Moliūgų keksiukai su tamsiuoju cukrumi

PRIEŠISTORĖ

Faini tie keksiukai. Greitai gaminasi, skaniai valgosi ir, atseit, sveikiau - galima paįsivaizduoti :) Kažkiek priminė morkų tortą. Tamsiai rudas cukrus būtinas, jam priklauso didelė dalis nuopelno skoniui. Moliūgai suteikia tą labai pageidautiną keksiukams drėgnumą (nors jaučiu, kad su morkom būtų labai kažkas panašaus - reiks pabandyti), bet niekas ir nepasakytų, kad su moliūgais. Beatos receptas. Eilinį kartą aš vis tiek ja žaviuosi ir tikiu. Bandžiau ir su abrikosais bei žemės riešutais - tikrai skanu, bet man prie širdies vis tiek labiau čia limpa razinos ir graikiniai riešutai. Kas ką turit, tas tą dėkit, vis tiek bus skanu.

RECEPTAS (12 keksiukų)

• 1 didelis kiaušinis (arba 2 mažiukai);
• 120 g tamsiojo cukraus ("Farinas", muscovado ar molasses cukrus);
• 70 g aliejaus;
• 160 g moliūgo (tarkuoto burokine tarka);
• 70 g razinų (arba džiovintų abrikosų);
• 50 g graikinių riešutų (arba 90 g sūdytų žemės riešutų);
• 100 g miltų;
• ¾ a. š. sodos (naudoju Dr. Oetker);
• ¾ a. š. kepimo miltelių;
• 1-2 a. š. cinamono;
• žiupsnelis maltų gvazdikėlių;
• žiupsnelis malto muskato riešuto.

Kremui:

• 100 g kreminės varškės (arba paprastą varškę gerai kombainu ar blenderiu pertrinti su šlakeliu grietinėlės);
• 100 g riebios grietinėlės;
• 1 v. š. cukraus;
• vanilinio cukraus;
• bruknių ar spanguolių papuošimui ant viršaus.

Kiaušinius labai gerai išplakti su cukrumi. Toliau plakant po truputį supilti aliejų. Miltus, sumaišyti su soda, kepimo milteliais ir prieskoniais. Šaukštu įmaišyti į kiaušinių plakinį. Sukrauti tarkuotą  moliūgą, razinas, smulkintus riešutus ir viską permaišyti.

Keksiukų formelėse išdėlioti keksiukų popierėlius. Krėsti po maždaug porą šaukštų tešlos (bet kad liktų vietos pūstis, o iškepus dar ir kad būtų kur kremo užkrauti) ir kepti 190° C temperatūros orkaitėje 20-25 min. Iškepus visiškai atvėsinti.

Kremui grietinėlę išplakti iki standumo su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Permaišyti su varške. Puošti keksiukus, ant viršaus patupdant po uogą. Skanaus!

REZULTATAS

Mielinis krepšelis

PRIEŠISTORĖ

Prisižiūrėjau "The Great Australian Bake Off" ir užsimaniau pabandyti iškepti mielinį krepšelį mažučio Rudenėlio šventei darželyje. Sunku. Bet kaip pirmam kartui, tai galima sakyti, kad kažkaip vis tiek gavos. Dar prikrovėm "grybų" bei "riešutų", ir visai gerai atrodė. Kaip suprantu, paprastai tokius krepšelius kepa Velykų margučiams sukrauti, bet niekas nedraudžia kepti tik užsimanius, kad ir Kalėdų valgomom dovanom sudėti :) Labai gražias ir vaizdingas iliustracijas, kaip visas šitas reikalas atliekamas, radau lenkiškame bloge "Na Miotle".

RECEPTAS (mano stačiakampei 20×25×8 cm formai prireikė 1,5 normos, kad išeitų ir krepšelis, ir rankenėlė, ir pynė krepšelio kraštui)

• 125 ml pieno;
• 125 ml vandens (arba vien tik pieno stiklinė, ar vien tik vandens);
• 1 kiaušinis;
• 4 v. š. aliejaus;
• 2 v. š. (50 g) cukraus;
• ½ a. š. druskos;
• 500 g miltų;
• 25 g šviežių mielių;
• 1 kiaušinis aptepimui.

Tešlai skirtus produktus nurodyta eilės tvarka sudėti į duonkepę (skysčiai nebūtinai šilti; sviestas - nedideliais kubeliais), pasirinkti tešlos minkymo programą (manojoje Bomann CB 593 - programa Nr. 8 Teig) ir 1½ h eiti užsiiminėti kitais reikalais :)

Arba darbuotis rankelėmis: mieles ištrinti su žiupsneliu cukraus ir pora šaukštų šilto vandens ar pieno. Po truputį vis pamaišant supilti šiltą vandenį ar/ir pieną. Uždengti virtuviniu rankšluostėliu ir palikti 20 min., kad mielės aktyvuotųsi, skystimėlis suputotų.

