Abrikosų džemas

PRIEŠISTORĖ

Receptas iš knygos "Kaupiame atsargas". Melisų tikrai nebūtina, ne visiems gali patikti, pavirtos jos turi tokį keistoką skonį. Pats džemas man labai gražus ir skanus.

RECEPTAS (apie 1 litrą)

• 1 kg abrikosų;
• 750 g cukraus;
• 75 ml brendžio;
• ½ citrinos sulčių;
• 3-4 šakelės melisos (tikrai nebūtina).

Abrikosus, perpjautus pusiau, be kauliukų, susluoksniuoti puode su cukrumi ir palikti per naktį. Kitą dieną supilti brendį, citrinų sultis, užvirinti, sumažinti ugnį ir virti 40 min. vis pamaišant ir nugraibant susidariusias putas. Sudėti supjaustytas melisas, jei naudojamos, ir dar 5 min. pavirti. Karštą džemą supilstyti į iškaitintus stiklainius, sandariai užsukti, apversti, šiltai apkloti ir palikti visiškai ataušti. Išnešti į rūsį ir laukti žiemos :) Skanaus!

REZULTATAS

Slyvų "sviestas" su kardamonu

PRIEŠISTORĖ

Nei ten sviestas, nei ten ką, bet nu jei jau taip vadina vieną iš uogų/vaisių uogienių, džemų, marmeladų, konfitiūrų ar dar ten kokių visokių gerų dalykų, tai prijunkim ir "sviestą" (fruit butter). Labai išsamiai ir gražiai viskas papasakota Jurgos bloge, iš kur ir pasiėmiau receptuką. Labai labai patiko. Labai malonus gomuriui reikalas, nes cukraus dedama minimaliai ir verdama ilgai ilgai (aš net tiek neištvėriau, kiek reikia, bet vis tiek super gavosi), slyvos "išsiskleidžia" visu savo skoniu, taip susikoncentruoja viskas maloniai. Ir dar tas kardamonas... Niekad nebūčiau pagalvoju, kad jis taip slyvas gali gerai pagražinti (nors pastaruoju metu jis man visur kur labai gražus). Jau gailiuosi, kad tiek mažai viriau, bet dar nevėlu pasitaisyti :)

RECEPTAS (apie 200 ml)

• 600 g slyvų be kauliukų (su kauliukais yra apie 800 g);
• 100 g cukraus;
• 1 a. š. vanilės ekstrakto (arba vanilės, arba vanilės ankšties, arba vanilinio cukraus);
• ½ a. š. malto kardamono.

Slyvas sumalti mėsmale (arba pavirus bent kokias 15 min., sublenderiuoti), supilti į puodą storu dugnu ir virti atidengus ant nedidelės ugnies 1 val. 30 min. nepamirštant pamaišyti. Tada supilti cukrų ir prieskonius, ir dar virti 40-45 min. (man iš viso kantrybės užteko pusantros valandos, bet ir viriau iš dviejų trečdalių). Supilti į iškaitintą stiklainį ir sandariai uždaryti. Skanaus!

REZULTATAS

Salotos su keptu ožkos sūriu

PRIEŠISTORĖ

Neturiu ką daug pasakyti apie šitas salotas iš Dianos blogo, tik tai, kad jos LABAI labai man tiko ir patiko. Ir svarbiausia, kad radau, kur labai skaniai realizuoti obuolių čatnį, jei tingisi kepinti obuolius ir svogūnus.

RECEPTAS (dviems)

• sauja mėgstamų salotų (ėmiau garbanotąsias ir gražgarstes/rukolą);
• migdolų plokštelių;
• 2 ožkos sūrio griežinėliai su pelėsiu (~160 g; ėmiau "Riblaire" - labai neblogas, nors nelabai turiu su kuo ir palyginti...).

Karamelizuotiems obuoliams:

• 1 didelis obuolys;
• sviesto pakepinimui;
• 1 a. š. medaus;
• prieskonių mišinio meduoliams (arba bent cinamono).

Karamelizuotiems svogūnams:

• 1 nedidelis svogūnas;
• sviesto ar aliejaus pakepinimui;
• 1-2 v. š. balzaminio acto;
• 1 a. š. medaus;
• čiobrelių, druskos, pipirų.

P. S. Vietoj karamelizuotų obuolių ir svogūnų galima naudoti obuolių čatnį.

Salotas nuplauti ir palikti nudžiūti.

Migdolų plokšteles pakepinti sausoje keptuvėje ir palikti atvėsti.

Obuolius supjaustyti plonai ir pakepinti svieste, pagardinti medumi, prieskoniais ir dar pakepinti, kol kiek suminkštės. Krauti ant salotų.

