Šiemet pas mus trys didžiuliai moliūgai (ačiū rūpestingoms draugėms!). Užėjus moliūgmečiui, pirmiausia išsiverdam išsiilgtos sriubos, tada išsikepam varškės ir moliūgų apkepo, o tada prasideda dar neišbandytų dalykų degustacijos. Jei nėra kada realizuoti, o prapjautas moliūgas pradeda liūdėti - iškepu, sutrinu, nuvarvinu ir užšaldau. Bet dabar žinau, kad kai kitą kartą prapjausiu moliūgą, kepsiu ir moliūgų sklindžius iš Beatos laidos (nuo maždaug 14 min). Labai patiko. Ir su grybų padažu, ir su kastiniu, ir tiesiog su grietine. Tik pirmą kartą gaminant, kai užpyliau miltus karštu pienu, jau buvo apėmus neviltis, kad nieko gero čia nebus, nes tokia tirštybė... Ir po to sudėjus visa kita, reikia kantrybės, kad viskas gerai išsimaišytų (bandžiau ir su paprastais miltais - kažkiek sunkėliau sekėsi pasiekti vientisumą). Bet galutinis rezultatas labai džiugina - tikrai geras būdas realizuoti moliūgą.
RECEPTAS (kokiems keturiems)
- 400 g moliūgo (be žievės ir sėklų);
- 250 g pieno;
- 200 g pilno grūdo kvietinių miltų (naudojau "Spelta" miltus);
- 2 kiaušiniai (trynius atskirti nuo baltymų);
- 1 a. š. kmynų;
- žiupsnis druskos.
Moliūgą sutarkuoti morkų tarka (smulkesnė nei burokinė, bet ne bulvių). Pieną užkaitinti beveik iki virimo ir užpilti miltus. Išmaišyti (gaunasi labai tiršta, bet nieko - paskystės, kai bus sudėta visa kita). Sudėti tarkuotus moliūgus, kiaušinių trynius, kmynų, druskos. Vėl permaišyti. Baltymus išplakti iki putų (nelabai standžių). Įmaišyti į tešlą. Iškepti sklindžius. Skanaus!
REZULTATAS
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą