Varškės tinginys

PRIEŠISTORĖ

Galit tikėti, galit ne, bet varškės tinginio (ačiū Sezoninei virtuvei) pirmą kartą ragavau tik pernai. Klasikinis tinginys man yra vaikystės nostalgija. Pasirodo, varškinis tinginys yra kai kuriems dar didesnė nostalgija. Ir kaip skanu! Jei netyčia dar yra likusių, kurie nėra gyvenime ragavę tokio, tai labai rekomenduoju klaidą taisyti. Vasarą džiovintas slyvas keičiam šviežiomis uogomis.

RECEPTAS

• 400 g sausainių (pvz., "Selga");
• 400 g varškės;
• 200 g sviesto (kambario temperatūros);
• 200 g saldaus kondensuoto pieno (kambario temperatūros);
• vanilės;
• 100 g džiovintų slyvų (galima ir daugiau);
• 3 v. š. brendžio (arba juodos arbatos);
• 100 g graikinių riešutų (ar kokie tik patinka; galima ir daugiau).

Slyvas pasmulkinti ir užpilti brendžiu. Palikti kelioms valandoms ar per naktį, kad susigertų.

Sausainius sutrupinti. Varškę, sviestą, kondensuotą pieną ir vanilę gerai išplakti (jei netyčia pamiršot sviestą ir kondensuotą išsitraukti iš šaldytuvo anksčiau, tai nieko tokio nenutiks ir skonio nesugadins, jei abu kartu pašildysit ant nedidelės ugnies, kol sviestas ištirps ir gerai susimaišys su kondensuotu pienu). Sumaišyti su sausainiais. Sudėti mirkytas slyvas ir kapotus riešutus. Dėti į maišelį ar kokią kepimo formą, išklotą maistine plėvele. Viską gerai suspausti, išlyginti ir statyti į šaldytuvą sustingti per naktį. Skanaus!

REZULTATAS

Su džiovintomis slyvomis bei spanguolėmis ir kokosų drožlėmis:

Pupelių ir kukurūzų kotletukai

PRIEŠISTORĖ

Šitas geras dalykas buvo mielos ponios Beatos laidoje gaminamas kaip vegetariškas paplotėlis "mėsainiui", bet mums labai gerai valgėsi tiesiog su daržovėmis ir pomidorų padažiuku. Mano vaikulis kukulis valgė, bet jau ne taip entuziastingai kaip vištienos ir daržovių kepsnelius. Bet man ir šitie labai patiko.

RECEPTAS

• 1 sk konservuotų pupelių (arba 230 g virtų);
• 1 sk. konservuotų kukurūzų (arba 250 g šaldytų);
• 100 g čederio sūrio (ar kokio kito fermentinio);
• 1 nedidelis svogūnas (gali būti raudonasis);
• sauja šviežios kalendros (arba petražolių);
• 1 v. š. grietinės;
• 1 kiaušinis;
• 2-3 v. š. džiūvėsėlių;
• 1 a. š. smulkinto marinuoto arba žiupsnelio džiovinto jalapeno pipiro (naudojau kajeno miltelius);
• 1 a. š. malto kumino;
• juodųjų pipirų;
• druskos;
• aliejaus kepimui.

Pupeles ir kukurūzus permalti mėsmale ar virtuviniu kombainu. Sudėti tarkuotą sūrį, smulkiai pjaustytą svogūną, smulkintas kalendras, šaukštą grietinės, mušti kiaušinį, berti džiūvėsėlius, pipirus, kuminą, pasūdyti ir viską gerai išmaišyti (ar tiesiog ranka perminkyti). Formuoti kotletukus ir kepti ant nedidelio kiekio aliejaus. Skanaus!

REZULTATAS

Imbieriniai sausainiai

PRIEŠISTORĖ

Labai skanūs, traškūs sausainukai (tik kodėl imbieriniai, tai nežinau, nes ir kitų prieskonių ne ką mažiau dedama). Dar prieš gerus 7 metus aš jų nesupratau, bet gali būti ir dėl to, kad pirmą kartą mano ragauti imbieriniai sausainiai buvo pirktiniai. Tačiau pagaliau "užaugau", matyt. Prieš porą metų net mano tuometinis trimetis juos labai skaniai irgi kirto. Dabar kažko jau raukosi... :) Receptas - iš knygos "Metai Beatos virtuvėje", tik prieskonių kiekis dvigubai mažesnis ir toks jis man kaip tik (galima imti jau paruoštą prieskonių meduoliams mišinį). Per knygos pristatymą ragavau jos keptų imbierinukų, tai atsimenu, kad tada pagalvojau: "Šita miela ponia labai mėgsta DAUG prieskonių..." (ir ne tik sausainiuose). Bet visa kita - labai kaip tik. Gaunasi galybė sausainių, gal kokios 4-5 skardos - užteks ir prisiragauti, ir pridovanoti.

RECEPTAS

• 125 g sviesto;
• 100 g medaus;
• 200 g cukraus;
• 75 ml grietinėlės (arba pieno);
• po ½ a. š. malto imbiero, cinamono, kardamono, gvazdikėlių;
• žiupsnelis kvapiųjų bei juodųjų pipirų, malto ar šviežiai tarkuoto muskato riešuto;
• 350 g miltų (+ dar šiek tiek kočiojimui);
• ½ a. š. kepimo miltelių.

Sviestą, medų, cukrų ir grietinėlę pakaitinti ant nedidelės ugnies, kad viskas susimaišytų į vientisą masę ir cukrus ištirptų. Suberti prieskonius ir dar 5 minutes pavirti (nors esu skaičiusi, kad kaitinant medų aukštoje temperatūroje, susidaro kažkokios negeros medžiagos, bet nuo vieno karto metuose gal nieko baisaus nenutinka...).

Miltus persijoti su kepimo milteliais ir sumaišyti su šiltu sirupu. Tešlą sulipinti į vieną gumulą, vynioti į maistinę plėvelę ir dėti į šaldytuvą bent 1 valandai. Gana minkšta ir lipni tešla atvėsusi sutvirtėja.

Stalo paviršių pabarstyti miltais. Iš tešlos kočioti kuo plonesnį lakštą (kokių 3 mm), spausti formeles (man asmeniškai skaniau valgosi mažesni) ir atsargiai būsimus sausainukus perkelti ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Kepti 180 °C temperatūros orkaitėje apie 12-15 min. (stebėti!). Skanaus!

REZULTATAS

Morkų saldainiai

PRIEŠISTORĖ

Saldainiai būna saldūs. Tai šitie irgi saldūs ir skanūs, nes iš morkų, su riešutais ir razinom (esu darius ir be jų, bet norisi kažko pakramtyti daugiau), ir prieskoniais. Skalsi gardi dovana. Pirmą kartą paragavus, tikrai ne iš karto į galvą atėjo morkos. Sukosi, sukosi kažkas lyg pažįstamo ir galiausiai visgi nušvito :) O receptas labai paprastas, kaip apšvietė vaišių autorė - kiek stiklinių tarkuotų morkų, tiek stiklinių cukraus ir sviesto, keturiskart mažiau nei cukraus (vieną kartą jį pamiršau - irgi gerai gavos, tai tiek daug nededu, kaip originaliam recepte). O priedai - pagal pageidavimus ir fantazijas bei kišenę ar spintelių turinį, bet citrinos rūgštelė būtina.

RECEPTAS (24 nedideli saldainiukai)

• 1 st. bulvių tarka tarkuotų morkų (apie 250 g);
• 1 st. cukraus (200 g) (paskutinį kartą naudojau rudąjį nerafinuotą cukranendrių cukrų - irgi gerai gaunasi);
• 1 citrinos (ar apelsino) žievelė;
• 2 v. š. šviežiai spaustų citrinos sulčių (ar citrinos rūgštelės pagal skonį);
• ½ a. š. malto kardamono (ar cinamono, ar imbiero, ar visko kartu);
• 25 g razinų ar džiovintų spanguolių;
• 25 g graikinių riešutų (ar kokių tik patinka);
• 25 g. sviesto;
• kokoso drožlių apvoliojimui (apie 40 g).

Morkas ir cukrų supilti į puodą storu dugnu ir virti apie 50 min. vis pamaišant, kol drėgmė išgaruoja ir masė gaunasi labai tiršta (atvėsus dar sutirštės). Tada įtarkuoti citrinos žievelę, supilti sultis, dėti prieskonius, razinas, smulkintus riešutus (arba galima po kokį lazdyno riešutą įspausti į vidurį formuojant saldainius vėliau) ir dar minutę kitą pavirti. Galiausiai įmaišyti sviestą, nukelti nuo ugnies ir leisti visiškai ataušti (galima ir šaldytuve palaikyti valandą kitą prieš formuojant saldainius). Šaukšteliu kabinti masę, delnais rutulioti rutuliukus ir apvolioti kokoso drožlėse. Laikyti šaldytuve. Skanaus!

REZULTATAS

Nekepti avižiniai batonėliai

PRIEŠISTORĖ

Šitie batonėliai yra man tikras išsigelbėjimas, kai nežinau, ko noriu, bet ko nors "skanaus", o tiksliau - saldaus. Sąžinė rami - gi visi produktai prie sveikuoliškų kaip ir :) O ir dovanoms tinka, kas einamuoju momentu daug kam aktualu. Šaldytuve laisvai bent mėnesį galima laikyti. Ir dar patiko, kad nereikia orkaitės. Tačiau reikia gero maisto smulkintuvo ar kokio nedidelio kombainiuko. Arba produktų kiekį dauginti ir naudotis dideliu maisto kombainu. Receptas - iš Gimtadienio mugės.

RECEPTAS (man gavos 6 batonėliai)

• 80 g avižinių dribsnių (galima ir greito virimo - lengviau kombainas sumals);
• 40 g moliūgų sėklų (ar kokių tik patinka);
• ½ a. š. cinamono;
• žiupsnelis druskos;
• 130 g žemės riešutų sviesto (galima pasigaminti ir patiems - žr. čia);
• 40 g skysto medaus (klevų, agavų sirupas irgi tinka);
• 40 g džiovintų spanguolių ar razinų (turėjau džiovinto kertuočio - "drakono vaisiaus", bet tinka gi visokie džiovinti vaisiai ir uogos).

Viską, išskyrus džiovintas uogas (ar vaisius) sumalti kombainu. Jei atrodo sausoka ir nekimba į vieną vietą, įpilti šaukštą kitą vandens. Įmaišyti spanguoles ar razinas. 20×10 cm formelę iškloti kepimo popieriumi, sudėti masę ir gražiai išlyginti. Palaikyti šaldytuve per naktį ar kol pakankamai sustings, kad būtų galima pjaustyti. Skanaus!

REZULTATAS

Spanguolių ir apelsinų uogienė

PRIEŠISTORĖ

Dar vienas geras "paruoštukas" Kalėdoms. Ir dovanoms, ir prie šventinio kepto paukščio, ir šiaip ant sūrio, ir net su žvėriena, kaip siūlo knygoje "Namų gėrybės", iš kur ir pasiėmiau idėją. Pernai dariau su mandarinais - irgi labai gerai. Tik, mano galva, reikia nusipirkti gerų spanguolių (arba patiems prisirinkti, kai auga), nes būna, kad pardavinėja tokias iš pažiūros gražias, dideles (įsivaizduoju, kad kaip nors dirbtinai ūkiuose užaugintas), bet vidury - vos ne tuščiavidurės. Tai tokias tik sumalti. Gaunasi irgi skaniai, bet kai matosi uogienėje uogos, man smagiau ir atrodo skaniau. Nors tikrai žinau žmonių, kuriems būtinai turi būti viskas vientisa. Žodžiu, aš receptą saugojuos, o jūs kaip norit :)

RECEPTAS (apie 500 ml, gal kiek daugiau)

• 500 g spanguolių (p. s. 1 litre būna apie 720 g);
• 2 apelsinai (sultys ir žievelė);
• 250 g uogienių cukraus;
• 3 gvazdikėliai (galima ir daugiau, jei patinka).

Spanguoles perrinkti, nuplauti ir suberti į puodą (jei norisi vientisumo, uogas sumalti). Sudėti nutarkuotas apelsinų žieveles ir supilti išspaustas sultis. Ten pat keliauja ir uogienių cukrus su gvazdikėliais. Viską užvirinti ir pavirti 10-15 min., kad uogos susproginėtų. Nugriebti paviršiuje susidariusias putas. Uogienę supilstyti į paruoštus stiklainius, užsukti dezinfekuotais dangteliais ir statyti šaltai bei ramiai laukti švenčių. Skanaus!

REZULTATAS

Svogūnų "uogienė"

PRIEŠISTORĖ

Šitas reikalas prie šaltos mėsos ar sūrio yra gana įdomus. Arba sužavi, arba lieka nesuprastas :) Bet mano akiraty pamėgusių pasitaikė daugiau nei santūriai patylinčių ir, artėjant šventėms, vis dažniau užklausiama: "Tai kur rasti, koks ten tas receptas?". Receptas iš Beatos Nicholson lobynų (kažkada ir laidoje rodė), tik acto aš mažinu perpus.

RECEPTAS (apie 500 ml)

• 900 g svogūnų (8 dideli svogūnai; galima imti paprastus, galima raudonuosius, galima per pusę imti ir tokių, ir anokių - visaip bandžiau, visaip gerai);
• 4 v. š. alyvuogių aliejaus;
• 2 v. š. tamsiai rudo cukraus ("Muscovado", "Molasses" ar "Farinas"; galima ir be jo, tik spalva ir skonis bus šiek tiek kitokie);
• 2 v. š. paprasto cukraus;
• 2 v. š. balzamiko acto;
• 2 v. š. raudonojo vyno acto;
• šakelė šviežio čiobrelio (arba 1 nubrauktas a. š. džiovinto);
• 2 nubraukti a. š. druskos.

Svogūnus nulupti ir supjaustyti pusžiedžiais kuo ploniau. Įkaitinti keptuvėje (kuri turi dangtį) ar puode su storesniu dugnu aliejų ir lengvai pakepinti (ne paskrudinti) svogūnus. Uždengti, sumažinti ugnį ir lėtai troškinti 1 val. karts nuo karto pamaišant. Tada sudėti visa kita ir, padidinus ugnį, pavirti dar apie 10 min., kad skystis išgaruotų ir pagardas sutirštėtų. Sudėti į paruoštus indelius, užsukti dezinfekuotais dangteliais ir, šaltai laikant, galima ramiai laukti švenčių. Skanaus!

REZULTATAS

Už šitą foto ačiū Loretai:

Vištienos ir daržovių kepsneliai

PRIEŠISTORĖ

Mano dar mažas vaikas turi dar nelabai išvystytą meilę daržovėms. Aš save kaip ir bandau paguosti, kad tai yra normalu, bet tuo pačiu kažkur giliai jaučiu, kad kas gi čia kitas bus kaltas, jei ne neišradingoji maisto tiekėja :) Nors nelabai gali čia kokius dėsningumus surasti: visada griežtai sakoma NE džiovintiems vaisiams, bet ima vieną kartą ir, į gyvačiuką išsidėliojęs saują razinų, suvalgo visas. Tuo tolerancija džiovintiems vaisiams ir uogoms baigiasi. Vieną kartą išsivirus penkis gabaliukus žuvies, įsivaizdavau, kad dar liks, o mažasis kirto nesustodamas, kitą kartą į žuvį net nepažiūri. Vienais metais šviežių kukurūzų sriuba su lašiša yra "NORIU DAR", kitais metais - valgymas su kreivumais veide. Pirmą kartą bulvių košė su troškintais raugintais kopūstais "ėjo kaip nu", o kitais kartais, matyt, kopūstų valgomas kiekis jau buvo išnaudotas per tą pirmą kartą... Paprikos irgi nemėgsta. Ir spėju, kad dėl dažniausiai naudojamos raudonos spalvos. Šį kartą paėmiau geltoną. Dėl žiedinių kopūstų irgi abejojau, bet višta paėmė viršų ir viskas buvo valgoma be jokių knaisiojimųsi ir apmąstymų. Rekomenduoju. Ačiū Rasai už pasidalinimą.

RECEPTAS (man gavosi apie 30 nedidelių kepsniukų)

• 500 g vištos krūtinėlės filė;
• 300 g žiedinių kopūstų (tinka ir šaldyti);
• 1 paprika;
• 1 svogūnas (nebūtinai, jei svogūnų laiškai naudojami);
• 3 česnako skiltelės (nebūtinai);
• 80 g fermentinio sūrio (naudojau "Džiugą");
• 2 kiaušiniai;
• 3 v. š. grietinės;
• 2 v. š. miltų;
• 1 v. š. bulvių krakmolo;
• svogūnų laiškų (nebūtina, jei svogūnai naudojami), šviežių petražolių (neturėjau, naudojau džiovintas);
• maltos dž. paprikos, maltų juodųjų pipirų, druskos;
• aliejaus kepimui.

Vištieną, 5 min. apvirtus pasūdytam vandeny žiedinius kopūstus, papriką, svogūnus ir česnakus supjaustyti smulkiai. Sūrį sutarkuoti. Viską sumaišyti su likusiais produktais. Uždengti ir palaikyti šaldytuve 1 val. (neištvėriau - pusę iškepiau iškart ir skirtumo nepajutau lyginant su kita puse, kurią laikiau tą 1 val.). Šaukštu ar šlapiomis rankomis formuoti kepsnelius ir kepti ant vidutinės ugnies po 3-4 min. iš abiejų pusių. Iškepusius palaikyti 5 min. uždengtus. Skanaus!