Svogūnus supjaustyti pusžiedžiais ir pakepinti svieste ar aliejuje, pašlakstyti balzaminiu acto, paskaninti medumi, prieskoniais ir dar gerai patroškinti, kol taps minkštučiai. Krauti ant karamelizuotų obuolių.

Ožkų sūrio griežinėlius trumpai apkepti tame, kame karamelizavosi svogūnai (ir prieš tai obuoliai) ir krauti ant salotų su obuoliais ir svogūnais. Ant viršaus užbarstyti kepintų migdolų plokštelių. Valgyti su čiabata ar bagete. Skanaus!

REZULTATAS

Obuolių pagardas (čatnis) su tamsiuoju cukrumi

PRIEŠISTORĖ

Tiesą sakant, kai tik išsiviriau šitą čatnį, pagalvojau, kad ilgai jis mano atsargose stovės... Labai savotišką, vos ne kaip dūmo ar kažko stipriai skrudinto skonį davė nerafinuotas melasos cukrus (kažkaip mąsčiau, kad šis cukranendrių cukrus turėtų būti panašus į JI24.lt recepte siūlomą muscovado cukrų ir, kaip dabar skaitau wikipedia, neapsirikau). Bet kai tingėjimo sumetimais panaudojau šį pagardą vietoj karamelizuotų obuolių ir svogūnų salotose su keptu ožkos sūriu, tai įvyko viso jo skonio grožio atsiskleidimas ir nušvitimas, ir saugaus šitą delikatesinį skanumyną, kai norėsis kažko tokio įmantresnio. Kaip recepte rašo: "Pikantiško skonio obuolių čatnis puikiai tinka prie mėsos patiekalų, pavyzdžiui, keptos vištienos, jautienos, kumpio ar kiaulienos pjausnių. Įmaišius kreminio sūrio, jis tampa puikiu pikantišku užtepu ant skrebučių, riestainių ar krekerių. Įmaišius alyvuogių aliejaus, jame galima marinuoti mėsą".

RECEPTAS (man gavosi apie 250 ml)

• 300 g obuolių (jau paruoštų, be žievelės, supjaustytų kubeliais);
• ½ nedidelio svogūno (dažniausiai čatniams rekomenduojamas mėlynasis-raudonasis-tas kuris violetinis);
• 100 g razinų;
• 150 g tamsiai rudo cukraus (muscovado arba molasses cukraus; jei nesinori to intensyvaus pikantiškumo, galima naudoti ir paprastą ar šviesų rudąjį);
• ½ a. š. garstyčių grūdelių (dėjau juodas, nes tik tokias turėjau);
• ½ a. š. malto dž. imbiero;
• žiupsnis druskos;
• 100 ml obuolių sidro acto (pyliau tiesiog obuolių acto).

Viską supilti į puodą storu dugnu ir virti apie 30 min. (arba iki norimo tirštumo) vis pamaišant. Supilstyti į iškaitintus stiklainius, sandariai uždaryti ir atvėsus laikyti šaltai. Skanaus!

REZULTATAS

Obuolių ir pomidorų pagardas (čatnis)

PRIEŠISTORĖ

Šiemet kaip niekad mane apėmė kaupimo žiemai manija... Po nedaug, bet viso ko. Tai ta proga dar vienas nuostabus čatnis - šį kartą su obuoliais ir pomidorais bei datulėm iš Septynių virtienių blogo. Labai skanu. Išvis tokie pagardai man yra kažkas tokio... Va, sėdžiu sau, kabliuoju su saldaus pieno sūriu ir nereikia man jokių pietų. Tik nežinau, ar ilgam :)

RECEPTAS (gaunasi maždaug 500 ml)

• 250 g obuolių (jau paruoštų, supjaustytų kubeliais ar skiltelėm);
• 250 g pomidorų (geriau be odelių: įmesti minutei į verdantį vandenį, tada perlieti šaltu, ir kuo puikiausiai odelės nusilupa);
• 1 mažas svogūnas (arba pusė didelio, pageidautina mėlynojo);
• 1 česnako skiltelė;
• 50 g dž. datulių (arba razinų);
• 100 ml vyno acto (naudojau baltojo vyno actą);
• 150 g cukraus;
• ½ v. š. druskos;
• ½ a. š. grūstų juodųjų pipirų;
• ½ a. š. maltų kalendrų;
• ¼ a. š. malto kardamono;
• 1 v. š. smulkintų šviežių petražolių (nebūtina).

Pomidorus supjaustyti kubeliais, svogūnus ir česnakus - smulkiai, datules irgi pasmulkinti. Viską sudėti į puodą storu dugnu (arba į keptuvę), užpilti actu, berti cukrų, druską ir neuždengus virti 10 min. (jei pomidorai gan vandeningi, tai pavirti dar 10 min.). Nepamiršti pamaišyti. Tada suberti prieskonius ir dar 10 min. pavirti. Supilstyti į iškaitintus stiklainius ir sandariai uždaryti. Skanaus!

REZULTATAS

Kesadilija su peperonata

PRIEŠISTORĖ

Labai lietuviškas pavadinimas :D Kai pirmą kartą išgirdau apie kesadiliją, pagalvojau, kad bus kokia nors žuvis... Tamsybė ir neišprusimas, ne kitaip... Kesadilija (quesadilla) yra meksikietiškas užkandis, kuris gaminamas sukepant dvi tortilijas (puikiai tinka ir lavašas) su įvairiomis daržovėmis (dažniausiai būtiniausiai su paprikomis) ir sūriu (kad viskas tarp tų dviejų tortilijų susiklijuotų). Aišku, niekas nedraudžia "pamėsinti" - bandėm ir su kumpeliu, ir su kepta vištiena, ir be nieko, tik su troškintomis paprikomis, - labai skanu ir mano manymu, labai patogu į gamtą, nes valgymui nereikia nei peilių, nei šakučių.

O peperonata yra labai skanus itališkas paprikų dalykas. Pirmą kartą kai gaminau, reikalas iki kesadilijų taip ir nepriėjo - viskas buvo sušlamšta dar šilta su čiabata... Tinka ir į makaronus. Tikrai labai geras variantas "paprikoms įprasminti", kaip rašo gerb. p. Beata savo knygoje "Metai Beatos virtuvėje", iš kur ir paimtos va šitos gardžios idėjos.

RECEPTAS

Peperonatai:

• 2 paprikos (1 geltona, 1 raudona labai gražu);
• 2 didelės skiltelės česnako;
• alyvuogių aliejaus;
• ½ a. š. dž. raudonėlio;
• ½ a. š. Provanso žolelių mišinio;
• 2 v. š. balzaminio acto;
• 1 v. š. marinuotų kaparėlių;
• druskos.

Paprikas supjaustyti juostelėmis, česnakus - smulkiai. Paprikas pakepinti alyvuogių aliejuje, kol suminkštės, tada dėti česnakus, prieskonius ir dar patroškinti minutę kitą. Įpilti balzaminio acto ir dar intensyviai patroškinti. Dėti kaparėlių, druskos ir viską gerai išmaišyti. Krauti ant čiabatos ir skanauti. Arba gaminti kesadilijas.

Kesadilijoms:

• 2-3 tortilijos (arba lavašas; labai smagu daryti su mažiukais vakarėliui skirtais lavašiukais - iškepus juos tik per pusę reikia perpjauti);
• 100 g tarkuoto fermentinio sūrio;
• smulkintų šviežių kalendrų arba petražolių;
• peperonatos (žr. aukščiau) (tiktų ir marinuotos keptos paprikos)
• nebūtinai, bet dar galima pridėti kumpelio ar vištienos, alyvuogių, kukurūzų ir pan., ko tik širdis geidžia.

Į tuščią keptuvę dėti tortilijos blyną, krauti 2-3 šaukštus peperonatos, ją tolygiai paskirstyti po visą blyną, negailint barstyti sūrio, kalendros ir užvožti kitu tortilijos blynu. Šiek tiek paspausti (galima ir kokiu puodu paslėgti), kad sūris besilydydamas viską gerai suklijuotų. Tada atsargiai apversti ir dar kelias minutes paskrudinti kitą pusę. Iškepus supjaustyti į kokias 6 dalis. Skanu ir šilta, ir šalta. Skanaus!

REZULTATAS

Bruknių uogienė

PRIEŠISTORĖ

Be kriaušių su bruknėm uogienės, dar išbandžiau Supermamose išgirtą bruknių uogienę su konjaku ir cinamonu - tikrai labai skani. Kartais visgi net pasiilgstu to karstelėjusio bruknių skonio... Įsivaizduoju, kad valgysiu per Kalėdas su paukštiena ir būtinai dar palyginsiu su spanguolių uogiene, nes dabar toks jausmas, kad abi labai panašios ir, kaži, ar atskirčiau.

RECEPTAS (turėtų gautis apie 700 ml)

• 1 l (600 g) bruknių;
• 500 g cukraus;
• 1 cinamono lazdelė (galima įberti ir tiesiog malto cinamono);
• 50 ml konjako (tiktų ir brendis).

Bruknes sumalti, sumaišyti su cukrumi, įmesti cinamono lazdelę ir virti apie pusvalandį (ar iki norimo tirštumo). Į pabaigą ištraukti cinamono lazdelę, įpilti konjako. Supilstyti į iškaitintus stiklainius ir sandariai užsukti. Skanaus!