Kiaušinį paplakti su cukrumi ir druska bei aliejumi, berti dalį miltų, gerai išmaišyti. Berti likusius miltus ir kantriais bent 10 min. minkyti, kol tešla taps elastinga ir nelips prie rankų. Dėti į dubenį, uždengti virtuviniu rankšluostėliu ir kildinti šiltai, kol padvigubės (1-2 val.).

Iškilusią tešlą subliukšdyti, perminkyti, iškočioti į maždaug stačiakampį ir supjaustyti "vytelėmis". Karščiui atsparų indą apversti ir apdengti folija (kad paskui lengviau nusiimtų iškepęs krepšelis). Apipinti tešlos juostelėmis (čia geriausia yra pasižiūrėti mano anksčiau minėtame bloge viso proceso nuotraukas). Nupynus, 20 min. palikti ramybėje pakilti.

Tada patepti kiaušinio plakiniu ir kepti apie 20-30 min. 180° C temperatūros orkaitėje. Ištraukus leisti visiškai ataušti ir tik tada nuimti nuo kepimo indo. 

Kad būtų gražesnis krepšelio viršus, galima papildomai išsikepti nupintą kaip kasą viršaus kraštelį ir rankeną (vaizdines priemones žiūrėti minėtame bloge). Iškepus ir atvėsinus, sutvirtinti dantų krapštukais. Skanaus!

REZULTATAS

Sausainiai "Grybai"

PRIEŠISTORĖ

Sužavėjo mane Gabrielės grybai pirmiausia, aišku, savo forma ir grožiu jos nuotraukose. Nusprendžiau priimti šituos sausainius į rudens gėrybių kraitę Rudenėlio šventei mažučio darželyje. Skonis irgi labai geras, nesunkiai ir greitai gaminasi, bet vat forma man tokia graži, kaip minėtame bloge, niekaip neišeina. Antrą kartą kepant dėjau daugiau miltų, tešlą šaldžiau, rezultatas geresnis, bet vis tiek ne pievagrybiai, o labiau ūmėdės gavosi :D Bet idėja ir skonis geri. Bandysim dar kada nors.

RECEPTAS (man gavosi 25 "grybai"; iš amerikoniškų matavimų verčiau pagal The Cake Bar)

• 115 g sviesto (kambario temperatūros);
• 80 g cukraus pudros (ar cukraus);
• 1 kiaušinis;
• vanilės;
• žiupsnelis druskos;
• 65 g kukurūzų krakmolo (tinka ir bulvių);
• 1 a. š. kepimo miltelių (ankstesni šaltiniai nurodo tik pusę šaukštelio, tiek ir dėjau, bet gal tai ir buvo klaida, kad gavosi ne tokie apvalučiai, o labiau pasiploję sausainiai);
• 175 g miltų (antrą kartą dėjau 200 g, bet vis tiek gal mažoka...);
• kakavos miltelių.

Kambario temperatūros sviestą gerai išsukti su cukraus pudra. Mušti kiaušinį ir vėl gerai išsukti. Paskaninti vanile, berti žiupsnelį druskos. Krakmolą, kepimo miltelius ir miltus sumaišyti ir berti į sviestinę masę. Užminkyti tešlą. Padalinti į maždaug 20-25 dalis, formuoti rutuliukus ir dėti į kepimo popieriumi išklotą skardą. Butelio galą dažyti į kakavos miltelius ir lengvai įspausti sausainio rutuliuke "kotelį". Kepti 180° C temperatūros orkaitėje 10-15 min. (neturi paruduoti, aš šiek tiek perlaikiau). Skanaus!

REZULTATAS

Keptų burokėlių salotos su varškės kamuoliukais ir graikiniais riešutais

PRIEŠISTORĖ

Aš esu lengvai pamišusi ir dėl orkaitėje keptų burokėlių. Dar pernai Sezoninėje virtuvėje nužiūrėta pilna jųjų lėkštė su gražiais švelnios varškės kamuoliukais nepaliko ramybėj, kol neišbandžiau. Labai patiko. Apelsinų žievelė gaiviai viską nuteikia. Riešutai visada skanu. Aguonos nėra būtinos, bet gražiai atrodo ir Kalėdas primena :) Tik norėjosi ko nors žalio - su burokėliais man patinka špinatai arba gražgarstės.

O sūrio kamuoliukų aliejuje ("Bagaslaviškio pieninės") prisipirkau lietuviškų prekių mugėje, bet girdėjau, kad bent jau Kaune būna pirkti prekybos miestelyje "Urmas" ir Girstupio turguje (prekybos centruose kažkaip neužmačiau, gal blogai žiūrėjau).

RECEPTAS (dviems)

• 2 nedideli burokėliai;
• 2 saujos gražgarsčių (arba špinatų ar kitokių salotų);
• 1 indelis (100 g grynos masės) varškės kamuoliukų aliejuje (šį kartą ėmiau su prieskoniais; galima naudoti ir paprastą varškę, paskanintą prieskoniais, druska ir patiems pasidaryti tuos rutuliukus...);
• saujelė graikinių riešutų;
• 1 a. š. aguonų (nebūtina, bet gražu).

Užpilui:

• 3 v. š. graikinių riešutų aliejaus (tinka ir alyvuogių ar tas, kuriame marinavosi varškės kamuoliukai);
• 1 v. š. balzaminio acto;
• ½ a. š. medaus;
• ½ apelsino nutarkuotos žievelės;
• druskos;
• maltų juodųjų pipirų.

Gerai nuplautus, neluptus burokėlius suvynioti kiekvieną į foliją, kepti 200° C orkaitėje apie 1 val. (kol suminkštės) (galima imti ir virtus, bet kepant jie ryškesnio skonio ir spalvos, nes visos sultys išlieka). Ataušusius nulupti, supjaustyti, kaip patinka (pvz., gražu skrituliukais, jei burokėliai ploni pailgi).

Lėkštėje dėlioti gražgarstes, burokėlius, varškės kamuoliukus, sausoje keptuvėje pakepintus graikinius riešutus, užbarstyti aguonų. Gerai išmaišius visus užpilui skirtus produktus, pašlakstyti juo salotas. Skanaus!

REZULTATAS

Šiltos Briuselio kopūstų salotos

PRIEŠISTORĖ

Briuselio kopūstų esu ragavusi kažkada prabėgom (buvo mišiny tarp šaldytų daržovių) ir labai jau kažkokio teigiamo įspūdžio nebuvo... Kartoka daržovė. Turbūt užaugau, nes kai pamačiau "Keistai paprasta" bloge labai gražias foto su jų salotomis, patikėjau, kad gali būti skanu :) (jau nebežinau, kiek kartų gaminau, niekaip neatsivalgau, bet reiktų būti atsargiems, kam yra problemų su tirštu krauju, nes Briuselio kopūstai turi nemažai kraują tirštinančių medžiagų). Valgėm su kepta višta (marinatas - medaus ir grūdėtųjų garstyčių), bet dažnai pasidarau ir be vištos.

RECEPTAS

• 500 g Briuselio kopūstų;
• aliejaus/sviesto kepimui;
• ½ citrinos sulčių;
• 1 a. š. grūdėtųjų garstyčių;
• 1 a. š. medaus;
• druskos;
• maltų juodųjų pipirų;
• sauja kepintų lazdyno riešutų (graikiniai irgi tinka).

Kopūstėliams viršutinius lapelius nuimti, nupjauti galiukus, perpjauti per pusę ar į keturias dalis griežinėliais. Apkepinti aliejuje ir/ar svieste. Uždengus patroškinti kelias minutes, kad kopūstai suminkštėtų. Įspausti citrinos sulčių, dėti garstyčių, medaus, permaišyti ir patroškinti, kol medus ištirps. Pasūdyti, papipirinti. Įmaišyti kapotus kepintus riešutus. Skanaus!

REZULTATAS

Sausainiai "Riešutėliai"

PRIEŠISTORĖ

Ooo, tai vieni iš stebuklingiausių sausainių iš vaikystės. Dar iš tokių yra "grybukai", kurie gal net ir populiaresni (bet man "riešutėliai" vis tiek skanesni), "kankorėžiai" bei "voveraitės", kepami specialiose keptuvėse. Mes turėjom tik "grybukų" kepyklę, bet kažkaip ne per dažniausiai kepdavom turbūt dėl cackinimosi su glajais papuošimui. Nebežinau, kaip čia išėjo, bet užėjo noras imti ir nusipirkti tokią keptuvę ir sau. Pas mamą su "grybukais" kažkur yra, tai prisireikė "riešutėlių", nes "kankorėžių" ir "voveraičių" nežinau skonio, tai atidėjau ateičiai, jei dar kada noras užeis (jei ir jums užėjo, visokių visokiausių keptuvių galit rasti čia - iš jų ir aš pirkau, likau patenkinta). Receptą išsitraukiau iš SuperMamų. Šiek tiek gąsdino majonezas, bet prieš tai bandytas receptas nuvylė (niekaip neatlipo "riešutėliai" nuo keptuvės), tai pasiryžau ir su majonezu išbandyti. Viskas super.

RECEPTAS (man gavosi lygiai 54 riešutėliai)

• 100 g sviesto (kambario temperatūros; tinka ir margarinas kepiniams);
• 50 g (2 v. š.) cukraus;
• 1-2 a. š. vanilinio cukraus;
• 2 kiaušiniai;
• 100 g (~3 v. š.) majonezo;
• ~350 g (2 st.) miltų (rašo 3 st., bet man tiek tikrai neprireikė);
• ~70 g (⅓ st.) bulvių krakmolo (tinka ir kukurūzų, manau);
• 1 a. š. kepimo miltelių (rašo sodos, bet ir kepimo milteliai man labai gerai tiko);
• 400 g (1 skardinė) karamelizuoto (virto) kondensuoto pieno (galima patiems 1,5-2 val. virti skardinę visiškai užpylus vandeniu; atidarinėti tik kai visiškai atauš);
• lazdyno riešutų (į vidų po 1-2 įdėti; tinka ir migdolai ar kt. riešutai).

Kambario temperatūros sviestą ištrinti iki purumo su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Mušti po vieną kiaušinį ir vis gerai išsukti. Dėti majonezą ir išmaišyti. Miltus, krakmolą ir kepimo miltelius sumaišyti atskirai ir visą mišinį supilti į sviesto ir kiaušinių masę. Užminkyti tešlą. Formuoti kamuoliukus (kiek didesnius nei vyšnia) ir kepti specialioje "riešutėlių" keptuvėje iš abiejų pusių. Imti dvi puseles, įdaryti kiekvieną virtu kondensuotu pienu (galima dalį pakeisti sviestu, jei kam per saldu, bet pati "riešutėlių" tešla nėra saldi), įspausti po riešutuką ir suklijuoti. Skanaus!

REZULTATAS

Tortas "Mikado"

PRIEŠISTORĖ

Kartais taip imi netyčia ir prisišneki... Pasiskolini pavartyti knygą, už tai pasižadi ką nors belenką iš jos pagaminti, o ima tie skolintojai ir išrenka patį sudėtingiausią tortą... Nu gal ne patį sudėtingiausią, bet aš gyvenime taip ilgai jokio torto nekepiau. Bet ir apsukos mano nėra iš greitųjų... Ar dar kada kepsiu? Iš pradžių galvojau, kad labai jau daug laiko užima, bet skonio jau pasiilgau - tikrai patiko, toks tortiškas tortas, su riešutais, yra ką pakramtyti, skalsus ir nepasakyčiau, kad labai jau riebus - nereikia kilogramais valgyti "ant karto", viskas su saiku turi būti, tada ir tokiais skanėstais galima mėgautis ir lepinti visus kitus. Daug kitų :) O knyga minėtoji - "Žaidžiame virtuvę" (jau ir pati turiu, ačiū Norfai už akcijas).

RECEPTAS (knygoje surašytos proporcijos 25 cm skersmens tortui; manasis tortas buvo 21 cm skersmens, tai visus produktus dauginau iš 0,6, bet kremo neužteko ir prireikė tiek, kiek būtų skirta 25 cm tortui; surašau taip, kaip dariau aš)

Tešlai:

• 90 g sviesto (kambario temperatūros; gerai buvo ir margarinas kepiniams);
• 60 g cukraus;
• žiupsnelis druskos;
• 3 tryniai;
• 30 ml (1 geras v. š.) grietinės;
• 2 st. (350 g) miltų (gali prireikti šiek tiek daugiau);
• 0,6 a. š. kepimo miltelių.

Baltymų sluoksniui:

• 3 baltymai;
• 120 g cukraus;
• 180 g smulkintų migdolų.

Kremui:

• 250 g sviesto (kambario temperatūros; galima keisti riebia grietinėle);
• 1 skardinė (400 g) karamelizuoto (virto) kondensuoto pieno (galima patiems 1,5 val. virti skardinę visiškai užpylus vandeniu);
• 50 ml brendžio;
• 60 g smulkinto šokolado (pabarstyti).

Glajui:

• 90 g šokolado;
• 30 g sviesto;
• 40 ml grietinėlės;
• 15 ml brendžio.

Tešlai minkštą sviestą ištrinti su cukrumi ir druska. Po vieną dėti trynius ir vis gerai išsukti. Įmaišyti grietinę. Suberti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais ir užminkyti tešlą (minkyti kuo trumpiau, tik kad viskas gerai suliptų). Suformuoti diską, dėti į maišelį ar maistinę plėvelę ir bent valandą palaikyti šaldytuve.
Baltymus išplakti su cukrumi iki standžių putų.
Tešlą padalinti į 8 dalis ir tiesiai ant kepimo popieriaus iškočioti labai labai labai plonai ir išpjauti 21 cm skersmens lakštą (sakyčiau, čia sunkiausia dalis, nes tešlos vos vos užtenka ir arba reikia labai gražiai iškočioti kaip tik tą 21 cm lakštą, arba maždaug iškočioti ir po to apipjaustytas dalis prilipdinėti, kur trūksta iki gražaus lakšto :)). Tešlos lakštus patepti plaktais baltymais (kad žinočiau, kiek tepti, jog visiems lakštams užtektų ir būtų gražiai po lygiai, masę pasisveriu), pabarstyti kapotais migdolais ir kepti apie 7-10 min. iki 190° C įkaitintoje orkaitėje. Ataušinti ant grotelių.
Kremui minkštą sviestą išplakti iki purios masės, nuolat plakant po truputį supilti virtą kondensuotą pieną (arba kondensuotą pieną atsargiai sumaišyti su atskirai išplakta grietinėle, jei ji naudojama vietoj sviesto). Pabaigoje supilti brendį.
Ant iškepto lakšto tepti kremo (nereikia daug, tik kad vos padengtų; vėl pasisveriu, kad po vienodai būtų ir nepritrūktų), barstyti smulkinto šokolado, uždengti kitu lakštu ir t. t. Paskutinio lakšto netepti (galima lakštą dėti baltymų sluoksniu žemyn, kad viršus būtų visai lygus).
Glajui smulkintą šokoladą išlydyti kartu su sviestu bei grietinėle, supilti brendį ir gerai išmaišyti. Storu sluoksniu užpilti ant torto. Tortui leisti šiek tiek susistovėti (laikiau per naktį). Skanaus!

