Braškių ir bananų uogienė

PRIEŠISTORĖ

Kažkada pas brolienę išpuolė laimė paragauti braškių uogienės su bananais. Viena draugė buvo sakius, kad bandžius, bet nepatiko. O man labai patiko. Mėgstu ir paprastų paprasčiausią braškių uogienę, bet skanu ir su visokiais netikėtais priedais (pvz., dar visada išsiverdu su mėtom ir laimu). Dar nespėjus normaliai ataušti, vieną nedidelį induką sudorojom su čiabata ir rikota - man tai labai skanu. Receptas - iš Oditėlės blogo.

RECEPTAS (~1,5 l)

• 1 kg braškių;
• 500 g bananų (jau be žievės; ~5 vnt.);
• 250 g cukraus (naudojau uogienių cukrų + 6 v. š. vandens);
• 1 citrina (nutarkuota žievelė ir sultys);
• vanilės (nebūtinai).

Pasmulkintas braškes užpilti cukrumi (galima palikti pastovėti, kad atsirastų sulčių) ir pavirti 15-20 min. Tada sudėti griežinėliais pjaustytus bananus, nutarkuotą citrinos žievelę, pilti sultis, vanilę ir viską pavirti dar 15-20 min. Jei patinka vientisa uogienė, pertrinti trintuvu ir dar kartą užvirinti.

O jei naudojamas uogienių cukrus, viską iškart pilti į puodą ir pavirti apie 10-15 min. Skanaus!

REZULTATAS

Panna cotta su jogurtu

PRIEŠISTORĖ

Paprastesnio deserto vasarai nei panna cotta su trintom šviežiom uogom (mandrai "coulis" vadinamom) aš kol kas nežinau (nors atvira išbandymams, prašom siūlyti, kas netingi, būsiu dėkinga). Jei reiktų deserto čia ir dabar, tai rinkčiausi "Itono betvarkę", o jei yra viena kita valandėlė palaukimui, kad desertas sustingtų, tai šitas irgi puikiai tinka.

Paprastai panna cotta gaminama iš grietinėlės (arba kokosų grietinėlės), ją praskiedžiant pienu ar kokosų pienu (ar kokiu kitokiu augaliniu). Šįkart praskiedimas įvyko jogurtu ir labai sėkmingai - toks lyg papildomas lengvumas atsirado, rūgštelė šiokia tokia. Labai patiko!

RECEPTAS (šešiems)

• 400 ml riebios grietinėlės;
• 400 g jogurto (puikiai tinka bet koks natūralaus skonio ar paskanintas; šį kartą turėjau su šilauogėm);
• 6 a. š. cukraus (arba dvigubai mažiau, jei jogurtas saldintas);
• 1 vanilės ankštis (galima kokia nors kitokia vanilės forma keisti);
• 20 g (6 a. š. be kaupo) želatinos (sustingusi panna cotta turi gautis lengva, minkšta, vos laikanti formą);
• 150 ml vandens želatinos brinkinimui;
• 250 g braškių (+cukraus pagal skonį, jei norisi), saujelė pistacijų, mėtų pateikimui.

Želatiną užpilti šaltu vandeniu ir palikti išbrinkti.

Užkaisti grietinėlę su cukrumi, išilgai perpjauta vanilės ankštimi ir išskobtomis iš jos sėklytėmis. Kai beveik užvirs, supilti išbrinkintą želatiną, ir dar kaitinti maišant, kol neliks želatinos grūdelių (bet neleisti užvirti!). Nukelti nuo ugnies, perkošti, leisti šiek tiek atvėsti. Tada dalimis įmaišyti į jogurtą. Išpilstyti į norimas formeles. Statyti į šaldytuvą sustingimui (darau iš vakaro, tai ryte tikrai būna sustingę).

Patiekiant ant viršaus užpilti trintį braškių, puošti kapotom pistacijom, mėtos lapeliais (jei atrodo per tvirta, palaikyti kambario temperatūroje kokią valandą). Skanaus!

REZULTATAS

Rabarbarų ir braškių kobleris (cobbler)

PRIEŠISTORĖ

Tai vienas iš desertų, kurių aprašymas blog'uose paprastai prasideda nuo bėdavojimų, kad nėra gražaus lietuviško pavadinimo jam. Nėra ir nereikia. Gražiai skamba ir "kobleris". Ir greitai bei paprastai gaminasi, ir labai skaniai valgosi. Kažkas panašaus į trupininį pyragą crumble, tik tešla, dedama ant vaisių/uogų pagrindo, yra "paminkštinama" kokiu nors pieno produktu (pienu, grietine, jogurtu, raugintomis pasukomis, kefyru) ir dar kartais kiaušiniu, "papurenama" kepimo milteliais, soda. Uogos tinka bet kokios, o vaisiai - sultingesni (kaulavaisiai populiariausi - slyvos, persikai, abrikosai, nektarinai, nors neretai ir obuoliai dedami). Nežmoniškai skanus šitas desertas dar šiltas su vaniliniais ledais (plakta grietinėlė irgi tiktų). Tešlos receptą šį kartą išbandžiau ir blog'o "Vaikai ir vanilė" ir likau labai patenkinta, tikrai dar ne kartą gaminsiu ir su kitokiais sezoniniais vaisiais bei uogom.

RECEPTAS (šešiems paskanauti; mano kepimo indas - 26 cm skersmens)

Vaisių/uogų sluoksniui:

• 300 g rabarbarų;
• 300 g braškių (tiek rabarbarų, tiek braškių galima imti ir daugiau);
• 4 v. š. nerafinuoto rudojo cukraus (tinka ir paprastas).

Tešlai:

• 210 g miltų;
• 1 a. š. kepimo miltelių;
• ¼ a. š. valgomosios sodos (manyčiau, galima apsieiti ir vien tik su kepimo milteliais);
• 1 v. š. nerafinuoto rudojo cukraus (tinka ir paprastas; dar ir vanilės galima);
• žiupsnelis druskos;
• 60 g šalto sviesto;
• 160 ml jogurto (arba pasukų, arba kefyro).

Ant viršaus:

• 1 trynys;
• 1 a. š. pieno;
• 1 v. š. nerafinuoto rudojo cukraus;
• saujelė migdolų.

Orkaitę įkaitinti iki 190 °C. Rabarbarus nulupti, supjaustyti nedideliais gabalėliais. Braškes perpjauti perpus ar į keturias dalis. Sudėti į kepimo indą, užbarstyti 4 šaukštus cukraus ir kepti 15 min.
Miltus, kepimo miltelius, sodą, cukrų ir druską sumaišyti kartu. Įtarkuoti šaltą sviestą, supilti jogurtą (ar pasukas, kefyrą) ir viską permaišyti, kol neliks sausų miltų.
Indą su rabarbarais ir braškėm ištraukti. Ant jų šaukštu ar rankomis formuoti ir dėlioti apvalius tešlos kauburėlius (man gavosi 20-21). Trynį išplakti su šaukšteliu pieno. Plakiniu aptepti pyrago viršų, apibarstyti cukrumi ir pasmulkintais riešutais. Kepti dar apie 25 min, kol gražiai parus. Patiekti dar šiltą su ledais (ar su plakta grietinėle, ar su graikišku jogurtu). Skanaus!

REZULTATAS

Sezamų saldainiai

PRIEŠISTORĖ

Yra toks labai pavojingai (galima pamesti saiką beragaujant) skanus reikalas kaip sezaminiai sausainiai. Šito įrašo reikalas ne ką mažiau pavojingesnis ar skanesnis, tik saldainių (arba kozinakų/kazinakų) forma. Tokius saldainius kažkada seniai seniai studentavimo laikais pirkdavau Kauno stoties turguje - nesugebėdavau pro šalį nenusipirkus praeiti. Pasirodo, pasigaminti pačiam yra super paprasta. Rekomenduoju saiką jaučiantiems. Receptas iš knygos "Gero maisto dienoraštis. Pavasaris". Reikės ir su saulėgrąžomis, moliūgų sėklomis, linų sėmenimis ar žemės riešutais pabandyti.

RECEPTAS (mano indas 11×23 cm, nors tinka bet koks, kurio plotas gautųsi apie 250-300 kv. cm, kad nebūtų saldainiai nei labai stori, nei labai ploni; man gavosi apie 30 saldainukų)

• 250 g sezamo sėklų;
• 100 g medaus;
• 50 g rudojo nerafinuoto cukraus;
• aliejaus (kepimo popieriui patepti, nors nebūtinai - geros kokybės popierius lengvai nusiima).

Sezamo sėklas paskleisti skardoje ir paskrudinti iki 170 °C įkaitintoje orkaitėje 10 min (galima bandyti kepinti ir keptuvėje, tik gal ne viską iš karto). Atvėsinti.

Medų ir cukrų kaitinti maišant, kol abu ištirps (bet jei belaukiant reikalas priėjo iki didelių lėtų burbulų, tai jungti ugnį lauk). Supilti ant sezamo sėklų ir gerai viską permaišyti. Indą, kuriame auš masė, iškloti kepimo popieriumi, jį patepti aliejumi. Krėsti saldžiąją sezamų masę ir gražiai išlyginti, gerai suploti (šaukštą gali prireikti sušlapinti vandeniu, kad sėklos neliptų). Visiškai ataušinti (galima kokiai valandai įkišti į šaldytuvą) ir tik tada pjaustyti norimo dydžio gabalėliais. Skanaus!

REZULTATAS

Pankolių ir apelsinų salotos su alyvuogėmis

PRIEŠISTORĖ

Kažkada žiedinių kopūstų sriubą sugadinau pankolio sėklomis, nes jos turi gan stiprią anyžinę gaidelę, o anyžiai man nelabai "prie širdies"... Tai apie patį pankolį niekad ir nesusimąstydavau, kad norėčiau kada ką pasigaminti. Bet kažkokiu būdu ėmiau kartą ir susigalvojau nusipirkti paragauti. Nuolat savo vaikui, vis raukančiam nosį prieš kokį neskanautą patiekalą, kartoju, kad "tu bent paragauk - jei nepatiks, galėsi ir nevalgyti" (nors sakoma, kad nėra neskanių dalykų, yra tik per mažai kartų ragauta...). Tai kažkaip man tas neatrastas pankolis vis akis parduotuvėse badė, iš žurnalų ir televizijos mojo, "reklamuodamasis" savo virškinimą gerinančiomis savybėmis. Neatsilaikiau Bulvių košės blogo nuotraukai ir išbandžiau. Likau nustebinta ir sužavėta. Bent jau šitose be galo gaiviose apelsinų dėka salotose pankolis pasirodė "prie širdies".

RECEPTAS (dviems)

• 1 sauja salotų mišinio;
• 1 nedidelis pankolis;
• 2 apelsinai;
• 2 v. š. alyvuogių be kauliukų (pvz., "Kalamata"; aš naudojau kažkokias paprastas dideles juodas);
• ½ mažo raudonojo svogūno (nebūtina).

Užpilui:

• 2 v. š. alyvuogių aliejaus;
• 1 v. š. apelsinų sulčių (susidaro išpjaustinėjant apelsinų "filė");
• 1 v. š. citrinų sulčių;
• druskos, pipirų.

Salotas nuplauti ir gerai nusausinti. Pankolį kuo ploniau supjaustyti arba sutarkuoti kopūstų tarka (žalius lyg krapai lapelius pasmulkinti užbarstymui ant viršaus). Apelsinus "išfiliuoti" (kaip tą padaryti - pasižiūrėti filmuką). Užpilui skirtus produktus gerai sumaišyti ir užpilti ant pankolių, kad šiek tiek pasimarinuotų. Alyvuoges perpjauti per pusę (ar į keturias dalis). Svogūną supjaustyti kuo plonesniais pusžiedžiais. Viską dėlioti lėkštėse ir pašlakstyti užpilu. Valgyti iš karto. Skanaus!

REZULTATAS

Naminis lazdyno riešutų pienas

PRIEŠISTORĖ

Negaliu neišsisaugoti šito recepto savo dienoraštyje, nes lazdyno riešutų pienas gavosi man baisiai skanus, dar skanesnis nei migdolų pienas. Ir ne taip sluoksniuojasi stovėdamas nei migdolinis (gal kažkokiu būdu lazdyno riešutai geriau susimala...).

RECEPTAS

• 1 st. lazdyno riešutų;
• 3 st. vandens;
• žiupsnelis druskos;
• 1 a. š. tamsaus agavų sirupo (galima imti medaus, klevų sirupo ar vieną kitą datulę).

Lazdyno riešutus užpilti vandeniu ir palikti bent 8 val. (galima iki dviejų parų palaikyti), kad gerai išmirktų, išbrinktų. Tada vandenį nupilti, riešutus švariai perplauti. Sudėti į kokteilinę, užpilti 3 stiklinėm vandens, berti žiupsnelį druskos, varvinti šaukštelį agavų sirupo ir gerai 1-1,5 min. paplakti, kol riešutai visiškai susimals. Į tankų sietelį įtiesti dvigubą marlės gabalą ir pieną nukošti. Marlę suimti, galus užsukti ir tirščius gerai nuspausti. Pieną supilti į užsukamą indą ir laikyti šaldytuve. Sunaudoti per 3 dienas. Skanaus!

P. S. Iš likusių tirščių galima pasidaryti lazdyno riešutų miltų: tolygiai paskleisti skardoje ir džiovinti 100 °C temperatūros orkaitėje apie 1,5 val. Visiškai atvėsusius permalti kavamale ar nedideliu virtuviniu kombainiuku. Naudoti kepant pyragus, blynus, sveikuoliškus džiovintų vaisių ir riešutų rutuliukus/batonėlius ir t. t.

REZULTATAS

Sluoksniuotos tešlos pyragas su smidrais ir brie sūriu

PRIEŠISTORĖ

Dar vienas receptukas su smidrais ir su sluoksniuota tešla (radau Receptų medyje). Ten tokios gražios nuotraukos... Vien dėl jų išbadžiau ir tikrai nesigailiu - labai skanu, greita ir paprasta. Ir į gamtą patogu, aišku :) Kas dabar labai aktualu :)

RECEPTAS (trims)

• 250 g sluoksniuotos bemielės tešlos (naudojau 3 lapelius iš pakuotės, kur po 6 būna supakuota);
• 6-8 smidrai;
• 100 g brie sūrio;
• 1 kiaušinis;
• 2 v. š. grietinėlės (tinka ir neriebi; pienas irgi tinka);
• 2 a. š. garstyčių (turėjau grūdėtųjų, tai irgi tiko);
• druskos;
• maltų juodųjų pipirų.

Tešlą atšildyti, jei naudojama šaldyta. Tešlos lapelių kraštelius įpjauti (ne kiaurai) 1 cm atstumu nuo krašto. Vidų subadyti šakute ir kišti į iki 200 °C temperatūros įkaitintą orkaitę 8-10 min, kad šiek tiek apkeptų. 

Smidrų sukietėjusius galus nupjauti (ir juos pačius su bulvių skustuku dar šiek tiek apskutu, nors tai nėra būtina), supjaustyti į kelias dalis. Brie sūrį supjaustyti plonais gabaliukais. Kiaušinį išplakti su grietinėle, garstyčiomis, žiupsneliu druskos ir pipirais.

Ant apkepusių tešlos lapelių (jei išsipūtė, tai pirštais lengvai patapšnoti, kad šiek tiek sukristų) dėlioti smidrus, paskirstyti kiaušinio plakinį, išdėlioti sūrio gabalėlius ir pabaigti kepti dar apie 15 min. Skanaus!

REZULTATAS

Sluoksniuotos tešlos pyragas su smidrais, kumpiu ir pomidorais

PRIEŠISTORĖ

Atėjus balandžio pabaigai-gegužės pradžiai būtinai bent kartą nusiperku smidrų ir ką nors gero išbandyto, patikrinto su jais pasigaminu, bet ir ką nors naujo išbandau. Pati pirma mano pažintis su jais įvyko tik prieš trejus metus - pasirinkau garuose virtus smidrus su apelsininiu hollandaise padažu. O pyragiuką su kumpeliu ir pomidoriukais ant sluoksniuotos tešlos išbandžiau pernai, šiemet vėl užsinorėjau, vadinasi, reikia išsisaugoti ir su kitais pasidalinti. Esu bandžiusi kepti ir pyragėlių forma tą patį įdarą trapioje tešloje - irgi gaunasi labai gerai, bet šiek tiek užtrunkama ilgiau. Skanus ir šiltas, ir šaltas. Ir su vištiena vietoj kumpelio gerai. Patogus vežtis į gamtą. Galima prieš kepant tešlą iškart pjaustyti mažesniais gabaliukais. Receptas iš knygos "Metai Beatos virtuvėje", tik nuo savęs ant viršaus dar tarkuoto kietojo sūrio pridėjau.

RECEPTAS (trims)

• 250 g sluoksniuotos bemielės tešlos (naudojau 3 lapelius iš pakuotės, kur po 6 būna supakuota);
• 6 smidrai;
• 100 g rūkyto kumpio, neriebios šoninės ar keptos vištienos;
• 6 vyšniniai pomidoriukai (ar 1 nemažas pomidoras);
• 1 kiaušinis;
• 50 ml grietinėlės (tinka ir neriebi; pienas irgi tinka);
• druskos;
• maltų juodųjų pipirų;
• dž. raudonėlių;
• šiek tiek tarkuoto kietojo sūrio užbarstyti ant viršaus (naudojau "Džiugą").

Tešlą atšildyti, jei naudojama šaldyta. Tešlos lapelių kraštelius įpjauti (ne kiaurai) 1 cm atstumu nuo krašto. Vidų subadyti šakute ir kišti į iki 200 °C temperatūros įkaitintą orkaitę 8-10 min, kad šiek tiek apkeptų. 

Smidrų sukietėjusius galus nupjauti (ir juos pačius su bulvių skustuku dar šiek tiek apskutu, nors tai nėra būtina), supjaustyti į kelias dalis. Taip pat pasmulkinti kumpį ir pomidoriukus. Kiaušinį išplakti su grietinėle, žiupsneliu druskos, maltais pipirais, raudonėliu.
Ant apkepusių tešlos lapelių (jei išsipūtė, tai pirštais lengvai patapšnoti, kad šiek tiek sukristų) dėlioti smidrus, kumpį, pomidoriukus, paskirstyti kiaušinio plakinį, užbarstyti sūrio ir pabaigti kepti dar apie 15 min. Skanaus!

REZULTATAS

Naminis migdolų pienas

PRIEŠISTORĖ

Migdolų pienas yra nuostabi ir skani alternatyva tradiciniam karvės pienui. Kad ir nemažai jau nugyvenau, bet pirmą kartą migdolų pieno ragavau tik prieš metus, kai sumąsčiau pavasario įsibėgėjimo proga apsivalyti organizmą tris dienas žaliavalgiaujant. Tuomet ragavau pirktinio. Nesužavėjo anei skonis, anei kaina. Šiemet pagaliau atėjus žaliam pavasariui (kad ir kol kas šaltokam), man vėl balandis - švaros mėnuo. Vėl tris dienas gyva buvau tik daržovėm, vaisiais, riešutais, sėklom, žolėm ir pan. Įvairios salotos, užtepėlės, kokteiliai. Vat pastariesiems ir naudojau migdolų pieną, nors skanu jį gerti ir vieną (vaikui vienas nepatiko, ne tokio pieno skonio tikėjosi, nes pripratęs prie karvės pieno, bet kokteilyje labai tiko). Likusius migdolų tirščius gerai nuvarvinau, ir išdžiovinau 100 °C temperatūros orkaitėje (apie 1,5 val. užtruko išdžiūti). Sunaudojau kepant datulių pyragą (beje, labai skanus, be įprastinių miltų - receptas vėliau).

Labai aiškus video receptas migdolų pienui su kokteiliniu mikseriu, o su lėtaeige sulčiaspaude, įsivaizduoju, kad dar skaniau būtų.
Lygiai taip pat gerai gaunasi ir su kokosų drožlėmis - išbandyta. Bet man asmeniškai skanesnis migdolinis nei kokosų pienas. Dabar eilė lazdyno riešutų pienui. Po to - avižų.

Papildyta: laaaabai skanus gavosi lazdyno riešutų pienas, o vat avižų pieno nekartočiau: kažkokie kaip miltai jaučiasi burnoj; gal reikėtų perkošti per labai labai tankų audinį.

RECEPTAS

• 1 st. migdolų;
• 3-4 st. vandens;
• žiupsnelis druskos;
• kelios šviežios datulės (paskutiniu metu perku "Iki" "Samin dates", iš bėdos ir džiovintos tiktų) ar šaukštelis medaus, klevų ar agavų sirupo (nebūtina, saldumą reguliuoti pagal save; galima paskaninti žiupsneliu cinamono ar nesaldinta kakava).

Migdolus užpilti vandeniu ir palikti bent 8 val. (galima iki dviejų parų palaikyti), kad gerai išmirktų, išbrinktų. Tada vandenį nupilti, migdolus švariai perplauti. Sudėti į kokteilinę, užpilti 3-4 stiklinėm vandens, berti žiupsnelį druskos, dėti kelias datules ar kitus pasirinktus priedus ir gerai 1-1,5 min. paplakti, kol migdolai visiškai susimals. Į tankų sietelį įtiesti dvigubą marlės gabalą ir pieną nukošti. Marlę suimti, galus užsukti ir tirščius gerai nuspausti. Pieną supilti į užsukamą indą ir laikyti šaldytuve. Sunaudoti per 3-5 dienas (mano šaldytuve 5 dienų neišgyveno, tai rekomenduočiau bent pradžiai, paragavimui, pabandymui gamintis iš pusės ir per 3 dienas būtinai suvartoti). Prieš vartojant suplakti, nes stovint susisluoksniuoja. Skanaus!

REZULTATAS

Nekeptas apelsininis tortas

PRIEŠISTORĖ

O mes su mažuoju šiandien į namus saulę kvietėm ne tik blynais, vafliais, bandelėm, spurgom ar visokiais kitokiais tradiciniais Užgavėnių skanumynais, bet ir šiek tiek kitaip, gal net arčiausiu pavasarinei ideologijai būdu  - žaliavalgišku ir tikrai skaniu, be jokio trupinėlio cukraus, bet vis tiek pakankamai saldžiu ir gaiviu tortuku. Darbo ne per daugiausiai (o dar kai padėjėją turiu!), viskas vyko sklandžiai ir rezultatas smarkiai pranoko lūkesčius! Vaikas kabliavo su visais papuošimui skirtais pipiriukais :) (nors kažin, ar būtų bent bandęs ragauti, jei nebūtų dalyvavęs procese...). Nors pats tortas anaiptol nėra sausas, bet apelsinų ant viršaus norėjosi dar daugiau, tai kitą kartą nuklosiu visą torčiuką. Tik vienas minusas: nors stingo kruopščiai uždengtas maistine plėvele, tačiau paviršius įgavo tokį nelabai gražų pilkšvą atspalvį, bet skoniui tai tikrai netrukdo. Beje, pjaustėsi kuo puikiausiai, tortas gavosi tvirtas (bet ne kietas). Receptas - iš laidos "Beatos virtuvė".

RECEPTAS (20-21 cm tortinei)

Pagrindui:

• 100 g saulėgrąžų (moliūgų sėklos irgi tiko; manau, ir bet kokie riešutai tiktų);
• 200 g datulių (galima imti šviežias, galima ir džiovintas, tik tada reiktų kokią valandą pamirkyti);
• žiupsnis druskos.

Apelsininei masei:

• 100 g kokoso drožlių;
• 150 g išmirkytų anakardžių (mirkiau 4 val.; sako, ir dviejų užtektų);
• 1 didelio banano (arba 2 mažų);
• 2 nedidelių apelsinų;
• 1 citrinos;
• ½ a. š. ciberžolės;
• 70 g kokosų aliejaus.

Papuošimui:

• apelsino skiltelių (visam viršui nukloti reiktų bent kokių trijų apelsinų);
• datulių (nebūtina);
• rožinių pipirų (arba bruknių, spanguolių, granato sėklyčių, bet nebūtinai, nors raudona labai gražu).

Saulėgrąžas pasmulkinti virtuviniu kombainu. Tada sudėti minkštas datules, žiupsnį druskos ir sumalti iki vientisos lipnios masės. Tortinės dugną iškloti kepimo popieriumi (galima ir šonams atskirai išsikirptą juostą prilipinti), krauti datulių ir saulėgrąžų masę bei gražiai ją šaukštu išlyginti.

Kokoso drožles irgi pasmulkinti virtuviniu kombainu. Tada sudėti išmirkusius anakardžius, pasmulkintą bananą, nutarkuotą nuo abiejų apelsinų ir citrinos žievelę, nuluptus ir pasmulkintus apelsinus, supilti citrinos sultis, pusę šaukštelio ciberžolės miltelių bei pakaitintą kokosų aliejų. Viską sumalti iki vientisos masės (mano kombainas nėra iš galingųjų, tai nesigavo viskas labai vientisa, bet vis tiek patiko). Supilti ant datulių ir saulėgrąžų pagrindo, uždengti maistine plėvele ir statyti nakčiai į šaldytuvą, kad sustingtų.

Prieš patiekiant papuošti apelsino skiltelėmis (kaip "išfiliuoti" apelsiną, galima pažiūrėti video), datulėmis bei pipiriukais ar dar kuo raudonu. Skanaus!

REZULTATAS