REZULTATAS

Kriaušių ir bruknių uogienė

PRIEŠISTORĖ

Ir aš iš tų, kuriems bruknė - nelabai valgoma uoga, bet kai jų tiek aplinkui, tai norisi imti ir padaryti jas kažkaip valgomas :) Klasikinis derinys - kriaušės su bruknėm. Man labiausiai patinkantis su šalta vištiena. Receptas iš Geras apetitas blogo, tik gaminimo procesas - kaip man patogiau.

RECEPTAS (turėtų gautis kiek daugiau nei 500 ml, nes iš trečdalio man gavosi apie 170 ml)

• 1 kg kriaušių (jau paruoštų, supjaustytų skiltelėmis ar kubeliais);
• 300 g (500 ml) bruknių;
• 300 g cukraus;
• ½ a. š. kardamono;
• ½ a. š. cinamono.

Kriaušes užpilti cukrumi ir palikti per naktį, kad išsiskirtų sultys (galima virti ir iškart). Bruknes sumalti (galima ir nemalti iškart, o pavirus ir viskam suminkštėjus, sublenderiuoti, bet man patinka uogienėje kriaušių gabaliukai). Viską sumaišyti ir virti apie 30 min. (ar iki norimo tirštumo). Supilstyti į iškaitintus stiklainius ir sandariai uždaryti. Skanaus!

REZULTATAS

Indiškas kriaušių su mėtomis pagardas (čatnis)

PRIEŠISTORĖ

Kaip žinia, čatnis (chutney) yra iš Indijos kilęs pagardas prie mėsos ar sūrių, dažniausiai iš kokių nors vaisių ar uogų, svogūnų (labai dažnai rekomenduojami mėlynieji), razinų ar datulių. Ir rūgšties jame būna (dažniausiai acto), nu ir visokių kitokių priedų. Jau esu išbandžiusi vyšnių čatnį - labai su sūriais patiko. Bet ir šitas kriaušių pagardas (recepto idėja iš knygos "Kaupiame atsargas") niekuo nenusileidžia. Ir daug įdomiau nei uogienė ar džemas. Labai tinka, kai noris nežinia ko, kažko tokio įmantresnio.

RECEPTAS (man gavosi kiek mažiau nei 400 ml)

• 4 vidutinio dydžio kriaušės;
• 50 g šviesių razinų;
• 2 v. š. viskio (neturėjau, pyliau brendį);
• 3 v. š. rudojo cukraus;
• 1 laimo sultys ir žievelė;
• 20 mėtų lapelių;
• 2 v. š. obuolių acto (knygoje siūlo dėti tamarindų pastos, bet tai gauk dabar jos...);
• 1 a. š. druskos;
• ⅓ a. š. maltų kvapniųjų pipirų;
• ⅓ a. š. malto kardamono.

Razinas užpilti viskiu ir palikti per naktį. Kriaušes nulupti ir supjaustyti kubeliais. Susmulkinti mėtas. Į puodą sudėti kriaušes, supilti razinas su visu viskiu, cukrų, laimo sultis ir žievelę, mėtas. Užvirinti ir virti ant nedidelės ugnies pusvalandį. Supilti actą, dėti druskos, prieskonius ir dar 10 min. pavirti. Supilstyti į iškaitintus stiklainius, sandariai uždaryti ir atvėsinti. Laikyti šaltai. Skanaus!

REZULTATAS

Kriaušių džemas

PRIEŠISTORĖ

Labai patiko man šitas džemas: ir gražus (toks auksinis, skaidrus, su vanilės sėklytėm), ir skanus (aišku, ir saldus), ir pakankamai tirštas. Ir pakankamai lengvai viskas gaunasi, tik reikia didesnio/platesnio puodo, kad greičiau skystis išgaruotų ir storu dugnu, kad neprisviltų. Nu ir per tą valandą karts nuo karto pamaišyti (o į pabaigą visai nesitraukti, kad neprikeptų :)). Receptas - iš knygos "Populiariausios konservų, naminio vyno, trauktinių receptūros".

RECEPTAS (man gavosi apie 700 ml)

• 1 kg kriaušių (jau be žievelių ir sėklų, supjaustytų skiltelėmis; ėmiau tokias pokietes);
• 500 g cukraus;
• citrinos/laimo nutarkuotos žievelės;
• vanilės (įmečiau pusę vanilės ankšties - labai man patinka tie juodi taškeliai);
• 2 v. š. brendžio (nebūtina, nors galima ir daugiau - recepte siūlo 5-6 v. š.).

Kriaušes susluoksniuoti su cukrumi ir palikti per naktį, kad prisikauptų skysčio. Tada gerai viską išmaišyti ir virti apie valandą vis pamaišant. Į pabaigą sudėti nutarkuotą citrinos ar laimo žievelę, vanilę, pilti brendį ir dar kelias minutes pavirti. Supilstyti į paruoštus stiklainius ir užsukti dangteliais. Skanaus!

REZULTATAS