REZULTATAS

Makaronų kriauklės su rikota ir špinatais

PRIEŠISTORĖ

Oi, kokie man šitie makaronai gražūs... Kaip aš jų norėjau, bet savo "kaime" negalėjau rasti. Norėjimą nešiojaus gal trejus metus ir vis tiek aš juos radau. Maxima visko turi (bent jau Kauno hyperis), nors ne visada :)

Įsivaizdavau, kad galima nepaisyti rekomendacijų šituos makaronus apvirti ir elgtis su jais kaip su makaronų vamzdeliais (cannelloni). Deja deja, jei jos smarkiai nebus susiglaudusios, tai išeis kietokos, reikia maždaug pusę laiko, kiek nurodyta ant pakelio, pavirti, o tada jau įdarinėti. Antras kartas - idealus, iš klaidų mokomės.

Receptas - iš 15min.lt, bet puikiai tinka ir jau mano anksčiau išbandytas J. Oliver variantas su vamzdeliais. Ir aišku, lietuviška paprasta varškytė vietoj rikotos taip pat kuo puikiausiai tinka. Be grožio, makaronų kriauklių pranašumas dar yra tas, kad patogiau sukrauti įdarą. 

RECEPTAS (trims)

• 15 makaronų kriauklių (conchiglioni);
• 2-3 v. š. tarkuoto parmezano (užbarstyti ant viršaus; naudojau "Džiugą").

Įdarui:

• 250 g rikotos (tinka ir pusriebė varškė);
• 50-70 g špinatų;
• alyvuogių aliejaus;
• 1 skiltelė česnako (nebūtina, bet man labai patinka);
• 1 kiaušinio;
• 1 a. š. nutarkuotos citrinos žievelės (pamiršau);
• žiupsnis tarkuoto parmezano (naudojau "Džiugą");
• žiupsnelis malto/tarkuoto muskato riešuto;
• druskos.

Padažui:

• 1 skardinė (400 g) savo sultyse konservuotų smulkintų pomidorų (naudojau puslitriuką savo konservuotų);
• 150 ml pomidorų tyrės (dėjau savo darytą pomidorų padažą be acto);
• alyvuogių aliejaus;
• 1 svogūnas;
• 1 morka;
• 1 saliero stiebas;
• 2 skiltelės česnako;
• žiupsnelis cukraus;
• bazilikų, juodųjų pipirų, druskos.

Pirmiausia gaminamas padažas: alyvuogių aliejuje pakepinti smulkiai pjaustytus svogūnus, tada sudėti tarkuotas morkas, smulkiai pjaustyta saliero stiebą. Viską gerai pakepinti. Tada sudėti smulkintą česnaką, minutėlę pakepinti. Supilti pomidorų tyrę, smulkintus pomidorus, paskaninti žiupsneliu cukraus, bazilikais, pipirais, pasūdyti ir viską troškinti apie 15-20 min. Paruoštą padažą supilti į kepimo indą.

Makaronus apvirti pasūdytame vandenyje apie 10 min. Perlieti šaltu vandeniu.

Špinatus įdarui supjaustyti, česnaką pasmulkinti. Alyvuogių aliejuje trumpai pakepinti česnaką, sudėti špinatus ir pakepinti, kol špinatai sukris. Paskaninti muskatu, druska. Palikti ataušti. Tada sudėti į rikotą, mušti kiaušinį, dėti nutarkuotą citrinos žievelę, žiupsnį tarkuoto sūrio ir viską gerai išmaišyti.

Šaukšteliu krauti įdaro į makaronus ir glaudžiai guldyti ant pomidorų padažo. Viršų užbarstyti tarkuotu sūriu. Kepti 180° C orkaitėje apie 30 min. (iš pradžių pridengus folija, kad per daug nesukeptų viršus). Skanaus!

REZULTATAS

Svarainių sirupas ir cukatos

PRIEŠISTORĖ

Dar vienas receptukas su nostalgiškais prisiminimais. Su niekuo nesumaišyčiau svarainių sirupo, jis man taip patinka. O jau tie saldūs džiovinti svarainiukai, likę nuo sirupo gamybos... Saldainiukai. M, kaip skanu. Toks ir receptas - nieko sudėtingo ar naujo, turbūt dažnuose namuose taip daroma, bet noriu išsisaugoti ir nepamiršti tokio gero ir mielo širdžiai dalyko. O be to, svarainiai irgi prie vitaminingųjų imunitetui stiprinti, saugotis nuo peršalimo ligų, lietuviškąja citrina vadinamas. Kaip Delfis rašo, turi vitaminų C, E, PP, B, pektinų, fruktozės, gliukozės, kalio, kalcio, fosforo, vario druskų, nemažai geležies.  Stiprina kepenis ir širdį, malšina galvos skausmus, teigiamai veikia nervų sistemą, gerina nuotaiką, vien pauosčius apmalšta pykinimas.

RECEPTAS

• 1 kg svarainių (be sėklų, supjaustytų plonomis skiltelėmis);
• 1 kg cukraus.

Svarainius susluoksniuoti su cukrumi ir pastatyti vėsiai kelioms dienoms, kad išsiskirtų sultys ir cukrus visiškai ištirptų (karts nuo karto pakratyti). Sirupą, nukošus per sietelį (svarainius palikti nusivarvėti), supilstyti į švarius sausus butelius ir pastatyti šaltai. Svarainius, vis permaišant, džiovinti kelias valandas su pertraukomis 50° C temperatūros orkaitėje, kol nebelips prie rankų. Laikyti sandariai uždarytus (kad neprisigertų drėgmės). Skanaus!

REZULTATAS

Obuolių sūris

PRIEŠISTORĖ

Taip jau laimingai susiklostė, kad geri žmonės užvertė obuoliais, tai ryžaus rudeniniam iššūkiui - obuolių sūriui. Ir labai džiaugiuos, kad viskas gaunasi ir nėra toks jau varginantis dalykas, kaip gali pasirodyti. Jei neturit super duper gero, sunkaus, storu dugnu puodo, tai gal turit stiklinį kepimo indą? Jis puikiai tinka obuolienę obuolių sūriui gaminti tiesiog kepant orkaitėje (ačiū Aušrai už išsamumą). Tai tik vienas iš būdų, bet man jis patogiausias. Darau po vieną sūrį, t. y. iš vieno kilogramo obuolių, nes jų pjaustymas ir yra man labiausiai varginantis dalykas visame procese. O ir manasis kepimo indas nėra didelis, kaip tik vienam kilogramui obuolių užtenka, kad įkaitusi masė beburbuliuodama neišliptų (nors nesmarkiai burbuliuoja, bet vis tiek). Ar gausis, visgi priklauso nuo obuolių veislės ("antaniniai" gerai, "bogatyr" irgi). Savųjų nežinau, bet jau dariau keturis kartus ir jau dviejų obuolių sūrių nebėra - viskas gaunasi kuo puikiausiai. Bandysiu bent vieną kaip reikiant padžiovinti ir kaip nors išlaikyti iki Kalėdų - sako, tada ypatingai skanūs gaunasi :)

RECEPTAS (1 vidutinio dydžio sūris)

• 1 kg obuolių (jau paruoštų, supjaustytų kubeliais);
• 150 g cukraus;
• cinamono;
• riešutų (man skaniausia su lazdyno; aišku, galima ir išvis nedėti, bet man labai patinka, kai yra ką pakramtyti).

Obuolius susluoksniuoti su cukrumi ir uždengus palikti parai ar dviems, kad išsiskirtų sultys.

Susidariusias sultis nupilti į nedidelį puodelį ir virti (apie pusvalandį), kol liks tik trečdalis (arba kol sirupas pradės burbuliuoti dideliais lėtais tankiais burbulais).

Obuolius sudėti į kepimo indą (galima saujelę pasilikti, jei norisi margo sūrio), užpilti sirupu ir kepti 200 °C orkaitėje apie 1,5 val., vis kas 15-20 min. pamaišant. Turi gautis tamsi, džeminė, tiršta masė.

Sukrėsti obuolienę į puodą, suberti cinamoną, kepintus riešutus ir pasiliktus obuolius. Virti dar 5-10 min. Turi gautis "Raudonosios jūros" efektas, t. y. perskyrus masę šaukštu, ji atgal turi nebesueiti. Atvėsinti.

Atvėsusią, dar labiau sutirštėjusią masę sukrėsti į storesnį maišelį (naudoju nuo duonos, cukraus ar šaldymo maišelius), suformuoti sūrį, užrišti galus ir, uždėjus ant viršaus lentelę, paslėgti (pvz., pakiu miltų ar pora kg cukraus). Palaikyti parą ar dvi, kad visai sutvirtėtų.

Tada atsargiai žirklėmis perkirpti maišelį, sūrį išimti ir džiovinti džiovinti džiovinti... (aš perkeliu ant kepimo popieriaus, dedu ant grotelių ir džiovinu 50 °C orkaitėje su ventiliatoriumi po kelias valandas tris dienas; tada suvynioju į kepimo popierių ir laikau šaldytuve iki šildymo sezono - tada džiovinsiu kur nors arčiau radiatorių). Skanaus!

REZULTATAS

Obuolienė su bananais

PRIEŠISTORĖ

Jau senokai negaliu žiūrėti į obuolienes, nes pas mamą lentynose tik obuolienės, obuolių kompotai, obuolių sultys ir dar vyšnių uogienės bei kompotai, ačiū dievui ir mamai. Bet dėl sportinio intereso, atsiradus dviems maišams obuolių (ačiū vėl Loretai ir tetai Sigitai), be dviejų rūšių čatnių (su pomidorais ir su tamsiuoju cukrumi), užsimaniau turėti ir obuolienės. Įvairumo dėlei - su bananais. Nu labai skani obuolienė (ačiū Jurgitai iš Duonos ir žaidimų). Iki šiol esu ragavusi tik braškių uogienę su bananais - patiko. Bet su obuoliais man dar skaniau.

RECEPTAS (~1 l)

• 1 kg obuolių (jau paruoštų kubeliais);
• 3 bananai;
• 300 g cukraus;
• 2 v. š. vanilinio cukraus (galima ir mažiau...);
• ½ citrinos sulčių.

Obuolius ir griežinėliais pjaustytus bananus užpilti cukrumi, vaniliniu cukrumi ir citrinos sultimis. Užvirinti ir virti pusvalandį (jei norisi vientisumo - šiek tiek ilgėliau) vis pamaišant. Supilstyti į paruoštus stiklainius, sandariai uždaryti ir laukti žiemos. Skanaus!

REZULTATAS

Aviečių sirupas

PRIEŠISTORĖ

Šviežių lietuviškų aviečių reikėjo ieškoti dar iki šalnų, ir receptas tada būtų labiau į temą, bet yra kaip yra, tik dabar sugebėjau parašyti įrašiuką. Tačiau ir šaldytos avietės tinka, jei netyčia dingsta elektra ir šaldiklis nebešaldo ar tiesiog prisireikia vietos jame ir aukojamos avietės :) Uogienė man labai patinka, bet sėklytės kartais nervina. O ant ledų man norisi sirupo. Ir į arbatą man norisi sirupo. Ir į šampaną man norisi sirupo :) Net į salotų užpilus man norisi aviečių sirupo. Taigi - aviečių sirupas visiems gyvenimo atvejams...

RECEPTAS

• 500 g aviečių;
• 2 st. (500 ml) vandens;
• 2 st. (400 g) cukraus.

Vandenį su cukrumi užvirinti ir virti ant nedidelės ugnies pusvalandį. Tada sudėti avietes, pavirti dar pusvalandį. Tada pertrinti per sietelį ir dar kartą užvirinti. Supilstyti į paruoštus buteliukus ar stiklainius ir užsukti (dėl visa ko laikau šaldytuve). Skanaus!

REZULTATAS

Putinų sultys su medumi

PRIEŠISTORĖ

Ruošiamės žiemai, stiprinam imunitetą, tikim, kad sirgsim mažiau nesirgsim. O putinų sultys tam labai padeda. Pernai buvom gavę putinų sulčių, paruoštų su cukrumi (ačiū Loretai). Kvapas putinų savotiškas, bet į arbatą gerai. Šiemet pati gavau uogų (ačiū tetai Sigitai ir Vitalija, ne tetai :)) ir pabandžiau, kaip internetas rekomenduoja, su medumi proporcijomis 2:1 (kiek gramais sulčių, tiek medaus perpus mažiau, nors visur internete siūlo kaip ir atvirkščiai, bet man nelabai logiška imti dvigubai daugiau medaus nei sulčių - tai bus medus su sultimis, o ne sultys su medumi...). Toks skystas sirupiukas gaunasi. Super. Tiesiog į šiltą vandenuką 2-3 šaukštai tų sulčių ir geras gėrimukas. Arba ir į arbatą tinka. Nors mums skanu ir taip, tiesiog kaip kokius vitaminus šaukštais gerti :) Sako, kad specifinio kvapo nelieka ir sultys būna saldesnės uogas skinant po pirmųjų šalnų. O jau gydomųjų savybių... Trumpas konspektas (plačiau ir ne tik apie jų sultis - 15min.lt):
* Putino uogose yra cukraus, organinių rūgščių, pektinų, rauginių medžiagų, karotino, vitaminų C ir P; beje, vitamino C jose daugiau (iki 70%) negu visuose citrusuose.
* Paprastųjų putinų uogų sultys skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, lengvina atsikosėjimą, turi uždegimą malšinantį, raminantį ir imunitetą stimuliuojantį poveikį. Jas rekomenduojama vartoti peršalus, susirgus gripu, bronchitu, plaučių uždegimu, angina, viršutinių kvėpavimo takų kataru, užkimus.
* Paprastųjų putinų uogų sultys išvaro iš organizmo skysčių perteklių, o tai lemia efektyvesnį kūno svorio mažėjimą.
* Putinų sultis rekomenduojama gerti esant dantenų uždegimui, sergant tuberkulioze, viduriuojant.
* Jei gausiai išbėrė veido odą, gerkite putinų uogų sulčių. Taip pat, sultimis tepami spuogai, pigmentinės dėmės.
* Jei staiga pradėjo skaudėti galvą, išgerkite putinų uogų sulčių, jos padės geriau nei vaistai.
* Turintiems aukštą kraujo spaudimą patariama 3 kartus per dieną gerti po ketvirtadalį stiklinės putinų uogų sulčių. Geriant sultis sustiprės širdis, centrinė nervų sistema, kepenų darbas.
* Manoma, kad šis mišinys apsaugoja nuo vėžio ir stabdo vėžinių ląstelių augimą.
* Esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opai, uogos ir jų sultys padeda užgyti opai, malšina skausmą, lengvina spazmus.
* Gastritą patariama gydyti ir putino uogų sultimis su medumi.

RECEPTAS (apie 1 l)

• 1 kg putino uogų;
• 300 g medaus.

Uogas nuskabyti nuo kotelių ir pertrinti per sietelį ar su sulčiaspaude išspausti sultis (man gavosi apie 650 g). Į sultis sudėti medų, pakaitinti iki virimo ir supilstyti į paruoštus stiklainius ar butelius. Galima gerti pilant į arbatą 2-3 šaukštus 3-4 kartus per dieną. Skanaus!

REZULTATAS

Naminė pomidorų pasta

PRIEŠISTORĖ

Nežinau, ar labai apsimoka vargti, bet labai smagu pabandyti namuose pasigaminti tai, kas bent jau man iš pirmo žvilgsnio yra labai sunkus ir varginantis darbas. Iš tikrųjų, kantrybės tai reikia, bet kadangi bandžiau iš nedidelio kiekio pomidorų, viskas gavosi gan greit. Aišku, reikia imti gerai prisirpusius (netgi persirpusius), daug saulės mačiusius, geriau - miltingesnius, su mažiau sulčių (kad procesas vyktų greičiau) pomidorus. Plačiau ir su vaizdinėm priemonėm galima paskaityti paspaudus šitą nuorodą. Galimi trys būdai: "kepant" orkaitėje, ir verdant, ir po to baigiant orkaitėje arba tik verdant ant viryklės. Viriau, ir viskas gavosi kuo puikiausiai su nedideliu kiekiu. Iki raudonų plytų spalvos gal kiek trūko kantrybės, bet skonis gavosi tikrai vis tiek labai ryškiai pomidoriškas.

P. S. Pomidorų pastą naudoju tokiuose receptuose:
Piemenų pyragas;
Čili sriuba;
Vištiena egzotiškai;
Lazanija;
ir visur kitur, kur reikia pomidoriškumo.

RECEPTAS (2-3 stiklinės)

• 2 kg labai gerai prisirpusių pomidorų;
• 1 a. š. druskos;
• ½ st. alyvuogių aliejaus (ir dar plius užpilti ant viršaus, kas nėra būtina, jei stiklainėliai su pasta pasterizuojami).

Pomidorus nuplauti, nuskabyti kotelius, supjaustyti stambiai į kelias dalis. Užvirinti ir maišant pavirti porą minučių, kad šiek tiek suminkštėtų. Tada pertrinti per sietelį, kad neliktų sėklų ir odelių. Jei tyrė labai vandeninga, skysta, patartina ją palaikyti kelias valandas, o geriausia per naktį, ir susidariusį viršuje skystį nupilti (nupylinėjau per marlę dėl visa ko). Toliau galimi trys būdai:

I būdas:

Tyrę supilti į didelį kepimo indą ir kišti į 150° C temperatūros orkaitę 3 valandoms vis permaišant maždaug kas pusvalandį. Tyrei sumažėjus iki dviejų trečdalių ar net pusės, sumažinti temperatūrą iki 120° C. Vis permaišant "kepti" dar 2-3 valandas, kol gausis tiršta, blizgi, raudonų plytų spalvos pasta.

II būdas:

Vis pamaišant, ant labai mažos ugnies virti puode, iki kol liks du trečdaliai ar tik pusė (jei pomidorai vandeningi) tyrės. Tada baigti gaminti orkaitėje, kol gausis sodri, tiršta pasta.

III būdas:

Virti kelias valandas (laikas priklauso nuo pomidorų vandeningumo) ant labai mažos ugnies, kol gausis sodri, tiršta pasta. Kad neprisviltų, geriau imti puodą storu dugnu ir, aišku, nepamiršti vis pamaišyti. Laisvai galima gaminti ir su pertraukom.

Užbaigimui galimi du būdai:

I būdas:

Supilstyti į mažus indelius, paliekant 1 cm užpilti alyvuogių aliejumi. Užsukti dangteliais ir galima laikyti šaldytuve kelis mėnesius. Jei planuojama sunaudoti ne visą indelį pastos, pastą kabinti su labai švariu šaukštu. Po to vėl viršų papildyti iki 1 cm aliejaus.

II būdas:

Supilstyti pastą į nedidelius stiklainėlius paliekant 1 cm nuo viršaus. Su plonu peiliuku ar mediniu pagaliuku pamaišyti, kad liktų kuo mažiau oro burbuliukų. Stiklainėlius pridengti steriliais dangteliais ir statyti į puodą (kad viskas vyktų garantuotai ir stiklainiai netrūktų, reiktų įkloti minkštą audinį) su stiklainių šiltumo vandeniu, kurio turi būti beveik iki stiklainėlių viršaus (bet kad virdamas nepatektų į stiklainius su pasta). Užvirinti ir kaitinti 15 min. (jei stiklainiai iki 0,5 l). Ištraukus, sandariai uždaryti. Taip galima laikyti iki metų. Pradarius laikyti šaldytuve ir sunaudoti kuo greičiau.

Skanaus!

REZULTATAS