauogių (įdėjau kažkiek - iš akies);
• 5 v. š. kokoso drožlių;
• sviesto formai patepti.

Kiaušinius išplaukti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Sudėti varškę (skystį nupylus), manus, druską, kepimo miltelius ir gerai išmaišyti. Berti šilauoges ir pusę kokoso drožlių. Atsargiai permaišyti. Krauti į sviestu išteptą kepimo indą. Viršų pabarstyti likusiu kokosu. Kepti 190° C temperatūros orkaitėje 25-35 min. (kepiau ilgiau - iki kol viršus gražiai parudavo). Skanaus!

REZULTATAS

Sezaminiai sausainiai

PRIEŠISTORĖ

Iš serijos "Siemkės" :) T. y. valgai valgai valgai ir dar labai nori. Tiesiog sezaminis virusas. Labai skanu. Paprasta ir greita. Rekomenduoju vietoj paprastų kvietinių miltų naudoti arba avižinius, arba kokia nors kavamale ar dar kuo smulkiai maltus avižinius dribsnius - gaunasi lengvesni ir trapesni. Receptas - iš knygos "Beatos virtuvė: Kepinių knyga".

RECEPTAS (apie 50 sausainių)

• 150 g sezamo sėklų;
• 1 kiaušinis;
• 200 g cukraus;
• 55 g sviesto;
• 55 g miltų (man su avižiniais labai skaniai gavos).

Kiaušinį lengvai išplakti su cukrumi, supilti pravėsusį tirpintą sviestą, berti miltus. Viską gerai išmaišyti. Šaukšteliu kabinti tešlos, daryti graikinio riešuto rutuliuką, dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir suploti. Palikti didelius tarpus tarp sausainių, nes labai plėsis kepdami (dedu 16-20 sausainių į skardą). Kišti iki 180° C įkaitintą orkaitę 10-15 min. - labai stebėti, kad nesudegtų. Skanaus!

REZULTATAS