P. S. Valgėm su saldžiarūgščiu čili-mango padažu ir šviežiom daržovėm.

REZULTATAS

Moliūgų ir avinžirnių troškinys (karis)

PRIEŠISTORĖ

Net nesitikėjau, kad bus taip skanu (idėja pagal Jamie Oliver). Net vaikas valgė! Labai geras būdas sunaudoti moliūgą, gautą skaptuojant, ploninant jo sieneles. Ir jaučiu, kad jei ne kalendra, nebūtų taip skanu... Galima pridėti čiliukų, kas mėgsta aštriau (neturėjau, dėjau šiek tiek maltų kajeno pipirų). Dar siūlo gardinti kario lapais (ir tai, sako, visai nieko panašaus į geltonus kario prieskonius, kario lapų juose paprastai nebūna). Bet tai kur čia toj mūsų Lietuvėlėj rasi? Džiovintų - dar įmanoma, bet šviežių... :/ Pakeisti nėra kuo, bet ir be jų - labai skanu.

RECEPTAS (3-4 personoms)

• 400 g paruošto moliūgo (galima pjaustyti kubeliais, galima tarkuoti burokine tarka - greičiau susitroškins, galima pjaustyti bet kokiom nedidelėm formom);
• 1 cm imbiero šaknies;
• 1 skiltelė česnako;
• nedidelis pundelis šviežios kalendros;
• 1 kupinas a. š. kokosų aliejaus (ar žemės riešutų, ar dar kokio nors bet kokio patinkančio);
• ½ nedidelio poro ar svogūno (ar 1 šalotinis svogūnėlis);
• kajeno ar čili miltelių (ar šviežio čili pipiriuko);
• ¼ a. š. garstyčių grūdelių (dėjau juodas, nes tik tokias turėjau);
• ¼ a. š. ciberžolės miltelių;
• 100 g savo sultyse konservuotų pomidorų (arba 2 blanširuoti smulkinti pomidorai, arba 3 v. š. pomidorų padažo);
• 200 g kokosų pieno;
• 100 g avinžirnių (arba 200 g konservuotų);
• druskos.

Pirmiausia, jei naudojami nevirti avinžirniai, tai užpylus juos vandeniu pamirkyti per naktį. Išvirti (man užtenka 20 min.).
Nuluptą imbierą supjaustyti plonais pagaliukais. Česnaką susmulkinti. Kalendrai nuskabyti lapelius, likusius stiebelius atskirai pasmulkinti.
Aliejų įkaitinti didelėje keptuvėje ar nesvylančiame storu dugnu puode. Jame lengvai pakepinti porą ar svogūną, imbierą, česnaką, smulkintą čili pipiriuką (jei naudojamas šviežias). Sudėti smulkintus kalendros stiebelius, prieskonius, pomidorus, moliūgus. Kelias minutes patroškinti uždengus. Pasūdyti. Supilti kokosų pieną, suberti avinžirnius ir troškinti ant nedidelės ugnies uždengus, kol moliūgai išsitroškins (apie 20-30 min.). Patiekti su basmati ar kokiai kitais mylimais ryžiais bei užbarsčius smulkintų kalendros lapelių. Skanaus!

REZULTATAS

Šokoladinis pyragas su riešutais

PRIEŠISTORĖ

Skubu dalintis labai geru receptu iš Skaniausių šeimos kepinių knygos. Sakyčiau, tikrai nedaug darbo, o rezultatas superinis. Nesu labai didelė šokoladinių dalykų mėgėja, bet šitas man labai patiko. Sausainiais nepavadinčiau, kaip šaltinyje siūlo, nes gaunasi minkštas daiktas. Tik svarbu naudoti gerą, skanią, 20-22% riebumo kakavą (kartais būna pavadinta kaip "šokoladinė" ir yra sodrios tamsios spalvos). Ir stengtis neperkepti, t. y. kai tik įkišus medinį pagaliuką, prie jo tešla nebeprilimpa, traukti pyragą lauk. O riešutai tinka visokie, manyčiau.

RECEPTAS (manoji kepimo forma - 23×28 cm)

• 125 g sviesto (galima bandyti ir su margarinu kepiniams);
• 2 kiaušiniai;
• 200 g cukraus;
• vanilės;
• 75 g miltų;
• 60 g kakavos (20-22% riebumo);
• ¼ a. š. kepimo miltelių;
• ¼ a. š. druskos;
• 125 g riešutų (siūlo graikinius, turėjau anakardžių, naudoti mėgstamiausius :)).

Sviestą (ar margariną) ištirpinti. Kiaušinius išplakti su cukrumi ir vanile. Supilti pravėsusį sviestą ir vėl išplakti. Miltus, kakavą, kepimo miltelius bei druską sumaišyti kartu ir suberti į tešlą. Viską gerai išplakti. Dėti pasmulkintus riešutus ir išmaišyti. Tešlą krauti į kepimo popieriumi išklotą formą, tolygiai paskirstyti, išlyginti ir kepti 180 °C orkaitėje apie 25 min. (tikrinti su mediniu pagaliuku). Skanaus!

REZULTATAS