Tiesa pasakius, man paprasta slyvienė susižavėjimo nekelia. Kažkaip tos mūsų juodosios slyvos uogienėje (o ir kompote) nurūgštėja, kad ir daug cukraus pridėti. Bent jau mano tokia ne kažkokia patirtis. Bet vat avietes aš dievinu ir su slyvom jos puikiai draugauja. Tokia kaip ir saviapgaulė gaunasi: avietės su savo skoniu ima viršų, bet slyvos prideda apimties ir labai avietiška (smarkiai mylima, bet gal jau kiek ir pabodusi) uogienė prasiskiedžia kompanjoniška slyvų rūgštele. Ir cinamonas dar kitoniškumo prideda. Dar prie viso to siūlomas "Beatos virtuvės" laidoje ir muskatas, bet man jis nelabai prie širdies, tai šįkart praleidau, bet kada nors ir su juo pabandysiu. Žodžiu, gera uogienė.
RECEPTAS
- 500 g aviečių;
- 500 g slyvų (svoris jau be kauliukų, ketvirčiais);
- 500 g uogienių cukraus (pvz., "DanSukker");
- 3 lazdelės cinamono;
- žiupsnelis tarkuoto ar malto muskato (nebūtina);
- žiupsnelis druskos.
Viską be cukraus pakaitinti, kad išsiskirtų sultys. Tada suberti cukrų ir dar 10 min. pavirti. Supilstyti į paruoštus stiklainius ir sandariai uždaryti. Skanaus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą