Spanguolių ir apelsinų uogienė

PRIEŠISTORĖ

Dar vienas geras "paruoštukas" Kalėdoms. Ir dovanoms, ir prie šventinio kepto paukščio, ir šiaip ant sūrio, ir net su žvėriena, kaip siūlo knygoje "Namų gėrybės", iš kur ir pasiėmiau idėją. Pernai dariau su mandarinais - irgi labai gerai. Tik, mano galva, reikia nusipirkti gerų spanguolių (arba patiems prisirinkti, kai auga), nes būna, kad pardavinėja tokias iš pažiūros gražias, dideles (įsivaizduoju, kad kaip nors dirbtinai ūkiuose užaugintas), bet vidury - vos ne tuščiavidurės. Tai tokias tik sumalti. Gaunasi irgi skaniai, bet kai matosi uogienėje uogos, man smagiau ir atrodo skaniau. Nors tikrai žinau žmonių, kuriems būtinai turi būti viskas vientisa. Žodžiu, aš receptą saugojuos, o jūs kaip norit :)

RECEPTAS (apie 500 ml, gal kiek daugiau)

• 500 g spanguolių (p. s. 1 litre būna apie 720 g);
• 2 apelsinai (sultys ir žievelė);
• 250 g uogienių cukraus;
• 3 gvazdikėliai (galima ir daugiau, jei patinka).

Spanguoles perrinkti, nuplauti ir suberti į puodą (jei norisi vientisumo, uogas sumalti). Sudėti nutarkuotas apelsinų žieveles ir supilti išspaustas sultis. Ten pat keliauja ir uogienių cukrus su gvazdikėliais. Viską užvirinti ir pavirti 10-15 min., kad uogos susproginėtų. Nugriebti paviršiuje susidariusias putas. Uogienę supilstyti į paruoštus stiklainius, užsukti dezinfekuotais dangteliais ir statyti šaltai bei ramiai laukti švenčių. Skanaus!

REZULTATAS

Svogūnų "uogienė"

PRIEŠISTORĖ

Šitas reikalas prie šaltos mėsos ar sūrio yra gana įdomus. Arba sužavi, arba lieka nesuprastas :) Bet mano akiraty pamėgusių pasitaikė daugiau nei santūriai patylinčių ir, artėjant šventėms, vis dažniau užklausiama: "Tai kur rasti, koks ten tas receptas?". Receptas iš Beatos Nicholson lobynų (kažkada ir laidoje rodė), tik acto aš mažinu perpus.

RECEPTAS (apie 500 ml)

• 900 g svogūnų (8 dideli svogūnai; galima imti paprastus, galima raudonuosius, galima per pusę imti ir tokių, ir anokių - visaip bandžiau, visaip gerai);
• 4 v. š. alyvuogių aliejaus;
• 2 v. š. tamsiai rudo cukraus ("Muscovado", "Molasses" ar "Farinas"; galima ir be jo, tik spalva ir skonis bus šiek tiek kitokie);
• 2 v. š. paprasto cukraus;
• 2 v. š. balzamiko acto;
• 2 v. š. raudonojo vyno acto;
• šakelė šviežio čiobrelio (arba 1 nubrauktas a. š. džiovinto);
• 2 nubraukti a. š. druskos.

Svogūnus nulupti ir supjaustyti pusžiedžiais kuo ploniau. Įkaitinti keptuvėje (kuri turi dangtį) ar puode su storesniu dugnu aliejų ir lengvai pakepinti (ne paskrudinti) svogūnus. Uždengti, sumažinti ugnį ir lėtai troškinti 1 val. karts nuo karto pamaišant. Tada sudėti visa kita ir, padidinus ugnį, pavirti dar apie 10 min., kad skystis išgaruotų ir pagardas sutirštėtų. Sudėti į paruoštus indelius, užsukti dezinfekuotais dangteliais ir, šaltai laikant, galima ramiai laukti švenčių. Skanaus!

REZULTATAS

Už šitą foto ačiū Loretai:

Vištienos ir daržovių kepsneliai

PRIEŠISTORĖ

Mano dar mažas vaikas turi dar nelabai išvystytą meilę daržovėms. Aš save kaip ir bandau paguosti, kad tai yra normalu, bet tuo pačiu kažkur giliai jaučiu, kad kas gi čia kitas bus kaltas, jei ne neišradingoji maisto tiekėja :) Nors nelabai gali čia kokius dėsningumus surasti: visada griežtai sakoma NE džiovintiems vaisiams, bet ima vieną kartą ir, į gyvačiuką išsidėliojęs saują razinų, suvalgo visas. Tuo tolerancija džiovintiems vaisiams ir uogoms baigiasi. Vieną kartą išsivirus penkis gabaliukus žuvies, įsivaizdavau, kad dar liks, o mažasis kirto nesustodamas, kitą kartą į žuvį net nepažiūri. Vienais metais šviežių kukurūzų sriuba su lašiša yra "NORIU DAR", kitais metais - valgymas su kreivumais veide. Pirmą kartą bulvių košė su troškintais raugintais kopūstais "ėjo kaip nu", o kitais kartais, matyt, kopūstų valgomas kiekis jau buvo išnaudotas per tą pirmą kartą... Paprikos irgi nemėgsta. Ir spėju, kad dėl dažniausiai naudojamos raudonos spalvos. Šį kartą paėmiau geltoną. Dėl žiedinių kopūstų irgi abejojau, bet višta paėmė viršų ir viskas buvo valgoma be jokių knaisiojimųsi ir apmąstymų. Rekomenduoju. Ačiū Rasai už pasidalinimą.

RECEPTAS (man gavosi apie 30 nedidelių kepsniukų)

• 500 g vištos krūtinėlės filė;
• 300 g žiedinių kopūstų (tinka ir šaldyti);
• 1 paprika;
• 1 svogūnas (nebūtinai, jei svogūnų laiškai naudojami);
• 3 česnako skiltelės (nebūtinai);
• 80 g fermentinio sūrio (naudojau "Džiugą");
• 2 kiaušiniai;
• 3 v. š. grietinės;
• 2 v. š. miltų;
• 1 v. š. bulvių krakmolo;
• svogūnų laiškų (nebūtina, jei svogūnai naudojami), šviežių petražolių (neturėjau, naudojau džiovintas);
• maltos dž. paprikos, maltų juodųjų pipirų, druskos;
• aliejaus kepimui.

Vištieną, 5 min. apvirtus pasūdytam vandeny žiedinius kopūstus, papriką, svogūnus ir česnakus supjaustyti smulkiai. Sūrį sutarkuoti. Viską sumaišyti su likusiais produktais. Uždengti ir palaikyti šaldytuve 1 val. (neištvėriau - pusę iškepiau iškart ir skirtumo nepajutau lyginant su kita puse, kurią laikiau tą 1 val.). Šaukštu ar šlapiomis rankomis formuoti kepsnelius ir kepti ant vidutinės ugnies po 3-4 min. iš abiejų pusių. Iškepusius palaikyti 5 min. uždengtus. Skanaus!

P. S. Valgėm su saldžiarūgščiu čili-mango padažu ir šviežiom daržovėm.

REZULTATAS

Moliūgų ir avinžirnių troškinys (karis)

PRIEŠISTORĖ

Net nesitikėjau, kad bus taip skanu (idėja pagal Jamie Oliver). Net vaikas valgė! Labai geras būdas sunaudoti moliūgą, gautą skaptuojant, ploninant jo sieneles. Ir jaučiu, kad jei ne kalendra, nebūtų taip skanu... Galima pridėti čiliukų, kas mėgsta aštriau (neturėjau, dėjau šiek tiek maltų kajeno pipirų). Dar siūlo gardinti kario lapais (ir tai, sako, visai nieko panašaus į geltonus kario prieskonius, kario lapų juose paprastai nebūna). Bet tai kur čia toj mūsų Lietuvėlėj rasi? Džiovintų - dar įmanoma, bet šviežių... :/ Pakeisti nėra kuo, bet ir be jų - labai skanu.

RECEPTAS (3-4 personoms)

• 400 g paruošto moliūgo (galima pjaustyti kubeliais, galima tarkuoti burokine tarka - greičiau susitroškins, galima pjaustyti bet kokiom nedidelėm formom);
• 1 cm imbiero šaknies;
• 1 skiltelė česnako;
• nedidelis pundelis šviežios kalendros;
• 1 kupinas a. š. kokosų aliejaus (ar žemės riešutų, ar dar kokio nors bet kokio patinkančio);
• ½ nedidelio poro ar svogūno (ar 1 šalotinis svogūnėlis);
• kajeno ar čili miltelių (ar šviežio čili pipiriuko);
• ¼ a. š. garstyčių grūdelių (dėjau juodas, nes tik tokias turėjau);
• ¼ a. š. ciberžolės miltelių;
• 100 g savo sultyse konservuotų pomidorų (arba 2 blanširuoti smulkinti pomidorai, arba 3 v. š. pomidorų padažo);
• 200 g kokosų pieno;
• 100 g avinžirnių (arba 200 g konservuotų);
• druskos.

Pirmiausia, jei naudojami nevirti avinžirniai, tai užpylus juos vandeniu pamirkyti per naktį. Išvirti (man užtenka 20 min.).
Nuluptą imbierą supjaustyti plonais pagaliukais. Česnaką susmulkinti. Kalendrai nuskabyti lapelius, likusius stiebelius atskirai pasmulkinti.
Aliejų įkaitinti didelėje keptuvėje ar nesvylančiame storu dugnu puode. Jame lengvai pakepinti porą ar svogūną, imbierą, česnaką, smulkintą čili pipiriuką (jei naudojamas šviežias). Sudėti smulkintus kalendros stiebelius, prieskonius, pomidorus, moliūgus. Kelias minutes patroškinti uždengus. Pasūdyti. Supilti kokosų pieną, suberti avinžirnius ir troškinti ant nedidelės ugnies uždengus, kol moliūgai išsitroškins (apie 20-30 min.). Patiekti su basmati ar kokiai kitais mylimais ryžiais bei užbarsčius smulkintų kalendros lapelių. Skanaus!

REZULTATAS

Šokoladinis pyragas su riešutais

PRIEŠISTORĖ

Skubu dalintis labai geru receptu iš Skaniausių šeimos kepinių knygos. Sakyčiau, tikrai nedaug darbo, o rezultatas superinis. Nesu labai didelė šokoladinių dalykų mėgėja, bet šitas man labai patiko. Sausainiais nepavadinčiau, kaip šaltinyje siūlo, nes gaunasi minkštas daiktas. Tik svarbu naudoti gerą, skanią, 20-22% riebumo kakavą (kartais būna pavadinta kaip "šokoladinė" ir yra sodrios tamsios spalvos). Ir stengtis neperkepti, t. y. kai tik įkišus medinį pagaliuką, prie jo tešla nebeprilimpa, traukti pyragą lauk. O riešutai tinka visokie, manyčiau.

RECEPTAS (manoji kepimo forma - 23×28 cm)

• 125 g sviesto (galima bandyti ir su margarinu kepiniams);
• 2 kiaušiniai;
• 200 g cukraus;
• vanilės;
• 75 g miltų;
• 60 g kakavos (20-22% riebumo);
• ¼ a. š. kepimo miltelių;
• ¼ a. š. druskos;
• 125 g riešutų (siūlo graikinius, turėjau anakardžių, naudoti mėgstamiausius :)).

Sviestą (ar margariną) ištirpinti. Kiaušinius išplakti su cukrumi ir vanile. Supilti pravėsusį sviestą ir vėl išplakti. Miltus, kakavą, kepimo miltelius bei druską sumaišyti kartu ir suberti į tešlą. Viską gerai išplakti. Dėti pasmulkintus riešutus ir išmaišyti. Tešlą krauti į kepimo popieriumi išklotą formą, tolygiai paskirstyti, išlyginti ir kepti 180 °C orkaitėje apie 25 min. (tikrinti su mediniu pagaliuku). Skanaus!

REZULTATAS

Burokėlių mišrainė su obuoliais žiemai (be acto)

PRIEŠISTORĖ

Nuostabi, visų laikų geriausia burokėlių mišrainė žiemai! Bent jau man :) Ir be acto! Ir kaip lengvai transformuojasi į sriubą! Pirmą kartą mišrainės paragavau pas savo mielą draugę Kristiną ir ačiū jai bei jos mamai už gaires, kaip čia ką maždaug daryti. Labai skanu. Kartais vieną valgau tiesiog. Nes nu man labai patinka burokėliai. O burokėliai su obuoliais ir kmynais... Nu labai.

RECEPTAS (~6 puslitriukai)

• 1½ kg virtų ar orkaitėje folijoje keptų burokėlių;
• 700 g obuolių (geriausia "Antaninių");
• 400 g morkų;
• 400 g svogūnų;
• 1 česnako galvutė;
• 250 ml aliejaus;
• 1 v. š. kmynų;
• 1 v. š. druskos;
• maltų juodųjų pipirų;
• (maltų) lauro lapų.

Burokėlius, obuolius ir morkas sutarkuoti burokine tarka, svogūnus, česnakus smulkiai supjaustyti. Nedideliame kiekyje aliejaus pakepinti svogūnus, tada sudėti morkas, po kiek laiko - česnakus, kmynus, obuolius. Šiek tiek patroškinti. Viską su burokėliais sudėti į puodą, supilti likusį aliejų, prieskonius ir troškinti dar 10-15 min. nuo užvirimo. Supilstyti į iškaitintus stiklainius ir uždengti dezinfekuotais dangteliais. Skanaus!

REZULTATAS

Burokėlių ir cukinijų mišrainė žiemai

PRIEŠISTORĖ

Turbūt daug kas dabar suka galvas, kur dar čia sunaudojus tas mūsų labai bent jau auginti mėgstamas cukinijas :) O aš dar labai mėgstu ir burokėlius. Tai vat pasakysiu tiems, kas dar nežinojo: cukinijų su burokėliais draugystė - skani, graži ir patogi. Viena kolegė atsinešė padegustuoti mišrainės (ačiū Daliai), kita tiesiai el. paštu pasidalino jau konkrečiu tos mišrainės receptu (ačiū Rūtai). Labai viskas gerai gavosi.

RECEPTAS (~5 puslitriukai)

• 1 kg žalių burokėlių (svoris jau paruoštų, nuluptų; manau, galima būtų imti ir virtus ar orkaitėje keptus folijoje, jei jau tokių netyčia turėtume - tada tik pagreitėtų mišrainės paruošimas į stiklainius);
• 1 kg cukinijų (svoris be žievės ir sėklų);
• 500 g svogūnų;
• 1 st. vandens;
• ½ st. aliejaus;
• ½ st. cukraus;
• 1 v. š. druskos;
• ½ st. acto (naudojau 6% obuolių actą, nors originaliame recepte siūlo 9%, tačiau man ir 6% rūgštelės - per akis);
• maltų juodųjų pipirų.

Burokėlius ir cukinijas sutarkuoti šiaudeliais arba burokine tarka. Svogūnus supjaustyti pusžiedžiais arba smulkiai. Pakepinti šlakelyje aliejaus. Burokėlius, vandenį, likusį aliejų, cukrų ir druską dėti į puodą ir virti apie 30 min. Tada sudėti pakepintus svogūnus ir cukinijas bei virti dar apie 15 min. Supilti actą, paskaninti pipirais ir dar 5-10 min. pavirti. Krauti į paruoštus stiklainius. Skanaus!

REZULTATAS

Aviečių ir slyvų uogienė

PRIEŠISTORĖ

Tiesa pasakius, man paprasta slyvienė susižavėjimo nekelia. Kažkaip tos mūsų juodosios slyvos uogienėje (o ir kompote) nurūgštėja, kad ir daug cukraus pridėti. Bent jau mano tokia ne kažkokia patirtis. Bet vat avietes aš dievinu ir su slyvom jos puikiai draugauja. Tokia kaip ir saviapgaulė gaunasi: avietės su savo skoniu ima viršų, bet slyvos prideda apimties ir labai avietiška (smarkiai mylima, bet gal jau kiek ir pabodusi) uogienė prasiskiedžia kompanjoniška slyvų rūgštele. Ir cinamonas dar kitoniškumo prideda. Dar prie viso to siūlomas "Beatos virtuvės" laidoje ir muskatas, bet man jis nelabai prie širdies, tai šįkart praleidau, bet kada nors ir su juo pabandysiu. Žodžiu, gera uogienė.

RECEPTAS

• 500 g aviečių;
• 500 g slyvų (svoris jau be kauliukų, ketvirčiais);
• 500 g uogienių cukraus (pvz., "DanSukker");
• 3 lazdelės cinamono;
• žiupsnelis tarkuoto ar malto muskato (nebūtina);
• žiupsnelis druskos.

Viską be cukraus pakaitinti, kad išsiskirtų sultys. Tada suberti cukrų ir dar 10 min. pavirti. Supilstyti į paruoštus stiklainius ir sandariai uždaryti. Skanaus!

REZULTATAS

Aviečių uogienė su imbieru ir laimu

PRIEŠISTORĖ

Iš žurnalo "Beatos virtuvė" 2015 ruduo. Labai patiko. Avietės ir šiaip turbūt mano mėgstamiausios uogos, laimą išvis visur kišu, kur tik sugalvoju. O jau tas šviežias imbieras kaip gerai čia taip "pakelia". Tiesiog man sukurta uogienė :))) Avietės yra gerai, bet paskanintos avietės yra dar geriau!

RECEPTAS

• 500 g aviečių;
• 250 g cukraus uogienėms (pvz., "DanSukker");
• 3 a. š. tarkuoto imbiero;
• 1 laimas (sultys ir nutarkuota žievelė).

Viską pilti į puodą ir pavirti 3-6 min. Nugriebti putas ir supilstyti į švarius paruoštus stiklainius. Skanaus!

REZULTATAS

Maskarponės sūrio tortas su jogurtu

PRIEŠISTORĖ

Šitas nekepto torto (sausainiai padui, aišku, kepti, bet mums patiems nereikia nieko kepti) variantas irgi labai geras, jei kartais netyčia neturit kondensuoto pieno (su juo maskarponės sūrio tortas man pats skaniausias kol kas, bet su jogurtu gaunasi gal gaivesnis, lengvesnis visgi, o jei dar su sezoninėm uogom, vaisiais ant viršaus - tai išvis labai viskas gaunasi gerai. Pabandykit :) Sūrio masės receptas - iš Jurgittos (ačiū jai).

RECEPTAS (torto forma - 21 cm skersmens, užsipildo gal 2/3, bet pats tas 6-8 žmonėms rimtai paskanauti)

Padui ir šonams:

• 200 g sausainių (aš imu "Selga", aišku, galima imti ir kitokių, bet tada sviesto kiekį jau reikia reguliuotis pagal situaciją priklausomai nuo sausainių riebumo; man toks "Selgos" sausainių ir sviesto santykis yra optimalus);
• 80 g sviesto.

Sūrio masei:

• 250 g maskarponės sūrio;
• 200 g plakamosios grietinėlės (neblogai gaunasi ir imant 100 g grietinėlės ir 200 g jogurto);
• 100 g natūralaus jogurto;
• 100 g cukraus;
• vanilės;
• ½ citrinos sulčių (galima (bet nebūtina) ir žievelės įtarkuoti ar įberti porą trejetą šaukštelių liofilizuotų braškių, aviečių, šaltalankių miltelių);
• 15 g želatinos + 75 g vandens (brinkinimui).

Viršui:

• aviečių, šilauogių, figų ar kokių kitokių uogų bei vaisių;
• želė tortams (paprastai naudoju želė cukrų "Multi" iš DanSukker, bet tai nėra būtina, ypač jei puošiama prieš patiekiant).

Želatiną užpilti vandeniu ir palikti išbrinkti.

Sausainius sumalti iki smulkių trupinių. Sviestą ištirpinti ir sumaišyti su sausainiais. Turi gautis biri, vos drėgna, bet ne šlapia masė. Tortinę iškloti kepimo popieriumi, šonams išsikirpti atskirą kepimo popieriaus juostą, vos patepti, pvz., tirpintu sviestu ar kokia grietine ir prilipinti prie tortinės nuimamų kraštų. Berti sausainių masę ir šaukštu paspaudžiant sudaryti tortui kraštus bei išlyginti padą. Statyti į šaldytuvą.

Išbrinkusią želatiną pakaitinti, kad ištirptų.

Grietinėlę su puse cukraus išplakti iki standumo.

Maskarponę, jogurtą, kitą pusę cukraus, vanilę ir citrinos sultis taip pat lengvai išplakti, tik kad viskas susimaišytų iki vientisumo.

Porą šaukštų šios masės dėti į ištirpintą želatiną, gerai išmaišyti ir supilti į maskarponės ir jogurto masę. Viską gerai išmaišyti ar lengvai paplakti (smarkiai plakant maskarponė gali visai išskystėti). Jei masė labai skysta, statyti į šaldytuvą, kad pradėtų stingti, tirštėti. Tada įmaišyti plaktą grietinėlę, pilti ant sausaininio pagrindo ir statyti į šaldytuvą sustingti (geriausia palikti per naktį). Prieš patiekiant puošti uogom, vaisiais, o jei kažkur transportuojama - dar užpilti želė tortams, kad nedžiūtų gražumynai ant viršaus. Skanaus!

REZULTATAS